Pone Rupšy, kol kas kovojant su koronavirusu kariuomenė įsitraukusi sąlyginai nedidele apimtimi: dirba oro uoste, oro pajėgos pargabeno dalį Vokietijos pasienyje įstrigusių lietuvių, gabena reagentų siuntas, dirba ir pasienyje. Kiek ir kokių karių šiuo metu yra įsitraukę?

– Iš tikrųjų dabar esame sąlyginai nelabai intensyviai įsitraukę. Bet mūsų įsitraukimas greičiausiai priklauso ne nuo mūsų noro, o nuo to, kiek jo šiuo metu reikia valstybei. Jau paminėjote visas mūsų pagrindines veiklas, kurias atlikome iki šiol. Bendras į šias veiklas įtrauktų karių skaičius – apie 200 ar 250, kasdien šiek tiek svyruoja, priklausomai nuo to, kiek tądien reikia įsitraukti į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Ar kariuomenė planuoja artimiausiu metu patruliuoti su policija saugant viešąją tvarką?

– Vyriausybė nori mums skirti tokį uždavinį, kad kartu patruliuotume su policijos pareigūnais pagrindiniuose Lietuvos miestuose. Dabar vykdomas planavimo procesas kartu su policijos komisariato atstovais. Kalbama apie didžiuosius miestus. Greičiausiai jau trečiadienį bus galima pamatyti mūsų karių gatvėje.

Dėl viruso atšauktos numatytos nacionalinės, tarptautinės pratybos, sustabdytas šauktinių kvietimas, privalomą karo tarnybą atliekantys kariai savaitgaliais neišleidžiami namo. Vade, ar galite papasakoti, kaip pasikeitė gyvenimas tipiniame Lietuvos kariuomenės batalione?

– Galima sakyti, kad, nepaisant viruso, kariuomenės paskirtis išlieka ta pati, pagrindinės užduotys – tos pačios. Visų pirma tai yra kovinės parengties užtikrinimas. Mes turime galvoti, kad vienetai, vadai ir štabai būtų pasirengę vykdyti mūsų pagrindinę funkciją, kurią numato LR įstatymai. Todėl ir toliau vykdome kovinį rengimą. Aišku, tas kovinis rengimas yra šiek tiek mažesnio intensyvumo. Bet vienetai, kurie buvo numatyti planuose, ir dabar turi užtikrinti tų pačių užduočių vykdymą.

Dabar, kaip ir minėjote, šauktiniai kariai nebegali savaitgaliais išvažiuoti į namus. Bet tai – dėl karantino. Juk žinome, kaip tas virusas plinta ir kokios gali būti grėsmės išvykus į namus. Tos grėsmės, mūsų vertinimu, yra didesnės būnant savaitgalį namuose ir po savaitgalio grįžus į karinius dalinius, todėl skyrėme nuolatinį personalą profesinės tarnybos karių, puskarininkių ir karininkų darbui atlikti konkrečiai su šauktiniais kariais. Taip pat turime nuolat budinčias greitojo reagavimo pajėgas, turime tam tikrą skaičių karių, kurie labai greitai galėtų įsitraukti į esamą situaciją, jei reikėtų padėti civilinėms institucijoms šio viruso kovos lauke.

Ir, aišku, pagrindines karines pratybas dabar esame nukėlę arba sustabdę – ne tik tarptautines, bet ir vidaus kariuomenės pratybas. Šiandien galima konstatuoti, kad šių metų tarptautinės pratybos „Defender 2020“, organizuojamos ir vadovaujamos Jungtinių Amerikos Valstijų, yra nukeltos. Bet, nepaisant to, visi kiti renginiai, kurie numatyti ir kuriuos galima vykdyti ne aktyviai, ne lauke ir ne tokia apimtimi, kaip anksčiau, yra vykdomi.

Vade, kokie paskutiniai duomenys, kiek šiuo metu yra karių, užsikrėtusių COVID-19? Praėjusią savaitę buvo skelbiama, kad užsikrėtę yra 24 NATO kariai ir 1 civilis darbuotojas. Ar šie skaičiai pasikeitė?

– Galiu pasidžiaugti, kad tarp Lietuvos karių nėra nė vieno užsikrėtusio. Keli kariai buvo patikrinti, paimti mėginiai – ačiū Dievui, jie yra nepasitvirtinę. Bet mūsų tarptautinis NATO batalionas tikrai labiau paveiktas. Dabar yra 26 kariai, kurių testo mėginiai teigiami. Didžioji dalis šių karių izoliuoti Pabradės poligone, ten – speciali stovykla, skirta Vokietijos kariuomenei. Ten yra atskirtos patalpos, kur sergantieji izoliuoti nuo likusiųjų tiek NATO, tiek mūsų karių. Teikiama kvalifikuota medicininė pagalba. Dalis karių jau išvykę iš Lietuvos, nes Nyderlandų sprendimas buvo gydyti savo karius namuose, todėl į tėvynę buvo išgabenti 6 Nyderlandų kariai ir 1 Vokietijos karys.

Vade, tai, kad kariuomenės daliniai tokie izoliuoti, yra privalumas, bet gali virsti ir tam tikru trūkumu, jei virusas paplistų kariuomenės viduje. Ar yra planas, kaip veiktų kariuomenė? Ar karo medikai patys gydytų, ar sergantieji būtų siunčiami kartu su visais į bendras ligonines?

– Žinoma, tas rizikas vertiname. Būtų rizikinga pasakyti, ar tie sprendimai, kurie šiandien priimami tiek mano, tiek kitų, žemesnio lygmens, vadų, yra patys teisingiausi. Bet faktas, kad vertinama ir apskaičiuojama, kas būtų, jei šis virusas pradėtų plisti tarp mūsų karių, koks variantas būtų geresnis: ar dabar koncentruoti karius ir laikyti juos daliniuose, ypač – privalomosios karo tarnybos karius, ar išleisti į namus, kad būtų atskirai šeimose, – tai lemia keli faktoriai. Vienas iš jų – turime išlaikyti tam tikrą kovinę parengtį, ir tie kariai turi būti pasirengę vykdyti tiek savo karinę misiją, tiek pagalbą civilinėms institucijoms.

Mūsų skaičiavimai rodo, kad, būdami dalinyje, mes galėtume savo užduotį vykdyti geriau – ir surinkti [karius], ir reaguoti į esamą situaciją greičiau. Be to, mūsų vertinimu ir skaičiavimais, dabar geriau turėti izoliuotus karius, imantis ypatingų izoliacijos ir higienos, sanitarijos priemonių. Ko gero, jei mūsų kariai būtų namuose, jie turėtų didesnę tikimybę užsikrėsti.

Aišku, medicininis gydymas taip pat yra suplanuotas – gydyti mūsų pajėgomis, tai yra mūsų gydytojai ir vidinis personalas. Tam esame skyrę patalpų, įsteigę palatų, jei reikėtų papildomai guldyti sergančius karius. Žinoma, sunkiai sergančius karius tekstų transportuoti į civilines medicinos įstaigas.

Vade, ar kariuomenė turi pakankamą rezervą apsaugos priemonių? Visos institucijos, kaip suprantu, turi kelioms dienoms. Kai kurios – vos vienai valandai. O kaip kariuomenė?

– Šiandien skaičiuojame pagal tai, kiek užduočių vykdome. Jei reikėtų dirbti tokiu intensyvumu kaip šiandien, kai į visas dienos operacijas įtraukta apie 250 karių, rezervo užtektų savaitei. Jei intensyvumas didės, tas rezervas turbūt išseks greičiau. Bet yra vilties, kad jau šią savaitę mūsų atsargos bus papildytos, nes vykdome pirkimo procedūras: tiek centralizuotai Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba vykdo pirkimus, tiek ir kariniai vienetai perka apsaugos priemones.

Vade, ar yra svarstoma, kad gali nutikti situacija, pareikalausianti prisidėti ne šimtus, o tūkstančius Lietuvos karių? Priminsiu žiūrovams, kad Lietuvos kariuomenė kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis turi apie 20 tūkst. karių, neskaičiuojant rezervo.

– Pasakysiu atvirai – matyt, svarstymas Vyriausybėje vyksta. Turėjome pokalbį su Vyriausybės kanceliarijos atstovais apie galimus scenarijus. Taip pat neslėpsiu, kad paprasčiausi kariniai planavimo procesai mus įpareigoja vykdyti tolimesnį ne tik šiandieninių operacijų planavimą, bet ir numatyti, kas bus, jei atsitiks vienokia ar kitokia situacija.

Mes tikrai žiūrime – jei situacija būtų blogesnė ir civilinės jėgos struktūros nebepajėgtų vykdyti savo funkcijų arba nebeužtektų jų pajėgų, mes būtume dar labiau įtraukti. Aišku, tuos scenarijus modeliuojame, ruošiame veikimo planus. Mūsų štabai dabar tikrai labai užsiėmę tuo prognozavimu, modeliavimu, skaičiavimu. Aišku, mūsų karininkai ir dalis karinio personalo įtraukti ir į Vyriausybės darbą planuojant ir organizuojant kovą su COVID-19. Taip pat esame skyrę karininkų darbui su Sveikatos apsaugos ministerija atlikti.