Už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus per priėmimą balsavo 70, prieš – 2 , susilaikė – 31 parlamentaras. Už Baudžiamojo kodekso pakeitimus toje pačioje stadijoje balsavo 57, susilaikė – 2 Seimo nariai.

Pristatydamas įstatymo projektus, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad pakeitimų būtinybę diktuoja laikmečio iššūkiai.

„Mes gyvename labai pavojingu laikotarpiu, ir situacija keičiasi žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį kartą neabejotinai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika bausmių ir baudų atžvilgiu buvo apgalvotai švelninama. Šiandieną esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak ministro, pakeitimais siekiama, kad visi, o ne tik dalis Lietuvos gyventojų suprastų situacijos rimtumą.

„Kol kas policija negali bausti pažeidėjų, nesilaikančių karantino taisyklių. Gali tik įspėti. Keičiame tai. Jeigu Seimas pritars, administracinių teisės pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – sakė E. Jankevičius.

Ministras pažymėjo, kad, pavyzdžiui, saviizoliacijos nesilaikymas, kai asmuo buvo gydytojų įspėtas, jau nebūtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, tai būtų nusikaltimas, už kurį teismas galėtų skirti net laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.

„Jei dėl tokių veiksmų išplito susirgimas arba kilo ligos protrūkis, bausmė nebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų“, – kalbėjo E. Jankevičius.

Šiems siūlymams priimti pritrūko balsų.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais didinamos baudos už pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, jei ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Bauda asmenims už pažeidimus numatoma nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų. Už savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymą ar vykdymą ne laiku, nustatytoma bauda asmenims nuo 250 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 800 iki 1500 eurų.

Už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą nustatyta baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 1500 iki 6000 eurų. Už pažeidimus, susijusius su darbo saugumo pažeidimais numatytas minimalios baudos dydis juridinių asmenų vadovams padidintas 3 kartus – nuo 80 iki 240 eurų, o jei dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių – taikoma du kartus didesnė minimali bauda – nuo 500 iki 1000 eurų.

Šie sugriežtinimai galiotų tik ekstremalios situacijos arba nepaprastosios padėties atveju.

Netiki, kad pakeitimai veiks

Socialdemokratas Julius Sabatauskas reiškė abejones, ar pakeitimai veiks. Parlamentaras pritarė ir sakė, kad yra gerai, kad atsiranda daugiau subjektų, kurie gali išnagrinėti administracinę bylą ir priimti sprendimą. Iki šiol tą galėjo daryti tik visuomenės sveikatos centro specialistai.

Tačiau jis abejojo sprendimais dėl baudų didinimo Administracinių nusižengimų kodekse ir atsakomybės didinimo Baudžiamajame kodekse.

„Bent praeitą savaitę dar nebuvo nei vienos nuobaudos. Siekiant, kad nuobauda atgrasytų, ją reikia taikyti. Kai jos netaikome, kai tai nėra paviešinama , tai nėra jokios įtakos pažeidimų užkardymui“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Jis taip pat abejojo, kad įmanoma įrodyti, kad kažkoks asmuo prisidėjo prie epidemijos plitimo.

„Kalbant su praktikais, jie tik skėsčioja rankomis, ir sako, kad šita norma yra mirusi“, – sakė J. Sabatauskas.

Parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės Povilas Urbšys svarstė priešingai. Jis pasisakė palaikydamas baudžiamosios atsakomybės griežtinimą.

„Akivaizdu, kad yra asmenų, kurie vadovaujasi tik baimės refleksu“, – sakė P. Urbšys.