„Nusprendžiau su žiniasklaida pasidalinti šia istorija, kadangi norėjau pranešti apie galimai vyraujančią neteisybę. Turbūt šis pasidalinimas kažko labai nepakeis, bet kiek teko bendrauti su pažįstamais ir draugais, kurie atsidūrė panašioje situacijoje, mūsų patirtys buvo labai panašios. Tiesiog norėjau pabrėžti, kad mano atvejis tikrai ne vienetinis ir tokių Lietuvoje yra daugiau“, – „Delfi“ redakciją tikino jis.
Prastai pasijuto po varžybų stebėjimo bare
Darius pasakojo, kad viskas prasidėjo kovo 10 d., kai dar nebuvo paskelbta jokio karantino ir Lietuvoje virė įprastas gyvenimas.
„Šios dienos vakare su draugu nutarėme nueiti į barą Vilniaus senamiestyje žiūrėti futbolo. Kaip ir visada, pažiūrėjome ir išsiskirstėme namo. Tačiau jau kitą dieną man paskambino draugas ir pranešė, kad jam pakilo temperatūra iki 37, 8 ir pasiskundė jaučiantis visus gripo simptomus. Negaliu komentuoti, kaip jis toliau elgėsi, bet jis tiesiog norėjo man pasisakyti“.
Vyro teigimu, po draugo skambučio jis ir toliau gyveno įprastą gyvenimą, lankėsi prekybos centre, tačiau per tą laiką jokių pašalinių kontaktų neturėjo.
„Kovo 13 d. vakarą savo mažametį sūnų nuvežiau pas šeimos daktarę į polikliniką, kad vaiką profilaktiškai patikrintų. Grįžome namo apie devintą valandą ir pajaučiau, jog mane krečia šaltis ir pradėjau karščiuoti. Pasimatavau temperatūrą, termometras rodė, kaip ir draugui, 37, 8. Taip pat pradėjau jausti visus gripo simptomus. Iš pradžių nieko blogo neįtariau, todėl su temperatūra nuėjau miegoti, bet kitą dieną labai pradėjo skaudėti galvą ir akių obuolius. Buvo sunkiai įmanoma žiūrėti į šonus ir apėmė didžiulis nuovargis“, – prisiminė jis.
Pasak Dariaus, kovo 15 d., galima sakyti, antrąją ligos dieną po karščiavimo, prasidėjo kosulys. Visi simptomai jam labai priminė rimtą peršalimą ir tikrai neįtarė, kad gali sirgti koronavirusu.
„Kovo 16 d., kuri jau buvo trečia ligos diena, kosulys pradėjo švelnėti, bet pajutau, kad prarandu skonio ir kvapo pojūčius, šokinėjo temperatūra – nuo normalios 36.5 iki 37.8. Pylė šaltas prakaitas. Tai greičiausiai man ir buvo pirmasis indikatorius, kad kažkas negerai. Kadangi savaitgalį jau tvyrojo galimo karantino įvedimo nuotaikos ir gyvenimo ritmas turėjo būti pristabdytas, be šuns pavedžiojimo lauke, daugiau jokio kontakto su kitais žmonėmis neturėjau“ – sakė jis.
Po keturių bandymų gauti tyrimą – vaizdo įrašas
Blogėjant savijautai, vyras iš draugo sužinojo, kad ir jis prarado skonį ir uoslę, o apie šiuos požymius, kaip galimus koronaviruso simptomus, pradėjo rašyti ir žiniasklaida.
„Tada jau labai sunerimau. Aišku, iš pradžių neigi, manai, kad tau taip būti negali ir lauki, kol tai praeis, todėl su šeima užsidarėme namie. Guodžiau save, kad man nieko rimto nėra. Tačiau praėjus maždaug savaitei, kovo 22 d., keturis kartus skambinau Koronos karštąja linija. Deja, nei vieną kartą tyrimo negavau“.
Dariaus teigimu, visus tuos kartus jis vis iš naujo pasakodavo savo istoriją, apibūdindavo simptomus, bet jam atsakydavo, kad tyrimo nedarys, kadangi ne tokie simptomai, ne čia pataikė ir nurodydavo kreiptis į šeimos gydytoją.
„Tądien skambinau valandos skirtumu, nes supratau, kad linija patiria didžiulę apkrovą. Vis dėlto po keturių nesėkmingų bandymų labai susierzinau, kadangi gyvenu ne vienas, turiu du mažamečius vaikus, žmoną, paprasčiausiai jaučiau atsakomybę ir prieš juos. Privalėjau pasirūpinti tiek jų, tiek savo sveikata ir gerove. Dėl šio susierzinimo padariau vaizdo įrašą, kuriuo pasidalinau feisbuke, ir jame pasisakiau, kad man neramu ir nežinau ko griebtis. Taip pat išreiškiau susirūpinimą ir paprašiau, kad atsišauktų tie, kurie irgi papuolė į panašią situaciją, kai negauna tyrimų ir nežino, ar jie neserga“.
Jis tęsia istoriją, kad po pasidalinimo atsišaukė maždaug aštuoni žmonės ir nuo kovo 23 iki kovo 26 jis dar du kartus bandė skambinti karštąja linija, bet jam atsakydavo, kad ne čia pataikė ir reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Po dar kelių tokių skambučių nusprendžiau paskambinti šeimos gydytojai, pasakiau, kad nejaučiu skonio ir kvapo. Ji komentavo, kad gali užpulti šimtai įvairiausių virusų, kurie sukelia panašius simptomus, todėl turėčiau toliau stebėti save ir perklausė, ar bandžiau susisiekti karštąja linija, į ką aš atsakiau, kad taip. Gydytoja vis dėlto paragino bandyti dar susisiekti, nes kaip tik tomis dienomis turėjo būti pristatytas į Lietuvą didesnis reagentų kiekis ir tikėtina, kad išaugus tyrimų pajėgumams, ir mane sutiks ištirti“, – aiškino vyras.
Dariaus teigimu, jis taip ir padarė, paskambino dar kartą, bet jau savo susirgimo istoriją kiek sutirštino. Pasakė, kad karščiuoja, bet užsienyje nebuvo, nors galimai kontaktavo su užsikrėtusiuoju poliklinikoje.
„Maniau, kad tai padarys bent kažkokį įspūdį, bet vėlgi, jie atsisakė man suteikti tyrimą“.
Paskutinį kartą pamelavo
Vyrui kuo toliau, tuo labiau pradėjo trūkti kantrybė. Galiausiai kovo 27 d. jis vėl paskambino karštąja linija ir šįkart pamelavo, kad neseniai lankėsi užsienyje.
„Situacija jau atrodė beviltiška. Turbūt būčiau kitaip reagavęs, jei neturėčiau šeimos ir būčiau gyvenęs nuo pat pradžių vienas. Turime kūdikį, kuris irgi gali būti rizikos grupėje. Taigi, paskambinęs pamelavau, kad buvau užsienyje ir iškart tą pačią dieną, 14 val., buvau užrašytas tirtis Valakampių mobiliajame patikros punkte. Per penkias minutes tyrimas buvo atliktas, tačiau negavau papildomos informacijos, kur reikia pasitikrinti atsakymą“, – sakė jis.
Dariaus nuomone, gerai, kad jis yra jaunas vyras ir turi aukštą kompiuterinį raštingumą, todėl susižinojo internete, jog reikia pasitikrinti esveikatoje, tačiau ką daryti vyresnio amžiaus žmonėms.
„Tik po penkių dienų, balandžio 1 d., gavau teigiamą testo rezultatą. Manau, man tai leidžia daryti išvadą, kad ir daugiau yra tokių užsikrėtusių, kurie to nežino, nes tenka ilgai prašyti tyrimo, o kai ištiria, laukti atsakymo. Gerai, kad mano šeima jaučiasi gerai ir daugiau su niekuo nekontaktavau, bet manau, kad mums valdžia meluoja ir gauname pasenusią informaciją. Mano galva, visuomenė nežino visos padėties“, – įsitikinęs vyras.
Šiuo metu jis pagaliau žino diagnozę ir yra griežtoje saviizoliacijoje su šeima iki pakartotinio tyrimo balandžio 13 d., tačiau vis tiek norėjo įspėti kitus, o tuos, kurie iki šiol negauna tyrimo, paskatinti nenuleisti rankų.
Stebėjosi, kodėl tiek mažai nukreipimų
„Delfi“ primena, kad penktadienį Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas stebėjosi, kodėl tiek mažai nukreipimų tirtis į mobilius punktus.
„Nežinau, kodėl oficialūs valstybės žmonės pradeda kalbėti apie tai, kad lyg ir mažėja viruso atvejų. Tiriama vis dar per mažai, atsakymai vis dar vėluoja, todėl atpalaiduoti dabar visuomenę būtų gerokai per anksti – tuoj sulėks visi Velykų švęsti, manydami, kad jau beveik pabaiga, ir sukurs antrą bangą. Reikėtų priešingai – didinti tyrimų skaičių, kai tam yra visos galimybės. Vilnius šiandien paprašė pradėti tirti dar tris grupes – medikus (ar kam nors dėl to kyla klausimų?), sergančių artimuosius (kurie net jei neturi simptomų, tikėtina, vis tiek serga) ir užsieniečius (neturiu paaiškinimo, kodėl jiems, net su simptomais, neleidžiama tirtis)“, – feisbuke rašė K. Žukauskas.
Meras pateikė pavyzdį, kaip, anot jo, neišnaudojami pajėgumai. Penktadienio rytą tuos duomenis atnaujino. „Taip atrodo trijų Vilniaus mobilių testavimo punktų užimtumas šiandien vidury dienos. Raudoni – užimti laikai, mėlyni – laisvi. Turime galimybę testuoti 450 žmonių per dieną (lengvai galima padidinti iki 700), šiandien atsiųsta tik 180. Testų yra, testavimo vietų yra, norinčių testuotis 1808 neatsiunčia. Bonus track (dar priedo – Delfi): testų atsakymai vėluoja ir po savaitę, tačiau privačios laboratorijos Vilniuje ir toliau sėdi be darbo“, – rašė K. Žukauskas.
Anksčiau jis teigė, kad Vilnius turi tris mobilius punktus, juose kas 5 min. imamas mėginys, taigi nuo 8 iki 20 h galima ištirti apie 450 žmonių. „Pats tyrimas užtrunka labai trumpai, tai laisvai galima tankinti laiką ir daryti juos kas 3 min. – taip per dieną galėtume padaryti 700 testų“, – rašė K. Žukauskas. Bet, pasak mero patarėjo, tam reikia kelių sąlygų – reikia švelninti algoritmą ir tirti ne tik karščiuojančius, reikia daugiau privačių laboratorijų įtraukti, reikia didinti esamų laboratorijų apsukas.- Iš esmės čia yra trijų parašų klausimas, jei tik Sveikatos apsaugos ministerija juos sutiktų suraityti. Na bent jau parašą dėl medikų testavimo uždėtų“, – rašė K. Žukauskas.
Veryga: koronaviruso tyrimų padaugės laboratorijose baigus diegti reikiamą įrangą
Koronaviruso tyrimų padaugės laboratorijose baigus diegti reikiamą įrangą, ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis tvirtino, kad Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje įranga dar testuojama ir ji dar negali dirbti didesniu pajėgumu.
„Kai ji bus paleista, per parą bus galima papildomai apie tūkstantį mėginių dar ištirti. Tikimės, kad tada tas atsilikimas ir bus išspręstas. Kol kas mes labai dideliu greičiu didiname tik ėminių apimtis. Natūralu, kad laboratorijos ne visada spėja su tuo susitvarkyti. Didelis krūvis yra patiems darbuotojams, kurie pasitelkiami ir iš kitų sektorių, kitų laboratorijų, bet tam reikia laiko“, – sakė A. Veryga. Ta pati situacija, anot jo, yra ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur įdiegus naują įrangą, planuojama žymiai padidinti tyrimų skaičių.
„Reagentų netrūksta, bet yra (ribotos – BNS) įrangos, dirbančių žmonių galimybės“, – pabrėžė jis.
Per parą nustatyti 47 nauji atvejai Lietuvoje per parą nustatyti dar 47 koronaviruso atvejai, bendras penktadienio rytą patvirtintų infekcijos atvejų skaičius– 696, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Iš viso per parą atlikti 2809 tyrimai, bendras tyrimų skaičius – 18432, informavo ministerija. Iki šiol šalyje nuo koronaviruso mirė devyni žmonės, kol kas pasveiko septyni asmenys.
SAM taip pat skelbia, kad maždaug tūkstančiu išaugo neištirtų mėginių skaičius – tokių mėginių yra 3288.