Medikai dirba pusrūsyje

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė papasakojo, kokia situacija yra daugelyje mažųjų įstaigų. Kai kur apsaugos priemonių visiškai nėra.

„Nuotaikios tokios, kad kasdien gauname informacijos, kaip vis dar trūksta apsaugos priemonių, jų trūksta. Vis dar medikai eina į darbą daugumoje įstaigų be apsaugos priemonių – jų tiesiog nėra“, – sakė pašnekovė.

Ji taip pat tikino, kad nuolat gauna tam tikros informacijos ar nuotraukų, kuriose matosi išties sunkiai suvokiami vaizdai – mažose karščiavimo klinikose dirbantys medikai naudoja chalatus antrą kartą, neturi apsaugos priemonių, dirba pusrūsiuose.

„Pradėjo steigtis tos karščiavimo klinikos ir šiandien gauname labai daug nuotraukų ir informacijos, kad ten kraupiai viskas atrodo. Visiškai, kaip sakoma, turbūt liepta padaryta šiandien, čia ir dabar, kažkokiuose pusrūsiuose žmonės rengiasi, nėra jokių dušų, chalatus tikrai liepia naudoti antrą kartą, jie yra sukabinti ant vinukių. Nejaugi nebuvo galima duoti bent poros dienų, kad įmonės pasiruoštų“, – tikino Ž.Gudlevičienė.

Pirmiausia aprūpina klasterines ligonines

Tuo tarpu sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis aiškino, jog didžiosios ligoninės tikrai yra aprūpintos priemonėmis.

Algirdas Šešelgis

„Manau, kad žiūrint į perspektyvą ir ruošiantis blogesniems scenarjams, negu turime dabar, buvo priimti sprendimai dėl karščiavimo klinikų įsteigimo ir tas procesas yra prasidėjęs, yra teigiama, kad pirminiame etape kažkokių nusiskundimų yra ir galbūt bus. Bet dėl apsaugos priemonių galiu pasakyti, kad logistika vyksta pilnu tempu, šiandien vežama apie 9 mln. vienetų būtent tam, kad būtų galima žmones aprūpinti tomis priemonėmis, kurios yra atskraidintos iš Kinijos.

Tuo pačiu yra papildomi rezervai iš kitų tiekėjų, ypatingai trūksta respiratorių, kombinezonų, bet jie jau yra gauti, todėl tik valandų skaičius, kada tos pagrindinės klasterinės ligoninės tas priemones gaus“, – tikino viceministras A.Šešelgis.

Įstaigų vadovai nori įtikti ministerijai

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė perspėjo, kad galbūt tuomet, jeigu priemonių taip trūksta, nereikėtų medikų leisti į tokį pavojų.

„Mes matome iš įstaigų vadovų, kad jie laukia nurodymų iš ministerijų, jie nesugeba patys organizuotis ir nuspręsti, jie laukia nurodymų iš viršaus. Tai mus šiek tiek glumina, nes mes nesuprantame, kaip taip negalima nuspręsti vietoje – gali dirbti ar ne. Gal čia toks noras įsiteikti ministerijai, kad šiandien įsteigėme ir pradedame veikti, bet taip negalima – įsteikite, pasiruoškite, palaukite tas dvi dienas ir tada leiskite medikus į ugnį. Trūksta koordinavimo“, – sakė Ž.Gudlevičienė.

Živilė Gudlevičienė

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė taip pat tikino, kad viena didžiausių problemų ligoninėse – apmokymų trūkumas.

„Reikia dar ir dar kartą rodyti, kaip apsirengti ir nusirengti, jeigu neteisingai nusirengi, gali apsikrėsti. Trūksta dar kartą parodyti, kaip tai daryti. O dabar yra tik vienkartiniai apmokymai, manau, šioje vietoje yra problema. Galbūt galėtų būti periodiškai parodoma, kaip elgtis, bet tai yra įstaigų vadovų atsakomybė“, – tikino Ž.Gudlevičienė.

Šiuo metu karščiavimo klinikos, skirtos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams, jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, trečiadienį duris atveria Raseiniuose.

Tokiose klinikose atvykusiems su gydytojo siuntimu pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Vyriausybė pabrėžia, kad įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Kaip anksčiau skelbė SAM, karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos ir – jei reikia – paskiriamas gydymas.