Tai, su kuo susidūrė draudimo bendrovės darbuotojai, prilygo tikrų tikriausiam košmarui: atleista darbuotoja ne tik „budėdavo“ prie kompanijos būstinės, bet ir internete skleidė šmeižikišką informaciją – esą draudimo bendrovės filialui vadovaujantis direktorius yra „prostitučių princas Dalgis“ ir darbo vietoje įkūręs „slaptą sekso grupę“, taip pat palaiko intymius santykius su viena darbuotojų, kurią ji vadino „garsia muilo operų aktore Vašgyte Putyte“.

„Ši moteris labai pakenkė mano darbinei ir visuomeninei veiklai, reputacijai tarp kolegų ir klientų – paskleista šmeižikiška informacija pasiekė netgi konkurentus, trejus metus trukę jos apsilankymai prie biuro ir nuolat siunčiamos žinutės paveikė ir mane, ir mano žmoną, nekalbant apie viso kolektyvo psichologinę būseną, – ji buvo klaiki, mes gyvenome baimėje ir nežinojome, ko dar laukti“, – sakė policijos pareigūnų baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas vienos draudimo bendrovės Alytaus filialo direktorius.

Nukentėjusiomis buvo pripažintos ir dvi draudimo bendrovės darbuotojos, kurias taip pat persekiojo jų buvusi kolegė. Ji – 46 metų Alytaus rajono gyventoja Rūta J., jau du kartus teista: pirmą kartą – dėl fizinio skausmo sukėlimo, antrą kartą – dėl nepagarbos teismui, kai moteris dabar jau į pensiją išėjusią teisėją viename skundų puslapyje apkaltino paėmus kyšį skyrybų byloje.

Trečią kartą Rūta J. buvo nuteista dėl buvusių savo kolegų terorizavimo ir sistemingo bauginimo, taip pat – dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo: teismas moteriai skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo metams. Į šią bausmę buvo įskaičiuoti šeši mėnesiai, kuriuos moteris praleido būdama suimta.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistoji įpareigota be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, taip pat – dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, jai uždrausta prisiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 metrų atstumu ir uždrausta bet kokia forma su jais bendrauti, lankytis jų darbo ir gyvenamosiose vietose. Draudimo bendrovės Alytaus filialo vadovui teismas iš nuteistosios priteisė 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Rūta J. nuo 2015 m. lapkričio iki 2018 m. balandžio sistemingai įvairiu paros metu skambino ir siuntė įžeidžiančio turinio trumpąsias tekstines žinutes, elektroninius laiškus bei grasino fiziniu smurtu: „atspardyti, užmušti, duoti į sprandą, patvarkyti, nuo žemės neatsikelti.“

Vienai bendrovės darbuotojai Rūta J. atsiuntė daugiau kaip 434, direktoriui – 5 896 trumpąsias tekstines žinutes ir daugiau kaip 30 elektroninių laiškų. O dar kita darbuotoja iš Rūtos J. gavo daugiau kaip 45 trumpąsias tekstines žinutes. Be to, buvusi draudimo bendrovės darbuotoja nuolat lankėsi šalia nukentėjusiųjų darbovietės, buvo atėjusi ir į vienos buvusios kolegės namus, o kitą persekiojo prekybos centre.

Alytaus rajono gyventoja buvo nuteista dėl to, kad įvairiose skundų svetainėse ir feisbuke, taip pat bendraudama su vienos buvusios kolegės kaimynais paskelbė, kad draudimo bendrovės vadybininkė ir kitos darbuotojos su vadovu esą turi intymių santykių.

Buvęs Rūtos J. vadovas teisme pasakojo, kad su jo gyvenimą pragaru pavertusia moterimi jis susipažino dar 2015 m. rugpjūtį.

„Tą dieną automobiliu važiavau į vieną įmonę, kai pamačiau šalikele einančią nuo karščio suplukusią moterį, – pasakojo vyras. – Buvo labai karšta diena, todėl sustojau ir pasiūliau pavežti, ji įsėdo. Ėmėme kalbėtis – paklausiau, kur ji dirba, ši atsakė, kad dirba meistre siuvimo įmonėje, sakė, kad vadovauja apie 80 žmonių. Tuomet jai pasiūliau pasikalbėti apie draudimą, nes rugsėjo pradžioje keletą savaičių siūlydavome asmens draudimo akciją, bet, vos tik ji tai išgirdo, paprašė išleisti prie sankryžos. Norėjau užsirašyti jos telefono numerį, bet ji nepasakė, todėl padaviau savo vizitinę kortelę. Maždaug po dviejų savaičių ji parašė žinutę, paskui paskambino, užėjo pasikalbėti apie draudimus. Taip jau išėjo, kad vėliau ji periodiškai stengdavosi užeiti, kai būdavo mažiau žmonių, klausdavo patarimų, taip pat domėjosi apie darbą draudimo bendrovėje, sakė, kad norėtų keisti esamą darbą. Kadangi ji yra baigusi mokslus, sudarė tinkamo žmogaus įspūdį, buvo ypač korektiška ir mandagi, todėl pagalvojau, kad būtų tinkama darbuotoja.“

Draudimo bendrovės filialo vadovas sakė, kad dar niekada gyvenime taip nebuvo suklydęs, – Rūta J. išdirbo tik mėnesį, jos darbo vieta buvo tame pačiame kabinete su kitomis dviem darbuotojomis, kurias ši vėliau ėmė persekioti.

„Darbus ji atliko savaip, jai neišeidavo, nesuprasdavo proceso“, – sakė pašnekovas.

Pasak nukentėjusiojo, pagrindiniai nesusipratimai darbe prasidėjo, kai jis darbo tikslais išvyko į Druskininkus, – tuo metu jam telefonu paskambino darbuotoja ir skundėsi, jog negali dirbti su Rūta J., nes ši ją užpuolė, ėmė priekaištauti, kad iš jos atėmė klientus, nors jų net neturėjo, be to, ėmė filmuoti pokalbį.

„Grįžęs bandžiau su jomis abiem pasikalbėti, tačiau Rūta J. pasakė, kad išmokys pagarbos pacankes, prašė jų neužstoti“, – direktoriaus teigimu, dėl tokio elgesio vienai darbuotojai sutriko sveikata, todėl, siekdamas pašalinti įtampą, jis Rūtą J. perkėlė dirbti į kitą skyrių.

„Tuomet ji pradėjo man rašyti elektroninius laiškus, kad ta darbuotoja ją puldinėja, liepė „paimti šitą mergužėlę“, nors akivaizdžiai niekas jos nepuldinėjo, darbuotoja tuo metu sėdėjo savo darbo kabinete, – sakė jis. – Darbines užduotis Rūtai J. ėmiau formuluoti elektroniniu paštu, nes kitaip ji išsisukinėdavo. Dėl kilusio konflikto šios darbuotojos parašė pareiškimus, juos persiunčiau draudimo bendrovės vadovybei į Vilnių – ji nutarė, kad Rūta J. negali dirbti mūsų draudimo bendrovėje, neatitinka standartų, darbo kultūros reikalavimų, todėl po mėnesio darbo įmonėje ji buvo atleista.“

Filialo vadovo teigimu, prieš nutraukiant darbinius santykius Rūta J. nesutiko pasirašyti nutraukimo sutarties, pradėjo gąsdinti, kad eis pasikalbėti su jo žmona, dirbančia „Sodroje“, – tai ji pati išsiaiškino. Ir šį pažadą ištesėjo – nuėjusi jai pasakojo, kad sutuoktinis yra neištikimas, savo darbuotojai net atostogų kelialapį nupirko.

„Po atleidimo Rūta J. porą dienų, kol su ja nebuvo atsiskaityta, nesitraukė iš darbo vietos, o paskui pradėjo rašinėti trumpąsias žinutes, laiškus elektroniniu paštu man į darbinį telefoną ir el. paštą, – sakė vadovas. – Žinutėse ji rašė, kad „atvanos, nespėsite keltis, atspardys, džiaugtis, kad dar neprimušė“, – tokias žinutes, kaip ir jos vaikščiojimus aplink darbo vietą, supratau kaip grasinimą. Atvykusi prie darbovietės Rūta J. atsiremdavo į koloną, žiūrėdavo pro langą, belsdavo į jį, pakeldavo sijoną, stebėdavo mano automobilį, fotografuodavo, bandydavo susistabdyti ir kažką pasakyti. Atrodė, kad tai buvo sąmoninga provokacija – ji, ko gero, siekė, kad kas nors jai ką nors pasakytų ar padarytų, tačiau mes visiškai nereagavome. Be to, ji mane šmeižė, įžeidinėjo, rašė apie mano ir darbuotojos amoralų elgesį – esą mes darbe palaikome intymius santykius, nors nieko panašaus nebuvo. Žinutes ji rašydavo nuo ryto iki nakties, o kartais – ir naktimis.“

Anot nukentėjusiojo, buvusios darbuotojos elgesys sukėlė baimę darbuotojoms – vieną jų po darbo net ateidavo pasitikti draugas: „Moterys bijodavo išeiti iš darbo, nes nežinojo, ką Rūta J. gali padaryti.“

Tuo metu nukentėjusioji darbuotoja, su kuria, anot Rūtos J., vadovas buvo užmezgęs romaną, policijoje sakė, kad naujoji bendradarbė ją nustebino jau pirmą dieną.

„Man pasirodė keista, jog įsidarbinusi Rūta J. ne dirbo, bet visą laiką sėdėjo apsikabinusi rankinę ir nuolat stebėjo, ką veikia kolegės, – sakė moteris. – Ji kelis kartus mane buvo įspėjusi, kad neatsisukčiau į jos pusę, liepė į ją kreiptis „jūs“, nors prieš tai aš iš viso į ją niekaip nesikreipiau, tiesiog nebuvo priežasties.“

Pasak jos, dėl kilusios įtampos vadovas šią darbuotoją perkėlė į kitą skyrių, tačiau ir čia Rūta J. spėjo pasižymėti – kolegėms ėmė pasakoti, kaip direktorius darbo vietoje užsiima seksu, aiškino, kad „darbe vyksta prostitucija, darbuotojų ateina rinktis vyrai“. O kai ji buvo atleista iš darbo, apie tai ėmė rašyti internete, taip pat buvo nuėjusi pas jos kaimynus ir pasakojo, kad „esu amorali ir darbe duoduosi su vadovu“.

Darbuotoja teigė, kad Rūtą J. jau žinojo ir jos nepilnamečiai vaikai, nes ši po darbo jos visada laukdavo prekybos centre. „Galop nutariau šioje parduotuvėje nesilankyti“, – prisipažino ji, netrukus sulaukusi šimtus grasinančio pobūdžio SMS žinučių.

Rūtos J. elgesys nustebino ir kitą jos buvusią kolegę.

„Po atleidimo iš darbo ji pradėjo mus šmeižti internetiniuose portaluose, taip pat – feisbuke, kai kuriuose komentaruose rašydavo ne tik darbovietę, bet ir mūsų vardus, pavardes. Būdavo labai nesmagu, nes negali žinoti, galbūt klientas skaitė, galbūt įmonės vadovas, norintis ateiti apdrausti savo verslą, – sakė nukentėjusioji. – Apie tai žinojo visi kolegos – ir iš kitų filialų, patikėkite, kaip būdavo nesmagu, kai turėdavome važiuoti į seminarus ar mokymus. Buvo gėda.“

Moteris sakė, kad buvusi kolegė jai į el. paštą buvo atsiuntusi savo kūrybos rašinėlį, kurį pavadino „Seno veterinaro pautų istorija“: „Čia aš buvau išvadinta baltai dažyta bulterjero kale, mano kolegė – dobermano kale. Be to, ji siuntinėjo įvairias įžeidžiančias, necenzūrinio turinio žinutes, gėda net tokias cituoti.“

O baudžiamojon atsakomybėn patraukta Rūta J. piktinosi, kad yra persekiojama, nes jokio nusikaltimo esą nepadarė; ji draudimo bendrovės filialo vadovą net teisme kaltino seksualiniu priekabiavimu.

„Dar prieš įsidarbinant į draudimo bendrovę jis mane veždavosi į mišką, taip pat – į Vilnių pas savo draugus. Nusivežęs į mišką liepė nusirengti, jeigu noriu pas jį dirbti, – sakė kaltinamoji. – Direktorius pasakojo, kad yra viengungis, seniai negyvena su žmona, o paskui ėmė man rašyti šimtus žinučių, mane mergino. Kai vėliau pas jį įsidarbinau, kolegės, su kuriomis sėdėjau tame pačiame kabinete, į mane žiūrėjo priešiškai.“

Moteris įsitikinusi, kad vadovas darbe turėjo meilužę, nes su viena darbuotojų „dingdavo iš darbo ir grįždavo susivėlę, sulamdytais drabužiais“.

„Darbo sutartis buvo nutraukta ne mano iniciatyva, o dėl to, kad aš esu netinkama dirbti, nors sudarinėjau sutartis kaip įgudusi specialistė“, – tikino ji.

Moteris neneigė, kad rašė skundus internete, taip pat nurodė, kad „darbe vyksta prostitucija“, o ji buvo iš darbo atleista, nes „pradėjo į tai gilintis“.

Pareigūnų iniciatyva buvo atlikta ir ambulatorinė, ir stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė – nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukta moteris nusikalstamų veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.