Mokytojai feisbuke dalijasi nuotolinio mokymo problemomis. Ne vienas skundžiasi savo kompiuterio ekranuose išvydęs užrašą, jog viršytas leistinų pirsijungimų skaičius. Pasklido svarstymai, jog galimai pats TAMO niekuo dėtas, bet sistema „nepaveža“ apkrovimo. Vienintelis šiuo momentu patikimas būdas esą elektroninis paštas.

Liks kalti mokytojai?

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, jog techninės spragos, disciplina, greitai diegiamos naujovės lems, kad vaikai paskutinį mokslo metų trimestrą mokysis „pro pirštus”. O tai, anot jos, – visų mokslo metų trečdalis. „Netikiu, kad vaikai į mokyklas grįš, Europos šalys turi daugiau drąsos nei mūsų politikai, jie tiesiai sako – mokyklos liks užvertos ne tik balandį, bet ir gegužę. Na, o birželį Lietuvoje prasideda atostogos. Kitose šalyse mokslo metai trunka ilgiau, jie gal dar spės sugrįžti į klases. Mūsiškiai – kažin“, – svarstė ji. Politikė ragino ieškoti sprendimų, kad karantinas „netaptų dar viena priežastimi linčiuoti mokytojus“.

Nuotolinio mokymo atstovas, šioje srityje beveik 20 metų dirbantis, dr. Ramūnas Kubiliūnas sako, jog mokyklos šiam procesui nėra pasiruošę nei techniškai, nei metodiškai, nei morališkai.

Mokytojai jau susidūrė su sunkumais. Nepaisant to, kad daugelis mokytojų jau naudoja informacines technologijas savo pamokose, tai daro tik tradicinei pamokai paįvairinti, sustiprinti. Dabar turės visa pamoka persikelti į virtualiąją aplinką ir tai tikrai bus iššūkis.

Specialistai: nėra tinkamų sąlygų

Pirmiausia, esą apskritai neaišku, kokias technologijos ir priemones pasirinkti, kurios veiks tinkamai, o kurios pradės strigti padidėjus apkrovai. Anot R. Kubiliūno, apskritai neturime tinkamų sąlygų pilnai virtualiosioms pamokoms ir nuotoliniam mokymuisi realizuoti. „Nesakau, kad nėra tinkamų priemonių, reikiamos programinės įrangos. Tiesiog nėra pakankamo kiekio licencijų, ne pas visus yra pakankamos techninės sąlygos“, – viename savo interviu sakė jis.

Taip pat sutriko ne tik „Tamo“, bet ir kito el. dienyno, „Eduka“, veikla.

Foto: Ekrano nuotr.


Delfi primena, kad mokyklos trečią savaitę tęsiantis karantinui pirmadienį pradėjo mokymą nuotoliniu būdu.

„Tikiuosi, kad pirmadienį mes pradėsim šitą nelengvą procesą, jis iš tikrųjų yra išbandymas daug kam“, – pristatydamas pasirengimą pereiti prie nuotolinio mokymo sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kai kur yra sunkumų

Ministro teigimu, didžioji dalis mokyklų yra pasiruošusios organizuoti mokymo procesą, tačiau „kai kur yra ir sunkumų“, susijusių su socialiai remtinų mokinių aprūpinimu technologijomis.

Tam ministerija perka 35 tūkst. kompiuterių. Maždaug tiek vaikų neturi technologinių galimybių mokytis iš namų.

Pasak ministro, tikimasi, kad kompiuteriai vaikus pasieks į savaitės pabaigą, tik ne visus iš karto.

„Matyt, ne visi 35 tūkst. iš karto, tai didžiulis kiekis, bet po 5–8 tūkst. per savaitę mes galėsim pateikti tuos kompiuterius“, – spaudos konferencijoje praėjusios savaitės pabaigoje teigė ministras.

Ministras teigė, jog bus siekiama nuotolinį ugdymą užtikrinti ir šeimoms, turinčioms daugiau vaikų, nors jos ir ne socialiai remtinos. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai.

Šalyje kovo 16 dieną įvedus karantiną daugelyje šalies mokyklų buvo paskelbtos dviejų savaičių atostogos, o nuo pirmadienio pradedamas mokymas nuotoliniu būdu. Šalyje yra per 300 tūkst. mokinių.