Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Seimo posėdžių salėje pristatydamas pasiūlymą, teigė, kad viešųjų ryšių tinklų ir vešiųjų elektroninių paslaugų tiekėjai turėtų suteikti įgaliotai institucijai asmens buvimo vietą.

Vyriausybės vardu teikiu Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti šį pakeitimą. Įstatymo projektą parengimą paskatino spartus koronaviruso plitimas ir su tuo susietos grėsmės: saviizoliacijos taisyklių laikymosi užtikrinimas. Juo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metų, kai norima suvaldyti grėsmės.

Yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą, jų judėjimą. Taip užtikrinti karantino režimo metu nustatyti taisyklių laikymąsi“, – Seimo salėje sakė ministras J. Narkevičius.

Reikėjo skalpelio, naudoja kirvį?

Liberalas Simonas Gentvilas ministro klausė, ar priemonė nėra perteklinė.

„Neeilinė situacija reikalauja neeilinių sprendimų, bet čia labai netikslingos priemonės – numesti atominę bombą ant žmonių privatumo“, – taip šį pasiūlymą įvertino Seimo narys.

Jis siūlė geriau įpareigoti asmenis įsidiegti mobilias programėles, kuriomis būtų galima naudoti tikslinei auditorijai.

„Duomenų rinkimas bus nukreiptas į tam tikrų asmenų sąrašą, kuriems yra privaloma karantinvimo laikotarpis. Tai neaprėpia visų gyventojų, o tik tiems, kuriems yra būtina saviizoliacija. Mes išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad būtų galima reikalui esant stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą.

Kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys, praktiškai įgyvendinti tai nėra pakankama. Todėl Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas teikti šį įstatymo projektas“, – motyvus aiškino J. Narkevičius.

Seimo narys Andrius Mazuronis, kad „kai reikia skalpelio, naudojamas kirvis“.

„Galbūt vaizduotės pritrūko, kaip tą skalpelį panaudoti. Tai, ką jūs siūlote, yra visuotinis sekimas, be jokių sankcijų, nusižengimų, totalus žmogaus teisės į privatų gyvenimą pažeidimas“, – klausė A. Mazuronis.

Jaroslavas Narkevičius

Ministras J. Narkevičius nesutiko.

„Ne, nesutinku. Nesutinku, mes galime politizuoti, svarstyti, mes šiandien jau turime 3 karantino savaitę, matome, kaip galimai prižiūrėti, nustatyti, ar laikosi asmuo saviizoliacijos reikalavimų. Kalbant apie jūsų logiką, tai iš viso, viskas turėtų būti remta sąmoningumu, jei jis sąmoningas, jis nesiburiuoja daugiau nei leistiną kiekį žmonių, nedalyvauja renginiuose. (…) Tikrai mes turėtume ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Bet ekstremalioji situacija ir yra tokia, kad turėtume įgalinimus, užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – aiškino ministras.

Ministras priminė, kad Vyriausybė svarstė dar du variantus, be šio pasiūlymo. Tačiau situaciją analizuojant tapo aišku, kad tik ši priemonė veiktų.

Konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad šiame pasiūlyme ekstremali situacija, karantinas sulyginamas su nepaprastąją padėtimi ir karo sąlygomis.

„Ar jūs manote, kad tai yra būtina?“, – klausimą kėlė Seimo narys.

Ministras teigė dabartinė padėtis reiškia, kad kišimasis į asmeninį žmogaus gyvenimą yra realus.

„Ekstremalioji padėtis, kokia yra dabar, faktas, kad kišimasis yra žmogaus gyvenimą, demokratijos galimybių suvaržymas, vardan to, kad apsaugoti kitus. Bet gyvenimas diktuoja ypatingų sąlygų ir priemonių ėmimą, kad būtų užtikrinta tam tikra tvarka“, – sakė jis. J. Narkevičius teigė, kad rengiant įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su ekspertais.

Skuba taisyti

Tarp Seimo posėdžių vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas patikino, kad srauto duomenys nebuvo stebimi.

Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas sako, kad iš pataisų dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą išbrauktos nuostatos dėl srauto duomenų bei karo ir nepaprastosios padėties sąlygų.

„Pateikėme atnaujintą variantą, kurį būtų siūloma priimti, išbraukiant karo ir nepaprastosios padėties (sąlygas – ELTA) ir atitinkamai srauto duomenis. Šie buvo įtraukti dėl karo ir nepaprastosios padėties atvejų. Pagal gautas išvadas matome, kad tai būtų pertekliniai momentai ir kad jie nebūtinai reikalingi“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė D. Stravinskas.

Pasak D. Stravinsko, asmuo taip pat turėtų būti informuojamas, kad apie jį renkami duomenys.

Ekonomikos komitetas po balsavimo pritarė patobulintam įstatymo projektui.

Kaip jau rašė Delfi, pirmadienį Susisiekimo ministerija registravo elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremalios situacijos ar teritorijų karantino metu, pasitelkus viešųjų ryšių tinklus ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjus, stebėti asmenų buvimo vietą, jų judėjimą.

Įstatymo pakeitimo projekte kalbama apie asmenis, kurių judėjimas apribotas, arba tuos, kurie gali pateikti į tam tikrą „nesaugią teritoriją“.

Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai duomenis turėtų pradėti teikti nedelsdami, kai įgaliota valstybės institucija, duomenų valdytojas pateiktų motyvuotą užklausą. Tokios informacijos teikimas būtų nutrauktas, o gauti duomenis nedelsiant sunaikinti, kai karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremali situacija ar teritorijų karantinas būtų nutrauktas.

Aiškinamajame įstatymo projekte rašoma, kad, naudojant elektroninių ryšių priemones, būtų galima sumažinti visuomenės saugumui kylančias rizikas.

„Priėmus įstatymo projektą bus sudarytas teisinis pagrindas ypatingų aplinkybių atvejais gauti duomenis panaudojus elektroninių ryšių priemones, jie galėtų sumažinti kylančias rizikas visuomenės saugumui, asmenų sveikatai ar galimus neigiamus padarinius. Šių sąlygų sudarymas užtikrintų efektyvų ekstremalios situacijos valdymą, gautų duomenų pagrindu atlikta analizė sudarytų prielaidas pagrįstiems sprendimams priimti“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pasiūlytame įstatymo pakeitime.

Suskubo registruoti pataisą

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė suskubo registruoti pataisą, kuria siekiama apriboti galimą asmenų sekimą ateityje.

„Vyriausybės teikiamas įstatymo pakeitimas atvertų kelią plačiam ir neproporcingam asmenų sekimui, egzistuojant itin plačiam pagrindų sąrašui. Teikiant tokio pobūdžio įstatymo projektus yra itin svarbu išlaikyti balansą tarp noro apsaugoti asmenų ir visuomenės sveikatą ir asmens teisę į privatų gyvenimą, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 22 straipsnyje“, – siūlo parlamentarė.

A. Armonaitė siūlė atsisakyti rinkti ir srauto duomenis (tai asmens susirašinėjimai, nuotraukos, slaptažodžiai ir pan.), kurie nėra susiję su konkrečia sprendžiama problema.

Taip pat įstatymo pataisoje įrašytas ir dar vienas pokytis – apie jį renkamus duomenis asmuo turi būti informuotas.

„Asmuo per nustatytą laiką įgaliotai institucijai turi pateikti sutikimą arba patvirtinimą, kad jo buvimo ir judėjimo vietai nustatyti yra galimas kitų priemonių panaudojimas (telefono buvimo vietos aplikacija). Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe“, – tokią pataisą siūlo A. Armonaitė.

Perspėja dėl žmogaus teisių

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė BNS teigė, kad situacija rimta, tačiau pasirenkamos priemonės turi būti ne tik efektyvios, bet kartu užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą.

„Įstatymais negali būti suteikti neapibrėžti įgaliojimai juos įgyvendinančioms institucijoms, esant ekstremaliajai situacijai, taikyti žmogaus teises ir laisves, pavyzdžiui, asmens judėjimo laisvę, nuosavybės teisę ar teisę į būsto neliečiamumą, ribojančias priemones. Šiuo metu Seimo svarstomomis įstatymų pataisomis tokie įgaliojimai nėra aiškiai apibrėžti“, – BNS teigė prezidento patarėja.

Foto: Shutterstock

Ji pabrėžė, kad Seimui apsisprendus neskelbti nepaprastosios padėties, žmogaus teisės, paskelbus ekstremaliąją situaciją, neturėtų būti ribojamos taip pat ar net griežčiau nei nepaprastosios padėties atveju.

Patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija taip pat akcentuoja nustatomų priemonių suderinamumo su teisinės valstybės reikalavimais ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo svarbą.