Įstatymo pakeitimo projekte kalbama apie asmenis, kurių judėjimas apribotas, arba tuos, kurie gali pateikti į tam tikrą „nesaugią teritoriją“.
Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai duomenis turėtų pradėti teikti nedelsdami, kai įgaliota valstybės institucija, duomenų valdytojas pateiktų motyvuotą užklausą. Tokios informacijos teikimas būtų nutrauktas, o gauti duomenis nedelsiant sunaikinti, kai karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremali situacija ar teritorijų karantinas būtų nutrauktas.
Aiškinamajame įstatymo projekte rašoma, kad, naudojant elektroninių ryšių priemones, būtų galima sumažinti visuomenės saugumui kylančias rizikas.
„Priėmus įstatymo projektą bus sudarytas teisinis pagrindas ypatingų aplinkybių atvejais gauti duomenis panaudojus elektroninių ryšių priemones, jie galėtų sumažinti kylančias rizikas visuomenės saugumui, asmenų sveikatai ar galimus neigiamus padarinius. Šių sąlygų sudarymas užtikrintų efektyvų ekstremalios situacijos valdymą, gautų duomenų pagrindu atlikta analizė sudarytų prielaidas pagrįstiems sprendimams priimti“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pasiūlytame įstatymo pakeitime.
Toks įstatymo pakeitimas bus pateikiamas šio antradienio Seimo posėdyje.
Suskubo registruoti pataisą
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė suskubo registruoti pataisą, kuria siekiama apriboti galimą asmenų sekimą ateityje.
„Vyriausybės teikiamas įstatymo pakeitimas atvertų kelią plačiam ir neproporcingam asmenų sekimui, egzistuojant itin plačiam pagrindų sąrašui. Teikiant tokio pobūdžio įstatymo projektus yra itin svarbu išlaikyti balansą tarp noro apsaugoti asmenų ir visuomenės sveikatą ir asmens teisę į privatų gyvenimą, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 22 straipsnyje“, – siūlo parlamentarė.
A. Armonaitė siūlė atsisakyti rinkti ir srauto duomenis (tai asmens susirašinėjimai, nuotraukos, slaptažodžiai ir pan.), kurie nėra susiję su konkrečia sprendžiama problema.
Taip pat įstatymo pataisoje įrašytas ir dar vienas pokytis – apie jį renkamus duomenis asmuo turi būti informuotas.
„Asmuo per nustatytą laiką įgaliotai institucijai turi pateikti sutikimą arba patvirtinimą, kad jo buvimo ir judėjimo vietai nustatyti yra galimas kitų priemonių panaudojimas (telefono buvimo vietos aplikacija). Asmeniui suteikiama teisė pasinaudoti sprendimo apskundimo galimybe“, – tokią pataisą siūlo A. Armonaitė.