Skaudžiai pasibaigusi istorija prasidėjo 2016 m., kai balandžio 14-17 d. Lietuvos miškuose tarnavusiam kariui savanoriui įsisiurbė erkinio encefalito užkratą nešiojusi erkė. Vyras atsidūrė ligoninėje, teko stotis ant kojų po sunkios ligos. Jo teigimu, šis įvykis nepraėjo be padarinių sveikatai, vyras neteko 60 proc. darbingumo, todėl kreipėsi dėl žalos atlyginimo į KAM Tarnybinio tyrimo komisiją.
„Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija, išnagrinėjusi mano prašymą dėl sveikatos sutrikdymo vykdant tarnybines pareigas Lietuvos kariuomenėje ir kompensacijos dėl patirtos žalos sveikatai išmokėjimo netekus 60 proc. darbingumo, 2017 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatuojama, kad: „Komisija, vadovaudamasi Komisijos nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379, 26.1 papunkčiu ir 27 punktu nusprendė, kad mano, 2016 m. balandžio 14-17 dienomis patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas (erkinis encefalitas), dėl kurio mano netektas darbingumas yra 60 proc., susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu“, – citavo dokumentą buvęs karys savanoris.
Vyras tikino, kad taip Lietuvos kariuomenė pripažino faktą, kad nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje.
„Tačiau Lietuvos kariuomenė ir KAM, siekdami išvengti likusios žalos atlyginimo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pateikė man suklastotą 2008 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. V-353 (LR Krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-829 redakcija), kuriuo neva patvirtinta tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, imunoprofilaktikos ir chemoprofilaktikos schema, kurį man pristatė kaip individualų administracinį aktą (Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 2 str. 9 d., 8 str.) ir apkaltino mane patį dėl mano patirtos žalos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje. Nurodydami, kad neva ši suklastota teisės norma įpareigoja mane patį pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – piktinosi vyras.
Anot nukentėjusiojo, tokiu būdu esą suklastotu 2008 m. balandžio 28 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-353 neva buvo tinkamai įgyvendintos LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo NR. V-716 nuostatos, kuriuo įgyvendinami LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
„Kad 2008 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. V-353 (LR krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-829 redakcija) yra suklastotas patvirtina šios aplinkybės: visuotinai žinoma, kad viešojo administravimo subjekto išleisti nustatytos formos administraciniai sprendimai, šiuo atveju, LR krašto apsaugos ministro įsakymas, turintis visus norminio administracinio akto požymius (VAĮ 2 str. 10 d.) tampa galiojančiu ir gali sukelti teisines pasekmes tik tada, kai yra viešai paskelbiamas ir tai yra laikytina šio akto galiojimo sąlyga, kaip pasisakė LVAT (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – „Delfi“) 2016 m. birželio 1 d. teisėjų pasitarime apibendrinant LVAT teismo praktiką, taikant LR VAĮ normas“, – aiškino jis.
Vyras pabrėžė, kad norminio administracinio akto paskelbimo tvarką numato LR Teisėkūros pagrindų įstatymas (TPĮ 6 str. 1 d., 2 d., 11 p.) ir, pasak jo, jis turi būti registruojamas ir skelbiamas LR Teisės aktų registre (TAR).
„Aukščiau aptartas viešojo administravimo subjekto įsakymas ir jo pakeitimas nėra registruoti TAR. Tuo galima įsitikinti patikrinus viešą teisės aktų registrą adresu e-tar.lt“.
Tačiau, tęsia istoriją buvęs karys savanoris, KAM ir Lietuvos kariuomenė šį dokumentą pateikia jam ir kitoms valstybinėms institucijoms, taip pat ir teismui, kaip tikrą.
„Jo pagrindu atsisako atlyginti man likusią patirtos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje žalos dalį. Todėl būtina atlikti tyrimą dėl šio dokumento klastojimo fakto. Kadangi anksčiau aptartas KAM ministro įsakymas nėra registruotas TAR, minėtų institucijų pareigūnai šį įsakymą vadina individualiu administraciniu aktu. Tačiau tokia formuluotė nepanaikina šio dokumento klastojimo fakto“, – įsitikinęs vyras.
Pasak jo, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo, ar viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
„Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis priemonėmis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas valstybės informacinėje sistemoje“, – aiškino nukentėjusysis.
Jis tvirtino esą 2008 m. balandžio 28 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-353 (LR krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-829 redakcija), įsakymas nėra pasirašytas ir nėra patvirtintas antspaudu.
„Apie šio įsakymo priėmimą man nebuvo pranešta, jo kopija man nebuvo įteikta nei pradėjus tarnybą Lietuvos kariuomenėje, nei vėliau. Kadangi minėtos institucijos aukščiau aptartą krašto apsaugos ministro įsakymą pateikia kaip oficialų dokumentą, individualų administracinį aktą, kuris nėra pasirašytas įsakymą priėmusio pareigūno, ministro, nepatvirtintas antspaudu, kaip reikalauja įstatymas, tai yra pateikia aiškiai klastojimo požymių turintį dokumentą, būtina atlikti tyrimą dėl oficialaus dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo fakto“, – tikino buvęs karys savanoris.
Jo teigimu, toks dokumentas negali būti laikomas ir vidaus teisės aktu ir tikino, kad Lietuvos kariuomenė nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidaus kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje.
„Jie nevykdė LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių patvirtinimo“, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kurioje patvirtintas darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas. Savaime suprantama, kad karių nepaskiepijus nuo erkinio encefalito, labai tikėtina, kad kurie nors kariai, kurių tarnybos veikla yra susijusi su darbu gamtoje, kur galimas erkių įsisiurbimas, susirgs šia liga. Todėl esant tyčiniams neteisėtiems Lietuvos kariuomenės veiksmams, man turi būti atlyginta visa mano patirta žala“.
Vyro tvirtinimu, jam neaišku, kodėl krašto apsaugos ministras atsisako atlyginti visą patirtą žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.
„Ypač atsižvelgiant į tai, kad vieną kartą KAM pareigūnų jau buvau apgautas, kai apgaulės būdu buvau sutikęs priimti vienkartinę išmoką, kurios suma tesudarė dviejų su puse metų minimalių atlyginimų sumą. Tuo tarpu aš netekau 60 proc. darbingumo ir galėjau pasirinkti turtinės žalos atlyginimą kasmėnesinėmis išmokomis, kurios sudarytų 60 proc. netekto darbingumo sumos kiekvieną mėnesį ir aš būčiau turėjęs bent minimalų pragyvenimo šaltinį“.
Sumokėjo pagal įstatymą
KAM „Delfi“ informavo, kad krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (67 str.) numato, kad sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, mokama vienkartinė kompensacija.
„Specialios KAM Tarnybinio tyrimo komisijos buvo pripažinta, kad pareiškėjo (asmens) patirtas sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui (asmeniui) buvo išmokėta minėtame įstatyme numatyto dydžio vienkartinė kompensacija“.
Ministerija pranešė, kad asmuo, manydamas, jog išmokėta vienkartinė kompensacija nepadengia jo patirtos žalos, kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti iš Lietuvos valstybės papildomos žalos atlyginimo.
„Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu skundo netenkino, nepriteisė prašomos žalos. Teismas nenustatė jokių Lietuvos valstybės, atstovaujamos LK ar KAM neteisėtų veiksmų. Asmuo nurodo, kad krašto apsaugos ministro 2008-04-28 įsakymas Nr. V-353 yra negaliojantis, suklastotas. Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, įvertino ir asmens (pareiškėjo) nurodytą KAM įsakymą, t. y. šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą ir nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl įsakymo negaliojimo yra nepagrįsti“.
Taip pat pasakė, kad pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą ir byla toliau bus nagrinėjama apeliacinėje instancijoje.
„Tiek šio kario tarnybos metu, tiek ir dabar kariams savanoriams Lietuvos kariuomenėje yra sudarytos galimybės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – teigiama redakcijai atsiųstame komentare.