Net trijų Seimo narių – „valstiečių” frakcijos atstovų Dainiaus Gaižausko, Kęstučio Mažeikos ir Valerijaus Simuliko padėjėja Seime dirbanti moteris atsisakė bendrauti su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologais, kurie norėjo surinkti informaciją apie moters turėtus kontaktus ir jos kelionių maršrutus.

Dar daugiau, iš „Delfi“ gautos informacijos matyti, kad moteris melavo NVSC darbuotojams apie savo darbo grafiką Seime.

„Asmuo atsisakė teikti duomenis apie sąlytį turėjusius asmenis ir šiuo metu išjungė telefoną, todėl su juo daugiau susisiekti nepavyksta. Jei su asmeniu ir toliau nepavyks susisiekti, atvejis bus perduotas teisėsaugai“, - dar penktadienio pavakarę „Delfi“ informavo NVSC Vilniaus departamento Vidaus administravimo skyriaus patarėja Jolanta Čereškienė.

Tačiau iki pirmadienio situacija nepasikeitė – paprašius patikslinti, ar kreiptasi į policiją dėl minėto asmens patraukimo atsakomybėn, iš NVSC atsakymo iki pirmadienio darbo dienos pabaigos taip ir nesulaukėme.

Susirgo trijų Seimo narių padėjėja

Koronavirusas Seime nustatytas kovo 25-ą dieną.

Tą dieną Seimo nariai iš Ryšių su visuomene grupės gavo tokį pranešimą: „Vienam Seimo kanceliarijos darbuotojui nustačius COVID-19 diagnozę, 5 asmenys, Seimo rūmuose su juo turėję tiesioginį kontaktą, paprašyti izoliuotis ir stebėti savo būklę.

Sergantis darbuotojas dirbo Seimo III r. 5 aukšte kovo 12, 13, 16 d. ir 17 d. iki pietų. Patalpos dezinfekuojamos ir imamasi visų apsaugos priemonių. Dėl teisės aktų reikalavimų Seimo kanceliarija atskleisti vardų ir pavardžių negali“.

Po to, kai kovo 25-ą dieną buvo paskelbta apie tai, kad koronavirusas diagnozuotas Seimo narių V. Simuliko ir D. Gaižausko padėjėjai, nustatyti asmens tapatybę nebuvo sunku iš viešai Seimo interneto svetainėje skelbiamos informacijos.

Paaiškėjo, kad moteris dirba dar ir aplinkos ministro, Seimo nario K. Mažeikos padėjėja Seime.
Tai, kad susirgusi būtent ši patarėja, „Delfi“ patvirtino ir visi trys Seimo nariai.

Dirbo penktajame Seimo rūmų aukšte

Susirgusioji valstybės tarnautoja dirba Seimo III-iuose rūmuose. Jos kabinetas yra 5-me aukšte. Šiame aukšte yra dar mažiausiai dešimties Seimo narių darbo kabinetai – V. Simuliko, D. Gaižausko, „valstiečių” Jono Jaručio, Audronės Jankuvienės, Audrio Šimo, Dainiaus Kepenio, Gintaro Kindurio, Danutės Matkevičienės, Mišrioje frakcijoje dirbančio Vytauto Bako, taip pat čia dirba ir šių Seimo narių padėjėjai bei patarėjai, komitetų biurų darbuotojai.

Seimo narys V. Bakas teigia, kad papildomos informacijos, ar jis privalo imtis papildomų savisaugos priemonių, taip pat ar jam būtina saviizoliacija – negavęs.

„Tik elektroninį laišką, kuris buvo skirtas Seimo nariams bendrai”, - sakė V. Bakas.

Seimo pastato korpusas, vadinamieji III-ji rūmai, yra ir Seimo komitetų ir jų biurų darbo vieta, čia įsikūrę dešimtys Seimo narių darbo kabinetų. Be pačių politikų, ten dirba ir jų padėjėjai.

Šiame korpuse yra mažiausiai septynių Seimo komitetų biurai, tarp jų tokių svarbių kaip NSGK, Ekonomikos, Sveikatos reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų, Kultūros komitetai.

Čia yra įsikūręs ir Seimo restoranas. Nepanoręs viešintis Seimo narys „Delfi“ sakė matęs susirgusią moterį lankantis ir jame.

Moteris melavo NVSC pareigūnams

Seimo kanceliarijos pranešime Seimo nariams skelbiama, kad susirgusioji darbuotoja Seime dirbo kovo 12-ą, 13-ą, 16-ą ir 17-ą dienomis. Kovo 17-ą dieną Seime vyko plenarinis posėdis.

Tuo tarpu tik kovo 27-ąją pavykus susisiekti su sergančiąja NVSC specialistams, pastariesiems moteris teigė kitaip.

Kaip informavo NVSC atstovė J. Čereškienė, „epidemiologinės diagnostikos metu asmuo nurodė, kad susirgo 2020 m. kovo 19 d., o paskutinį kartą darbovietėje buvo 2020 m. kovo 13 d., todėl rizikos kolegoms nėra, jiems neturi būti taikoma izoliacija.

Susirgęs asmuo nenurodė, kad turėjo sąlytį su kolegomis po 2020 m. kovo 13 d. Konkrečių sąlytį turėjusių asmenų susirgęs asmuo neįvardino, todėl jiems negali būti taikomas izoliavimas namuose“.

„Delfi“ žiniomis, iki kovo 9-osios Seimo narių padėjėja atostogavo. Atostogų metu, pirminiais duomenimis, lankėsi Jungtinėje Karalystėje. Tačiau grįžusi iš užsienio valstybės moteris, priešingai nei buvo rekomenduojama, nesilaikė 14-os dienų saviizoliacijos, o iš karto atėjo į darbą Seime.

Pirmadienį „Delfi“ pavyko prisiskambinti sergančiai Seimo kanceliarijos darbuotojai. Tačiau vos išgirdusi, kas skambina, moteris išjungė telefoną.

Vėliau į žurnalistės telefono numerį atsiuntė trumpąją žinutę: „Prašau man neskambinti. Dėkui“.

Seimo nariai saviizoliaciją supranta savaip

Du iš Seimo narių – V. Simulikas ir D. Gaižauskas šiuo metu yra privalomoje saviizoliacijoje. Tiesa, jos laikosi tik V. Simulikas.

Pirmadienį susisiekus su politiku, šis teigė, kad “viskas jau seniai pasakyta”, ir žurnalistams patarė „neieškoti sliekų” ir „nepritempinėti temų”.

Valerijus Simulikas

V. Simulikas tikino esąs namuose, o dėl saviizoliacijos negalėsiantis dalyvauti Seimo posėdyje antradienį, kovo 31-ą dieną.

Tuo tarpu kitas saviizoliacijoje esantis Seimo narys, D. Gaižauskas, pirmadienį dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Seime. D. Gaižauskas yra šio komiteto pirmininkas.

Pagal ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytą įsakymą, asmenys, galėję turėti kontaktų su užsikrėtusiu pacientu, privalo 14-a dienų būti saviizoliacijoje.

V. Simulikas teigia, kad saviizoliacija jam skaičiuojama nuo kovo 19-osios, t.y. ne nuo dienos, kai jo padėjėjai buvo nustatytas susirgimas, o nuo dienos, kai Seimo narys paskutinį kartą su ja turėjo tiesioginį kontaktą.

Dar įdomiau savo karantino izoliaciją skaičiuoja Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas. Jis „Delfi" teigė, kad paskutinis galimas kontaktas su patarėja galėjo būti kovo 17-ą dieną, kai vyko Seimo plenarinis posėdis.

Tačiau net ir tokiu atveju, saviizoliacija D. Gaižauskui pasibaigtų tik balandžio 1-ąją, antradienį, imtinai.

Tuo tarpu šis Seimo narys kovo 20-ą dieną dalyvavo savanorystės akcijoje Marijampolėje, ir su savo biuro darbuotojais dalino įstaigoms ir įmonėms dezinfekcinį skystį. Faktiškai, tuo metu jis buvo saviizoliacijoje ir pažeidė jos sąlygas.

Dainius Gaižauskas

Už tai numatyta administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė. Nuo baudžiamosios atsakomybės D. Gaižauską saugo Seimo nario neliečiamybė.

Tuo tarpu administracine tvarka politiką privalėtų nubausti Marijampolės policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijoje D. Gaižauskas nesilaikė saviizoliacijos sąlygų.

Įrodymai, kad Seimo narys jų nesilaikė, yra pateikti jo paties feisbuko paskyroje. Čia pilna nuotraukų, taip pat įkeltas vietinės televizijos penkių minučių vaizdo reportažas apie D. Gaižausko dalintą dezinfekcinį skystį.

Pasirodžius publikacijai, su redakcija susisiekė pats Seimo narys D. Gaižauskas, kuris patikslino, kad saviizoliacijos jis ėmėsi savo paties iniciatyva.

„Tiesioginio kontakto su savo padėjėja nesu turėjęs šiuo laikotarpiu, todėl man nepriklausė privalomoji saviizoliacija. Tačiau pasitaręs su kolegomis bei įvertinęs situaciją, nusprendžiau imtis savisaugos priemonių savanoriškai. Taigi, nebūdamas pagal įstatymą privalomoje saviizoliacijoje, negalėjau ir pažeisti jos sąlygų. mano saviizoliacija buvo laisvanoriška, mano paties iniciatyva“, – sakė D. Gaižauskas.

Numatyta teisinė atsakomybė

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas numato pareigas susirgusiems asmenims.

Jie privalo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, atliekantiems šių ligų epidemiologinę priežiūrą pateikti teisingą informaciją apie užkrečiamosios ligos šaltinį arba užsikrėtimo aplinkybes, asmenis, su kuriais turėjo sąlytį (36 str.).

Asmenys, pateikę ne visą nustatytą privalomą informaciją apie epidemiologinio registravimo objektus arba jos nepateikę ar pažeidę nustatytą šios informacijos perdavimo tvarką, atsako pagal įstatymus (4 str. 5 d.). Nevykdant šių teisėtų nurodymų gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-550 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-352 „Dėl Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" numato pareigas asmenims, turėjusiems galimų kontaktų su sergančiu asmeniu saviizoliacijos tvarką ir pareigas.

Šios taisyklės yra privalomos:

* asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose tiriamas, stebimas ar
gydomas ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga, ar sąlytį turėjęs asmuo;
* pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros šeimos medicinos
paslaugas teikiančioms įstaigoms, prie kurių ligonis ar asmuo,
įtariamas, kad serga, ar sąlytį turėjęs asmuo yra prisirašęs;
* NVSC;
*ligoniams, asmenims, įtariamiems, kad serga, ir sąlytį turėjusiems
asmenims.

Nesilaikant Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (toliau – Taisyklės), reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsniu, gali būti taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas.

Nesilaikant Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimų dėl izoliavimo, asmeniui yra taikoma:

• administracinė atsakomybė – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt
eurų;

• baudžiamoji atsakomybė – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnį, priklausomai nuo padarinių (Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu).

Susirgimo išplitimu laikytini tokie atvejai, kai dėl minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo užkrečiamosiomis ligomis suserga keli ar keliolika žmonių. Taip pat pagal padarinius gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai".