„Mes gyvename labai pavojingu laikotarpiu, ir situacija keičiasi žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį kartą neabejotinai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika bausmių ir baudų atžvilgiu buvo apgalvotai švelninama. Šiandieną esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak ministro, pakeitimais siekiama, kad visi, o ne tik dalis Lietuvos gyventojų suprastų situacijos rimtumą.
„Kol kas policija negali bausti pažeidėjų, nesilaikančių karantino taisyklių. Gali tik įspėti. Keičiame tai. Jeigu Seimas pritars, administracinių teisės pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – sakė E. Jankevičius.
Ministras pažymėjo, kad, pavyzdžiui, saviizoliacijos nesilaikymas, kai asmuo buvo gydytojų įspėtas, jau nebūtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, tai būtų nusikaltimas, už kurį teismas galėtų skirti net laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.
„Jei dėl tokių veiksmų išplito susirgimas arba kilo ligos protrūkis, bausmė nebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Šie sugriežtinimai galiotų tik ekstremalios situacijos arba nepaprastosios padėties atveju.
Parlamentarai iš opozicijos siūlymus vertino skeptiškai
Siūlymai sulaukė kritiškų svarstymų pirmiausia iš konservatorių pusės.
„Ar galite paaiškinti, kodėl būtent baudos ir potencialiai žmonių sodinimas į kalėjimą gali spręsti pilietiškumo klausimą? Ar Lietuvos piliečiai yra tokie necivilizuoti ir nesąmoningi , kad juos reikia gąsdinti tokiomis reikšmingomis baudomis ir kalėjimais“, – klausė konservatorius Mykolas Majauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad svarbu ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas.
„Valdžia nebaudė ir mažomis baudomis, tų, kurie lipdavo iš keltų ir išeidavo iš izoliavimo vietų, o dabar siūlote dvigubai didesnes baudas. Gal pradėkime taikyti tas baudas, kurios šiandien egzistuoja“, – kalbėjo parlamentaras, kurį citavo BNS.
Anksčiau ryte konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams teigė, kad baudų didinimas karantino sąlygų ir saviizoliacijos nesilaikantiems asmenims situacijos realiai nekeis.
Pasak jo, Lietuva turėtų eiti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kai piliečiams skiriamas ir pareigūnų, ir valstybės tarnautojų didesnis dėmesys.
„Atkreipčiau dėmesį į tuos projektus, kur vienareikšmiškai didinamos baudos dėl karantino sąlygų nesilaikymo. Susidaro įspūdis, kad negebant kažkokiomis priemonėmis užtikrinti žmonių saviizoliacijos, kaip tikrinimo elektroninėmis priemonėmis, tai dabar manoma, kad didesnės baudos turėtų atgrasyti nuo nesilaikymo. Netgi Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad beatodairiškas baudų didinimas situacijos realiai nekeičia. Jei pati valstybė neskiria atitinkamo dėmesio, tokių kaip policijos tikrinimo ir paprasčiausių priemonių, baudų gali tiesiog neužtekti“, – sakė G. Landsbergis, kurį citavo ELTA.
Anot jo, Lietuva turėtų pavyzdį imti iš kitų valstybių.
„Lenkija ganėtinai primityviomis priemonėmis sugeba. Kaip nuotrauka iš namų, kurią reikia atsiųsti kas kažkiek laiko stebinčiam asmeniui, valstybės tarnautojui ir tuo būdu įsitikinama, kad žmogus savo vietoje. Singapūras turi tam tikrų mobilių programėlių mobiliuosiuose telefonuose, kurios ir kitoms valstybėms jau yra prieinamos. Galima taip pat užtikrinti policininkų, savivaldybės tarnautojų tikrinimais“, – sakė jis.
Pakeitimai – už administracinius pažeidimus: didinamos baudos
Pakeitimais siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti nuostata, numatančia administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jei ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Siūloma nustatyti baudą asmenims už pažeidimus nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Už savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymą ar vykdymą ne laiku, siūloma nustatyti baudą asmenims nuo 250 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 800 iki 1500 eurų.
Už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą siūloma nustatyti baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Už pažeidimus, susijusiais su darbo saugumo pažeidimais numatytos minimalios baudos dydį juridinių asmenų vadovams siūloma padidinti 3 kartus – nuo 80 iki 240 eurų, o jei dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių – taikyti du kartus didesnę minimalią baudą – nuo 500 iki 1000 eurų.
Siūloma ekstremalios situacijos metu atsisakyti nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šaukimo ne mažiau kaip du kartus administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Teigiama, kad reikalavimas bent du kartus šaukti asmenį protokolui surašyti eikvoja valstybės išteklius ir pajėgumus, sudaro kliūtis operatyviam administracinio nusižengimo bylos procesui, jį be pagrindo ištęsia bei suteikia galimybę asmeniui piktnaudžiauti savo teisėmis.
„Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įstatymų nustatyta tvarka šaukiamas atvykti protokolui surašyti nurodytu laiku neatvyksta, tai neturėtų būti kliūtis surašyti administracinio nusižengimo protokolą šiam asmeniui nedalyvaujant. Reikalavimas dar kartą kvieti asmenį neturi jokio pagrindo ir, kaip minėta, sudaro galimybes piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei vilkinti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
(…) Esant ekstremaliai situacijai, o taip pat ir kitais nurodytais ypatingais atvejais pareigūnai dirba kitokiu režimu ir turėdami ribotus pajėgumus, juos orientuoja į žmonių saugumo užtikrinimą ir grėsmių dėl ekstremalios situacijos, karantino ir kt. šalinimą, tad tikslinga sudaryti prielaidas racionaliam pajėgumų panaudojimui“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Nuostatos, kurios galioja dabar
Šiuo metu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos teisės aktų pažeidimus yra įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Tokia pati veika, padaryta pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 600 eurų, o juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1200 eurų. Kodekso straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už administracinį nusižengimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1400 iki 3000 eurų.
Kodekse numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymą ar vykdymą ne laiku užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 300 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai bauda siekia nuo 80 iki 150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 600 eurų.
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos teisės aktų pažeidimus juridinių asmenų vadovams numatoma bauda nuo 80 iki 800 eurų. Jeigu dėl pažeidimo galėjo atsirasti sunkių padarinių bauda didėja, ir ji siekia nuo 500 iki 2000 eurų.
Administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymą bauda asmenims siekia nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims -nuo 140 iki 600 eurų. Tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas ir trukdymas jam užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 300 eurų.
Tačiau nei vienas iš šių kodekso straipsnių nenumato kvalifikuotų administracinių nusižengimų sudėčių už atitinkamų nusižengimų padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu. Siūloma tą taisyti ir numatyti administracinių nusižengimų sudėtį už šių nusižengimų padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu. Taip pat siūloma padidinti baudas už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus minimaliuosius dydžius.