Profesorė pažymėjo, kad visos gydymo įstaigos, kurios turi priėmimo skyrius, turi būti pasiruošusios, kad pas juos gali atvykti karščiuojantis pacientas. O bet kuris karščiuojantis pacientas bet kuriame Lietuvos kampe bet kurioje gydymo įstaigoje potencialiai gali būti infekuotas, pabrėžė L. Jančorienė.

Profesorės per posėdį buvo teirautasi, kaip jos nuomone taip atsitiko, kad kai kuriose ligoninėse užsikrėtė nemažai medikų. Gydytoja, visų pirma, atkreipė dėmesį, kad tose gydymo įstaigose, kurios nebuvo dedikuotos COVID-19 infekcijai, ilgą laiką buvo labai ribotos galimybės pasidaryti testus net ir ligos reiškinius turintiems žmonėms.

„Jeigu jie buvo nekeliavę, nepriklausė rizikos grupei, tai jie tiesiog negalėjo aplikuoti į tą testą, ir galimybių jį atlikti buvo nedaug. Dažniausiai užsikrėtimai vyko ten, kur medikai tarpusavyje bendraudami nenaudojo jokių apsaugos priemonių. Pasirodė, kad kažkuris, galbūt grįžęs po kelionės, parvažiavo ne visai sveikas, ir tokiu būdu atsitiko tie užsikrėtimai“,– pasakojo L. Jančorienė.

Bet kuris karščiuojantis pacientas gali būti užsikrėtęs koronavirusu

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė dėstė, kad jie savo centre nuo pat pradžių kiekvieną pacientą vertino kaip potencialiai užsikrėtusį COVID-19 infekcija.

„Ir tik tada, kai atmesdavome tą infekciją, gaudavome neigiamą testą, turėdavome kitą nuomonę. Apsaugos priemonės daugiausiai buvo nukreiptos į tas vietas, kur dirbama su karščiuojančiais pacientais. Galbūt nedaug akcento buvo kituose centruose ir skyriuose“, – kalbėjo L. Jančorienė.

Medikė pabrėžė, kad dabar jau aišku, kad infekcija plinta visuomenėje, todėl bet kuris karščiuojantis pacientas bet kuriame Lietuvos kampe bet kurioje gydymo įstaigoje potencialiai gali būti infekuotas.

„Kiek savo praktikoje susiduriu su besikreipiančiais, taip pat medikais, kolegomis iš mažesnių miestų, kai jie mato pacientą, kuris atvyksta į priėmimo skyrių, kai jis karščiuoja, jie – visiškai pasimetę, ką su juo daryti. Jie lyg ir galvotų, kad turėtų atmesti COVID-19 infekciją, tačiau neturi aiškaus scenarijaus, kaip elgtis“, – pasakojo L. Jančorienė.

Visos įstaigos, kurios turi priėmimo skyrius, turi būti pasirengę

Medikės nuomone, visos gydymo įstaigos, kurios turi priėmimo skyrius, į kuriuos gali atvažiuoti karščiuojantis pacientas, turėtų turėti personale žmonių, kurie moka paimti nosiaryklės mėginį.

„Tai yra tikrai nesudėtinga, ir galima apmokyti tą padaryti slaugytoją“, – sakė L. Jančorienė.

Profesorė taip pat pabrėžė, kad gydymo įstaigos turėtų pasiruošti planą, kaip tą žmogų izoliuoti.

„Ir ne patį žmogų siuntinėti, bet vežti mėginį į laboratoriją, o, gavus rezultatą, spręsti, ką toliau daryti. Tos įstaigos, kurios jau gydo užsikrėtusius COVID-19, jos turėtų gauti pacientus, kurie jau yra diagnozuoti. Tarp karščiuojančių daliai tikrai gali pasitvirtinti, kad jie turi COVID-19 infekciją“, – sakė L. Jančorienė.

Profesorės nuomone, mažosioms įstaigoms reikia pagalbos pasirengti.

„Kai planas nusileidžia į mažesnes gydymo įstaigas, kaip sakykime – Visagino arba Ignalinos ligoninė, tai jaučiu iš savo kolegų, kurie kartais skambina ir kreipiasi, kad jie neturi aiškios vizijos, kaip elgtis. Jiems reikėtų padėti. Galbūt galėtų pagelbėti ministerija, kuri inicijuotų mobilias grupes – kad kažkokia grupė nuvažiuoja į tą vietą ir ten paima mėginį, paaiškina kaip elgtis“, – kalbėjo L. Jančorienė.

Lietuvoje koronavirusu užsikrėtusių medikų - apie 100

Balandžio 3 d. duomenimis, koronavirusu šalyje sirgo apie 100 medikų, daugėjo vietinių atvejų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Šiai minutei yra tiksliai pasakyta – šimtas medikų, bet nesu tikra, kas gali būti po valandos“, – BNS sakė specialistė.

Ji tvirtino, kad statistikos greitą dinamiką lemia testavimo aplinkybės.

Medikai, anot specialistės, tiriami greitaisiais testais ir jeigu jo atsakymas yra teigiamas, medikas įtraukiamas į sergančiųjų sąrašus, tačiau būtina patikrinti įprastu tyrimu, kuris parodo neigiamą rezultatą – tada iš sergančiųjų sąrašų medikas išbraukiamas.

„Vat, jie ir atkrenta. Bet šiai valandai aš turiu tiksliai, kad yra lygiai šimtas užsikrėtusių medikų“, – teigė D. Razmuvienė.

Jos teigimu, Vilniaus apskrityje yra 49 užsikrėtę medikai, Kauno – 12, Klaipėdos – 36, Panevėžio – 3.

Pasak epidemiologės, susirgusiųjų medikų statistiką anksčiau iškraipyti galėjo ir tokie atvejai, kai Lietuvoje virusas diagnozuotas svetur dirbantiems medikams.

„Buvo tokių atvejų, kad asmuo atvažiavo ir čia susirgo, jis yra medikas, bet jis čia nedirba. Jis užsieny dirba mediku ir čia prisistatė kaip medikas, jo klausė – kas tu toks? Pasakė, kad medikas ir papuolė į statistiką“, – tvirtino specialistė.