„Dar nepasiekėme piko, man atrodo, kad reikėtų kaip tik griežtesnių priemonių. Ir tai, kad dabar kariuomenės daliniai žada patruliuoti mieste, manau, kad yra labai sveikintina. Teko skaityti įstrigusių Peru lietuvaičių pastebėjimus. Peru iš karto, kai tik atsirado pavojus, sustabdė skrydžius , įvedė komendanto valandą, ir kariuomenės būriai pastoviai patruliuoja gatvėmis. Pas juos, 30 mln. gyventojų šalyje, yra registruota tik 50 ar 70 atvejų“, – atkreipė dėmesį A. Ambrozaitis.

Profesoriaus nuomone, dar per anksti atšaukinėti ribojimus.

„Ministras sako, kad galbūt reikėtų sudaryti planą, ką mes darysime, kai pradės mažėti susirgimų, kaip palaipsniui grįšime į normalų gyvenimą. Galbūt reikėtų sudaryti tą planą, bet dabar dar tikrai per anksti atšaukinėti ribojimus.

Tam turėtų mažėti užsikrėtusiųjų procentas nuo visų ištirtųjų. Iki šiol kovo 22 dieną buvome pasiekę piką – buvo 14 proc. užsikrėtusiųjų nuo ištirtųjų, dabar tas procentas lyg mažėja. Tyrimų apimtys didėja, gal ir užsikrėtusiųjų bus daugiau, bet kol kas aš nematau prielaidų, kad reikėtų atleisti vadžias ir laisviau gyventi“, – sakė A. Ambrozaitis.

Profesorius įvardijo didžiausią su tuo susijusią riziką – kad bus pereita į antrą fazę, kai pradės sirgti žmonės, kurie yra vyresni kaip 60 metų, kuriuos užkrės jaunesni kaip 40 metų amžiaus žmonės.

Profesorius įvardijo didžiausią su tuo susijusią riziką – kad bus pereita į antrą fazę, kai pradės sirgti žmonės, kurie yra vyresni kaip 60 metų, kuriuos užkrės jaunesni kaip 40 metų amžiaus žmonės.


„Senoliai priklauso rizikos grupei dėl gretutinių ligų ir dėl amžiaus, jų įgimtas imunitetas yra silpnas, jie nepajėgūs tiek efektyviai kovoti su šita infekcija. Susirgę jie gali ir mirti. Mums gali imti trūkti lovų ligoninėse, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Šitas scenarijus būtų pats blogiausias“, – sakė A. Ambrozaitis.

Infektologo įsitikinimu, dabar reikia daryti viską, kad vyresni žmonės turėtų kuo mažiau progų užsikrėsti nuo jaunesnių žmonių.

Dar neaišku, kaip bus su pačiu virusu

Pasak profesoriaus, šiuo metu dar tiksliai negalima pasakyti, ar pasaulis jau turi susitaikyti, kad jam teks gyventi su šiuo virusu, kuris taps toks pats įprastas kaip ir įvairūs kiti sezoniniai virusai.

„Galime tik prognozuoti. Jeigu imtume analogiją su gripo pandemijomis, tai 2018 m. gripo pandemijos virusas liko cirkuliuoti, ir tapo normaliu sezoniniu virusu. Taip pat – ir 2009 m. gripo virusas, kuris sukėlė pandemiją – tiesa, labai švelnią, tada nedaug žmonių mirė. Jis irgi išliko ir tapo sezoniniu.

Šitas virusas dabar irgi yra pandeminis. Tam, kad virusas sustotų ir nustotų taip siausti, kaip dabar siaučia, turėtų apie 60-70 proc. žmonijos įgyti imunitetą“, – sakė A. Ambrozaitis.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad imunitetą nuo virusų įgyti galima dviem būdais – persirgti arba pasiskiepyti.

„Kadangi vakcinos neturime, tai belieka tik persirgti arba stengtis visai nesusirgti, kol atsiras vakcina. Mūsų senoliams būtų labai gerai sėdėti namuose“, – pabrėžė A. Ambrozaitis.

Jo nuomone, šita pandemija (kaip ir visos pandemijos) gali trukti mažiausiai pusantrų, o gal ir dvejus, metus.

„Tada tas virusas, ko gero, taps įprastiniu sezoniniu, prieš kurį žmonės turės imunitetą. Gal tas virusas dar pakeis savo struktūrą, gal įvyks kokios nors pačio viruso genetinės medžiagos rekombinacijos, vyks mutacijos, gal dar kažkas pasikeis. Bet iš esmės mūsų prognozė yra tokia, kad, ko gero, šis virusas gali tapti įprastiniu sezoniniu respiracinių ūminių virusinių infekcijų etiologinėje struktūroje“, – sakė A. Ambrozaitis.

Ką reiškia įgyti imunitetą

Sklindant žinioms, kad pasitaiko atvejų, kad žmonės suserga koronavirusu ir antrą kartą, kyla neaiškumų, ką tiksliai turi mintyje mokslininkai, kai jie kalba, kad persirgus virusu įgyjamas imunitetas. Atsakymas nėra toks visiškai paprastas.

Profesorius A. Ambrozaitis paaiškino, kad bendrai „įgyti imunitetą“ reiškia „suformuoti IgG klasės antikūnius“.

„Persirgus liga, susidaro imunitetas, kurį (ilgalaikį – Delfi) atspindi G klasės imunoglobulinų koncentracija kraujo serume. Tą rodo serologiniai tyrimai“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Greitasis koronaviruso testas
Foto: Shutterstock


Pasak profesoriaus, tie greitieji testai, kurių yra įsigijusi ir Lietuva, ir yra skirti tam, kad būtų galima nustatyti, ar yra antikūnių.

„Bet antikūniai tai nėra virusas. Antikūniai rodo, kad buvo virusas, kad žmogaus imuninė sistema jį atsimena, jis turi kovos priemones. IgG klasės antikūniai rodo, kad žmogus antrą kartą neturėtų sirgti, arba turėtų sirgti labai lengva forma“, – sakė A. Ambrozaitis.

Tačiau, pasak profesoriaus, dar nėra žinoma, kaip greitai susidaro antikūniai, kaip jie laikosi (galbūt jie neilgai laikosi), kodėl žmonės serga pakartotinai.

„Kinijoje yra atvejų, kad žmonės pakartotinai užsikrečia. Galbūt tai yra kita viruso atmaina. Yra dar daug klausimų, mes dar ne viską žinome, kadangi tai yra naujas virusas. Dar tik renkami duomenys“, – sakė A. Ambrozaitis.

Kinijoje yra atvejų, kad žmonės pakartotinai užsikrečia. Galbūt tai yra kita viruso atmaina. Yra dar daug klausimų, mes dar ne viską žinome, kadangi tai yra naujas virusas. Dar tik renkami duomenys


Pasak profesoriaus, pagal klasikinius imunologijos, epidemiologijos dėsnius, antrą kartą neturėtų būti sergama.

„ Jeigu sergama, tai – arba virusas kažkuo pasikeičia, arba tie apsauginiai antikūniai, kurie apsaugo nuo tos ligos, cirkuliuoja žmogaus kraujo serume labai trumpą laiką. Po to galbūt jie išnyksta“, – sakė A. Ambrozaitis.

Mįslė – dėl pakartotinai sergančių žmonių

Paklausus, o kaip tada atsitinka, kad gripu (ypač nepasiskiepiję žmonės) serga pakartotinai po metų, ir dar vėliau, profesorius paaiškino, kad pats virusas kinta.

„Gripo virusas, ypač A tipo, yra ypatingas tuo, kad jo genetinė struktūra kasmet keičiasi. Tas virusas kiekvienais metais mutuoja, keičia savo struktūrą, todėl mes priversti kasmet kurti naują vakciną, ir žmogus gali sirgti kas vienerius arba dvejus, trejus metus. Yra begalė visokių atmainų“, – sakė A. Ambrozaitis.

Pasak profesoriaus, kalbant apie naująjį koronaviruso atvejį, iš tiesų iš Kinijos girdima apie atvejus, kad žmonės serga pakartotinai.

„Tokie atvejai kol kas yra pavieniai, iš to nieko negalima šimtu procentų tvirtinti. Visaip gali būti, respiraciniai virusai yra linkę keistis. Šitas virusas irgi yra linkęs keisti savo genominę struktūrą“, – sakė A. Ambozaitis.

Infektologas atkreipė dėmesį, kad tas koronavirusas pradžioje buvo gyvūnų virusas.

97 skujuočiai šiuo metu yra Bankoko muitinėje
Foto: AFP/Scanpix


„Jis pradžioje plito tarp skujuočių, tarp šikšnorsparnių, bet Kinijoje, kur yra labai artimas kontaktas, žmonės valgo skujuočius, ir naudoja kinų medicinai visokius preparatus su jų mėsa, tas virusas sugebėjo pakeisti savo struktūrą taip, kad peršoko rūšinį barjerą, ir tapo žmonių virusu. Anksčiau jis cirkuliavo tik kaip gyvūnų virusas. Tas rodo, kad greičiausiai jis gali keistis“, – sakė A. Ambrozaitis.

Vyksta lenktynės, kas greičiau sukurs vakciną

Infektologas teigė, kad šiuo metu pasaulyje daug laboratorijų, mokslinių grupių, yra pradėjusios tyrimus ir tam tikra prasme varžosi, kuri pirmoji sugebės ištirti ir pateikti pakankamai duomenų apie saugumą ir efektyvumą, kad vakciną nuo koronaviruso būtų galima skubos tvarka registruoti ir naudoti.

„Neužtenka tik sukurti, ją reikia dar ištirti, o tiriama yra su savanoriais. Dabartiniu metu, pavyzdžiui, Sietlo mieste su šimtu savanorių vyksta tos vakcinos tyrimas. Tas užtruks apie pusantrų metų. Ir tai yra pagreitina schema, nes šiaip vakcina tiriama penkerius metus ir daugiau, kad būtų galima įsitikinti, kad ji tikrai saugi ir efektinga. Šiuo atveju turbūt viskas bus greičiau“, – sakė A. Ambrozaitis.

Kalbant apie vaistus, pasak profesoriaus, šiuo metu pasaulyje bandomi keli variantai. Su savanoriais atliekami tyrimai bandant gydymui taikyti tam tikrus vaistus, kurie buvo surasti Ebola karštligei.

Taip pat Japonijoje su šimtu savanorių yra pradėtas klinikinis tyrimas dėl vieno vaisto, kuris prieš šešerius metus buvo išrastas gripo gydymui. Japonai tą tyrimą žada baigti birželį.

Prancūzai bando vieną mišinį. Jį skiria dešimčiai dienų, ir atrodo gauna teigiamų pokyčių. Jie pastebi, kad žmonėms, kurie gauna tą vaistą, greičiau išnyksta virusas.

Šitos žinios kol kas nėra labai paguodžiančios senukams, kuriems tas virusas pavojingiausias. Apie tai, ar tie vaistai padėtų ir jiems susirgus, kol kas nėra duomenų.

„Tyrimas vyksta su tais, kurie serga lengva ir vidutinio sunkumo forma, juos lengviausia ištirti. Po to tuos duomenis galima naudoti ir vyresnio amžiaus populiacijai, bet reikėtų tirti ir pačius žmones, kurie vyresni nei 60 metų. Jų grupei reikėtų atskiro tyrimo. Kol kas neturiu žinių, kad toks vyktų“, – sakė A. Ambrozaitis.

Arvydas Ambrozaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Aiškinasi, ar virusas mutuoja

Profesorius sako, kad kinų mokslininkus galima tik pagirti, kad jie taip anksti išaiškino viruso genomo struktūrą.

„Tas leido sukurti ir testus, ir pradėti kurti vakciną“, – sakė A. Ambrozaitis.

Gal jis pakito? Kodėl yra pakartotinių susirgimų? Svarbiausios mokslininkų pajėgos nukreiptos į vaistų ir vakcinos gamybą. Vaistai atsiras anksčiau, vakcina – vėliau, nes ją ištirti reikia daugiau laiko


Pasak profesoriaus, dabar, kai jau virusas yra aiškus, mokslininkai stengiasi tirti tuos virusus, kurie pasklido po visą pasaulį, siekdami išsiaiškinti, ar jie nepakito ir nepakeitė savo genetinės struktūros.

„Gal jis pakito? Kodėl yra pakartotinių susirgimų? Svarbiausios mokslininkų pajėgos nukreiptos į vaistų ir vakcinos gamybą. Vaistai atsiras anksčiau, vakcina – vėliau, nes ją ištirti reikia daugiau laiko“, – sakė A. Ambrozaitis.