Būtent tokias sąlygas, anot tėvų atstovų, kelia privatūs darželiai. Ar Vyriausybės sprendimas paskelbti karantiną nėra nenugalima jėga (force majeure), dėl kurios būtų atleidžiama nuo mokestinės prievolės be grasinimo išmesti iš darželių? Kaip turėtų elgtis tėveliai, ir kaip – darželiai?

Nėra bendro susitarimo

Vos paskelbus karantiną Delfi kalbinta Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Ieva Jagminienė teigė, jog nėra bendro susitarimo, ką reiktų daryti su tėvelių mokamais mokesčiais už privačius darželius – priklauso nuo kiekvienos įstaigos atskirai, atskirų sutarčių. Savivaldybė, savo ruožtu, tikino ir toliau mokėsianti 100 eurų kompensaciją. Nuo kovo 30 d. darželiuose, mokyklose vyks ugdymas nuotoliniu būdu.

„Asociacija nesikiša į atskirų įmonių kainodarą. Aišku, privačios ugdymo įstaigos neturi rezervų, kaip kad savivaldybė, kuri gali mokėti atlyginimus iš biudžeto. Priešingai, nei privačios įstaigos, kurios finansuojamos tėvų. Didelė tikimybė, kad mokėti reikės“, – konstatavo I. Jagminienė.

Greičiausiai, anot pašnekovės, didžioji dalis mažins mokesčius: „Visiškai neimti mokesčio neišeina – patalpų nuoma, taip pat su darbuotojais reikės atsiskaityti. Žinoma, kad ir kiek bereikėtų tėvams mokėti už darželį – įprastų paslaugų jie negaus. Tai labiau solidarumo mokestis“, – aiškino ji.

Situacija gali užsitęsti, o už prastovas mokama tik 40 proc. atlyginimo. Tačiau bendraujant su privačių ugdymo įstaigų atstovais, I. Jagminienė tikino, neišgirdusi apie dažnus ketinimus skelbti prastovas.

Dalis įstaigų vos paskelbus karantiną stengėsi savo darbuotojus išleisti atostogų – kas turi mokamų ar nemokamų. „Galvojame apie darbuotojus, kaip jiems reikės gyventi visą šį laikotarpį? Faktas, kad darželiai turės nuostolių, juos turės padengti savo sąskaita“, – sakė I. Jagminienė ir pridūrė, jog sąmyšis nemenkas. Ji vylėsi, jog laikui einant karantino sąlygos nebebus tokios griežtos.

Tėvai sunerimę: mokėk arba eik lauk

Privataus vaikų priežiūros centro „Pėdutės“ vadovė Aiva Garalevičienė sakė, jog tėveliams bus taikoma 50 proc. nuolaida mokėjimui.

Privačių ugdymo įstaigų grupės UAB „MD LT“ („Mini darželiai“) ugdymo vadovė Asta Ogulevičienė tik paskelbus karantiną sakė, jog visi darbuotojai bendru sutarimu (net ir tie, kurie dar neturi prikaupę) turės apmokamas atostogas, ugdymo mokestis esą liks nepakitęs, nes atostoginius, mokesčius, nuomas, komunalinius mokėti įmonė turės.

Tos pačios įstaigų grupės darželio direktorė Miglė Šepetienė Delfi patikino, kad paskelbus karantiną šalyje, iškart buvo organizuotas nuotolinis ugdymas, o nuo kovo 30 d. jis vyksta tiesiogiai online. „Tėvų reakcijų, kaip ir visada, yra visokių. Gera gauti palaikančius laiškus, pasiūlymus, tėvai dalinasi savo patirtimi“, – sakė ji ir pridūrė, jog per karantiną taikoma nuolaida nuo 35 iki 45 proc. Paklausta, ar pavyks išsilaikyti, M. Šepetienė tikino, jog viskas priklausys nuo to ar karantinas neužsitęs, tėvai sutiks mokėti mokesčius, ar gaus valstybės subsidiją.

Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ direktorė Kristina Gadliauskienė teigė, jog sumažėjus veiklos apimtims daliai darbuotojų bus taikoma prastova. Tačiau darbas mokykloje nėra sustojęs – jau trečią savaitę kiekvieną dieną kuriamos interaktyvios skaitmeninės pamokos.

Didelę darbo laiko dalį darbuotojai praleidžia namuose. Tačiau dalis pamokų transliuojama ir iš mokyklos. „Jau dabar aišku, jog karantinui užsitęsus patirsime didelius nuostolius. Stengiamės išsaugoti visus mokytojus, minimizuoti įmonės kaštus ir kaip organizacija išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Karantino laikotarpiu, įvertindami, kad viena iš darželio funkcijų – nuolatinė vaikų priežiūra ir jos teikti negalime, taikome 50 proc. nuolaidą ugdymo mokesčiui. Tačiau, pilnai tęsiame ugdymą nuotoliniu būdu. Dauguma tėvų yra patenkinti tokio ugdymo kokybe ir sutinka mokėti ugdymo mokestį“, – tikino K. Gadliauskienė.

Vaikų darželio „Mažieji šnekoriai" direktorė Nijolė Jakubauskienė pasakojo, jog dėl koronaviruso grėsmės nutraukus ugdymo procesą, kaip ir kitos įstaigos, taip ir darželis, porai savaičių išėjo pavasario atostogų – dabar gi, nuo šios savaitės pradžios ugdymas vyksta nuotoliniu būdu: siunčia ugdytiniams filmuotas pamokėles, užduotis. Įprastai už darželį tėveliams sostinėje reikėjo mokėti 160-200 eurų, dabar kainos sumažėjo 30 proc. Dauguma tėvų esą į situaciją žvelgia gan tolerantiškai ir supratingai.

Tačiau Delfi redakciją pasiekė ir sunerimusių tėvų balsai: jie esą jaučiasi reketuojami darželių savininkų. Yra priversti mokėti mokestį, antraip bus skaičiuojami delspinigiai. Blogiausiu atveju – neteks vietos darželyje. Kainos neva yra nustatytos vienašališkai. Nors dėl šalyje paskelbto karantino šiemet į mokestines naštas verslui žiūrima lanksčiau, yra mokamos kompensacijos, tėvų atstovų manymu, visas darželių išlaikymas neturėtų gulti ant jų pečių – na, nebent jie taptų bendraakcininkais. Negana to, daugelis likę be darbo.

Vaikai karantinas

Ragina ieškoti kompromiso

Vilniaus universiteto teisės klinikos direktorius Laurynas Totoraitis sakė, jog jei darželis visiškai nebeteikia paslaugų ir tampa akivaizdu, kad greitu metu paslaugų neatnaujins, tėveliai turi teisę nutraukti sutartį. „Tokiu atveju, jie yra atleidžiami nuo sutartyje numatytų netesybų mokėjimo, bet turi atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo dienos. Tačiau patartume jau dabar galvoti apie tai, ką tėveliai darys pasibaigus karantinui, kai patys turės grįžti į darbus“, – įspėjo jis.

Įstaigos mokymo procesą perkelia į virtualią erdvę. Vyresnio amžiaus vaikų atžvilgiu toks paslaugų teikimo būdas gali būti laikomas tinkamu ir nėra pagrindo nutraukti sutartį. „Tačiau patiems mažiausiems toks būdas neatstoja fizinio buvimo darželyje ir tėvai turi teisę vienašaiškai sutartį nutraukti“, – aiškino L. Totoraitis.

Šiuo metu, anot L. Totoraičio, bet kokias alternatyvas, kurias siūlo darželiai ar kiti paslaugų teikėjai (tai taikoma ir kelionių, renginių organizatoriams, sveikatinimo paslaugų teikėjams ir kitiems) reikia vertinti kaip derybų pradžą. „Mokesčiai, kurie nėra užfiksuoti sutartyje, galimi tik abiems šalims dėl to sutikus. Vienašališkai tokių mokesčių taikyti negalima“, – teigė pašnekovas.

Kaip ir minėta, Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi, kad ir toliau mokės 100 eurų kompensaciją. Taip pat, darželiams bus kompensuojama už darbuotojams mokamą prastovą. Akivaizdu, kad darželių išlaidos karantino laikotarpiu bus mažesnės. Todėl L. Totoraitis patarė darželių atstovams būti atviriems su tėveliais, aiškiai pagrįsti kokių išlaidų karantino metu išvengti nepavyks ir siekti abipusiai susitarti dėl priimtino laikino „solidarumo mokesčio“ dydžio.
„Mokesčiai, kurie nėra užfiksuoti sutartyje, galimi tik abiems šalims dėl to sutikus. Vienašališkai tokių mokesčių taikyti negalima“

Turi teisę nemokėti

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai pastebėjo, jog šioje neeilinėje situacijoje kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai, pagal konkrečias aplinkybes bei protingumo kriterijus. Pirmiausia ragino vartotojus ir paslaugų teikėjus ieškoti taikaus šalių susitarimo: įvertinti galimybes laikinai stabdyti darželių paslaugų teikimą bei mokėjimą už jas, pasinaudoti darželinukų ugdymu nuotoliniu būdu ar priimti kitokį paslaugos teikėjo pasiūlymą.

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič pabrėžė, jog itin svarbu peržiūrėti su privačiu darželiu sudarytą sutartį, įvertinti, dėl kokių konkrečių paslaugų sąlygų tarp šalių yra susitarta, ar sutartyje nėra aptartos nenugalimos jėgos aplinkybės ar šalių nenumatytos aplinkybės, ar nėra aptarta sąlygų dėl ugdymo mokesčio mažinimo, jei paslaugų teikėjas negali paslaugų teikti įprastiniu, pagal sutartį sulygtu būdu, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir pan. „Jei minėtos aplinkybės sutartyje neaptartos, jeigu privatus darželis yra sustabdęs veiklą ir nėra teikiamos paslaugos pagal sudarytą sutartį bei nėra patiriamos faktiškos išlaidos, susijusios su ugdymo procesu pagal sutartį, vartotojas turi teisę nemokėti sutartyje sutarto mokesčio“, – išaiškino N. Jarmulkovič.

Nepavykus rasti bendro sprendimo, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir išdėstyti savo keliamą reikalavimą. Pastarasis privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi, jei nesutinka – privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. „Vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka“, – pažindino su procesu N. Jarmulkovič. Ji pridūrė, jog
VVTAT nagrinėtų tik dėl privačių darželių kylančius vartojimo ginčus. Kilus ginčui dėl savivaldybės paskirto darželio, vartotojai turėtų kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją.

Delfi primena: jei švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Sodra praneša, jog paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka vaiko priežiūrai mokama už visą laikotarpį iki ekstremalios situacijos ar karantino atšaukimo, t. y. ir po kovo 27-osios.

Teisininko komentaras

Ar privačių darželių taikomi mokesčiai karantino metu yra teisėti, Delfi padėjo išsiaiškinti LaimėtaByla.lt teisinių paslaugų biuro teisininkas Modestas Barauskas. Pateikiame jo komentarą:

1. Atsakymas į klausimą priklauso nuo to kas parašyta (vaikų ugdymo) paslaugų teikimo sutartyje. Vaikų darželio klientai yra vartotojai, nes paslaugas įsigyja savo asmeniniams ir šeimos poreikiams, o vaikų darželis – verslininkas, nes savo veikla siekia pelno. Praktikoje susiklosto situacijos, jog verslininkai į sutarties sąlygas paprastai surašo sau naudingiausius punktus, kurie būna nepalankūs vartotojams.

2. Tokiu atveju kilus ginčui ir darželiui nesutinkant geranoriškai išspręsti situacijos rekomenduotina pasinaudoti nemokama procedūra ir pasinaikinti nepalankias sutarties sąlygas t.y. kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad ji ištirtų sudarytą sutartį dėl nesąžiningų sąlygų joje buvimo. Sąžininga sutartis bus pripažinta tokia, kuri daugmaž atitiks reguliavimą, kuris nustatytas įstatymuose ir nėra pernelyg nepalankus vartotojui.

3. Kadangi sutartis gali būti nepalanki, jos sąlygos VVTAT gali būti nuginčytos. Čia svarbu paminėti, jog LR Vyriausybė nuo 2020-03-16 iki 2020-04-13 yra paskelbusi karantiną, kurio metu stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesai bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

4. Vartotojas kaip paslaugos gavėjas turi teisę nesutikti su tuo, jog ugdymo procesas bus organizuojamas nuotoliniu būdu, LR Civilinis Kodeksas nurodo, jog paslaugos (vaikų priežiūros paslaugos) turi būti teikiamos taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

5. LR Civilinis Kodeksas taip pat nurodo, jog jeigu viena šalis negali sutarties vykdyti dėl nenugalimos jėgos (o pagal priemonių, kurių buvo imtasi gausą ir sukeltas pasekmes, tokio masto apribojimai (teisėti valstybės veiksmai) galėtų būti pripažinti nenugalima jėga), kita šalis (tėvai) turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, be to turi teisę reikalauti pakeisti sutartį (rekomenduotina tą daryti po nesąžiningų sąlygų ištyrimo VVTAT).

6. Galiausiai – nors sutartyje ir gali nebūti aiškaus susitarimo dėl nenugalimos jėgos, tačiau mano manymu tokią nuostatą taikyti galima, nes vartotojas nerengia sutarties (ją rengia verslininkas) – vartotojas tik prisijungia prie jau parengtos sutarties, paprastai jos netgi neskaitydamas. Įstatymas laiko, jog vartotojai paprastai yra mažiau atidūs ir nuovokūs todėl jų teisės turi būti ginamos labiau ir šiuo konkrečiu atveju tuo galima pasinaudoti.

7. Pirmiausia ką tėvai turėtų daryti – informuoti (raštu, el. paštu), jog nuotolinio ugdymo procesas jų netenkina ir jie jo atsisako. Antra – informuoti (raštu, el. paštu), jog sustabdo savo prievolių vykdymą karantino laikotarpiu. Trečia – bandyti tartis su paslaugų teikėju dėl taikaus situacijos išsprendimo ir jei paslaugų teikėjas (darželis) nesutinka – kreiptis į vartotojų teises dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, dėl nepagrįstai reikalaujamų mokėjimų arba neteisėtai įskaitytos įmokos.

8. Tėvai neturėtų mokėti už paslaugų teikimo laikotarpį kol šios paslaugos nebuvo teikiamos t.y. bent nuo 2020-03-16 iki 2020-04-13.

9. Ar tikėtina, jog darželis eis bylinėtis į teismą, mažai tikėtina. Darželiui teisiniai ginčai pareikalautų didelių resursų ir tų ginčų turėtų būti pakankamai daug, o galiausiai galimybės ginčą laimėti būtų labai miglotos.

10. Dėl darželio reikalaujamo „solidarumo“ mokesčio iškyla keli klausimai – ar toks mokestis buvo susitartas sutartyje. Jei toks mokestis ir buvo susitartas sutartyje klausimas ar šis mokestis išliks po to kai sutarties sąlygos bus patirkintos VVTAT.

Iš man pateiktos informacijos galiu spręsti, jog darželiai įvairiomis priemonėmis bando išsilaikyti, tačiau reikalavimas savo esme yra labiau ne susimokėti, o prisidėti išlaikant darželį t.y. tiesiog prašoma paramos, nors tai ir pateikiama gana agresyvioje formuluotėje tarsi suponuojant, jog jei nebus prisidedama tėvų lauks daug neigiamų pasekmių.

Reikėtų paminėti, jog darželiai tėvams bando perduoti atsakomybę už savo veiklą, nors šią atsakomybę iš dalies kompensuoja ar bent yra numačiusi kompensuoti Vyriausybė – todėl darželiai galimai šiek tiek manipuliuodami tiesiog bando išlošti du kartus.