„Gautos naujos siuntos, sakoma kad užteks trim mėnesiams. Bet žiūrint į skaičius, priemonių užteks mėnesiui pusantro, tikrai – ne trims mėnesiams. Kauno ligoninės medikai iš kai kurių skyrių šiandien prieš komiteto posėdį skambino: „taip, mes vienkartines kaukes, kitas priemones, naudojame po tris paras nekeisdami. Nežinau, ar tai tiesa, bet tai yra mūsų visų reikalas“, – kalbėjo A. Matulas.

Medikų aprūpinimas saugos priemonėmis, pasak politiko, buvo viena iš klaidų, padarytų valdant krizę.

Politikas iš Seimo opozicijos gyrė Ekstremalių situacijų valdymo centrą, kad laiku buvo paskelbta ekstremali situacija. Tai buvo padaryta vasario 26 dieną, kai dar nebuvo nustatyta nei vieno atvejo. Pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje nustatytas vasario 28 dieną. Kovo 14 d. paskelbtas karantinas.

TS-LKD frakcijos nario A. Matulo vertinimu, po to buvo padaryta klaidų.

„ Matėme didžiulį stygių reagentų, testų. Vietoje to, kad sąžiningai prisipažintų, ir visi būtų supratę ,(…) kad įvyko nesusipratimai, buvo bandoma tvirtinti kažkokias tvarkas, riboti testavimą, riboti medikų tikrinimą. Praeitame komiteto posėdyje ministras prasitarė, kad, jei leistų testuoti, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), per dvi dienas testų neturėtume. Gal taip ir reikėjo pasakyti visuomenei“, – sakė A. Matulas.

Politikas turėjo pastabų krizės valdymui

Politikas iš TS-LKD frakcijos turėjo pastabų krizės valdymui.

„Pažiūrėkite, kas vadovavo tai grupei – buvo penkiasdešimt keli žmonės, informacijos skyriui vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijos viena patarėja, jauna – matomai gabi, kuri kuravo tik odontologijos programą. Pažiūrėkite, kas vadovavo administravimui, tiekimo padaliniams – vienos tarnybos kadrų skyriaus vadovė, patarėjai. Ačiū prezidentui, premjerui, kurie sukūrė komisiją, kuri neaišku, ką teisiškai, ką gali daryti“, – sakė A. Matulas.

Pasak jo, baisiausia, kad virusas įsisuko į medikų tarpą.

„Šiandien turime sudėtingą situaciją. Neduok Dieve, bus išjungtos dar pora trejetas ligoninių, kurios užsiima šitais dalykais, tai turėsime problemų“, – sakė A. Matulas.

Ignalinos ligoninė nebeturi nei vadovo, nei jo pavaduotojo: paliktas laivas su darbuotojais ir pacientais

Sveikatos apsaugos vicemenistrė Lina Jaruševičienė per posėdį komiteto narius informavo, kad Ignalinos ligoninėje nuo trečiadienio neturi nei vadovo, nei jo pavaduotojo.

„Mūsų žiniomis, Ignalinos ligoninė jau nuo šiandien nebeturi nei vadovo, nei direktoriaus pavaduotojo. Paliktas laivas su darbuotojais ir su pacientais. Jei neturėtume tinklo, situacija būtų dramatiška“, - sakė L. Jaruševičienė.

Viceministrė sakė, kad sudėtinga situacija buvo ir Ukmergėje.

„Tikriausiai žinote Ukmergėje situaciją, buvo daug problemų, praktiškai neliko dirbančių medikų. Mūsų sukurtas tinklas, leido padaryti, kad, organizuojant įstaigas, Santaros klinikos labai operatyviai perkėlė penkis medikus dirbti į (...) ligoninę, tokiu būdu užtikrinant nenutraukiamą paslaugų teikimą“, - kalbėjo L. Jaruševičienė.

Viceministrė paaiškino, kad, paskelbus ekstremalią situaciją buvo padarytas sprendimas sukurti įstaigų tinklą. Penkios įstaigos tapo organizuojančiomis darbą su jų regione esančiomis įstaigomis. Analogiškas sprendimas buvo padarytas su greitosios medicinos pagalba.

„Kai kurie žaidėjai iškrito iš rinkos, nes atsiranda kažkoks atvejis, nebegalima užtikrinti paslaugų teikimo. Konsolidavimas šioje situacijoje tapo gyvybiškai būtinas, ir buvo realizuotas greičiausiu būdu“, - kalbėjo L. Jaruševičienė.

Įstaigų parengtumas ne vienodas

Viceministrė pažymėjo, kad regioninių įstaigų parengtumas Lietuvoje ne vienodas.

„Daromi sprendimai, kad vis labiau tvirtėtų regioninės komandos. Organizuojančių įstaigų vadovai įgijo teisę reguliuoti pacientų srautus, medikų perkėlimą iš vienos vietos, medicinos priemonių paskirstymą regione“, - sakė L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, ministerija kiekvieną dieną rengia videokonferencijas su organizuojančiomis įstaigomis.

„Yra prastas įstaigų parengtumas pasitikti nematomą priešą. Problema yra ta, kad daugelis medikų ir įstaigų vadovų klaidingai įsivaizdavo, kad tik skafandras galėtų apsaugoti nuo užsikrėtimo. Liūdnas pavyzdys – kai kai kuriose ligoninėse, kur yra didelis medikų užsikrėtimas, dar šią savaitę pradžioje maitinimas buvo organizuojamas ne individualiai, o bendroje salėje“, - kalbėjo L. Jaruševičienė.

Viceministrė informavo, kad šį savaitgalį jau buvo organizuojami įstaigoms mokymai apie infekcijų kontrolės valdybą. Mokymus planuojama tęsti.

Didžiausia problema – lovų su deguonies tiekimu kiekis

Sveikatos apsaugos viceministrė komiteto narius informavo apie tai, koks yra sveikatos sistemos pasirengimas atremti krizę.

„Dėl reanimacinės pagalbos yra bendradarbiaujama su PSO ekspertais ir Lietuvos reanimatologų asteziologų draugija. Mes turime jų oficialią poziciją, kad Lietuvai kritiniu atveju reikėtų tarp 1000 ir 1500 reanimacinių lovų“, - sakė L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, jau dabar yra apie 900 taškų, dar dalyvaujama Europos Sąjungos pirkimuose, kur perkama 400 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų .

„Pagrindinė problema ne dirbtinė plaučių ventiliacija, o deguonis. Mūsų situacija yra tokia, kad šiuo metu mes turime laisvų deguonies lovų apie 2000. Vertinant pagal blogąjį scenarijų, mums jų reikėtų nuo 4000 iki 7000”, - kalbėjo L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, dirbama su Vyriausybe ir su įstaigų atstovais, analizuojamos galimybės. Iki penktadienio organizuojančios įstaigos turėtų pateikti informaciją, kaip išplėsti centrinį deguonies tiekimą įstaigose, kokios galimybės naudoti deguonies generatorius, ir blogiausiu atveju, kokios galimybės yra naudoti deguonies balionus.

„Deguonies balionų problemos nėra. Yra problema su reduktoriais, kurių rinkoje yra ribotas skaičius“, - sakė L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, ligoninėse lovų skaičius Lietuvoje yra didelis. Iš 18 tūkst. lovų šiuo metu užimta mažiau nei 50 procentų.

„Jei jos visos būtų su deguonimi, neturėtume problemų“, - sakė L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, dar 5000 lovų yra sanatorijose, tačiau didelė dalis jų nesutinka priimti lengų COVID-19 sergančių pacientų.

„Iš tų, kurios sutiko, turime dar 1200 lovų, ir planuojama , kad prisijungs „Eglės sanatorija“ su maždaug 1300 lovų. Tai reiškia, kad apie 2,5 tūkst. lovų turime sanatorijose“, - kalbėjo L. Jaruševičienė.

Tačiau, pasak viceministrės, sanatorijos dažnai yra toli nuo didelių miestų, o matoma tendencija kitose šalyse, kad būtent didžiuosiuose miestuose sergamumo lygis gali būti aukštesnis.

„Didieji miestai turėtų vertinti laikinų ligoninių poreikį. Mes jau kalbėjome su „Litexpo“ ir Vilniaus miesto savivaldybe . Ir panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė planuoja būtent ten įrenginėti laikiną ligoninę“, - sakė L. Jaruševičienė.

Patvirtintas 581 atvejis

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Per kovo 31 dieną ištirti 1849 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 12574 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

SAM ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.