„Kviestume ir savivaldybių atstovus aktyviau dalyvauti šiame procese. Jie taip pat pagal įstatymą gali, kartu su visuomenės sveikatos centru, išrašyti protokolus“, – penktadienį BNS sakė R. Matonis.
Pasak R. Matonio, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnų pagalbos iki šiol nebuvo daug ir jos itin reikia artėjant šiltam savaitgaliui.
„Pakankamai retai, kol kas, tikiuosi savaitgalį prisijungs daugiau (...) galėtų aktyviau dirbti šioje srityje, ypač, kai artėja dabar šiltas savaitgalis, ypač šeštadienį“, – sakė Lietuvos policijos atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas teigė, kad pirmiausia yra bandoma perspėti žmones, bet Vilniuje ketvirtadienį jau buvo skirta pirmoji bauda.
„Pradžioje bandome įspėti draugiškai žmones, kad nesibūriuotų, čia ypatingai padėjo mums Šaulių sąjunga, kurie vakarais prisijungia prie budėjimų. Tais piktybiniais atvejais, kai žmonės nusprendžia nesiskirstyti, nereaguoja į draugiškus patarimus, mes imamės rašyti protokolus. Vakar dieną, pirmą kartą Lietuvoje buvo mūsų surašytas protokolas dėl karantino nesilaikymo, pasinaudojant tuo Administracinių nusižengimų kodekso punktu“, – BNS sakė A. Bužinskas.
Pasak jo, bendradarbiavimas su policija bus stiprinamas.
„Pasileidome miesto monitoringą su dronais, kilsime, stebėsime parkų srautus. Tikslas yra nenubausti žmones, o padaryti, kad jie nepažeidinėtų viešosios tvarkos ir kol nebus Seime pakeisti įstatymai, mes ieškosime būdų kaip bendradarbiauti tais jau piktybiniais atvejais, kai žmonės nesiskirsto, kaip rasti tą procesą ir tokią schemą, kad policijos pareigūnai galėtų susisiekti su mūsų pareigūnais dėl baudos išrašymo ir fiksavimo“, – patikino A. Bužinskas.
Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius sakė, kad kol kas Kaune baudos nėra skiriamos, stengiamasi daugiau dėmesio skirti prevencijai.
„Kalbant apie fizinių asmenų administracines baudas, kol kas tokių kraštutinių priemonių mūsų savivaldybės atstovai imtis neketina. Kol kas žadame toliau, užuot baudę, tęsti prevencinę veiklą ir visas informacines kampanijas (...) atšils orai savaitgalį, pasižiūrėsim kokia bus situacija mieste, nes važinės vis tiek tie mūsų automobiliai su garsiniais pranešimais ir jeigu matysim, kad situacija kritinė, jei žmonės nepaiso, sąmoningumo stoka matoma akivaizdžiai, tai aišku, bus pereita prie to“, – teigė T. Jarusevičius.
Klaipėdos miesto mero patarėjas Artūras Šulcas teigė, kad baudų kol kas nenorima skirti, bandoma visus klausimus spręsti gražiuoju.
„Mero pozicija tokia, kad bauda yra kraštutinė priemonė ir mes, kai tik atsilaisvinsim šitas pajėgas, mes jų prašome vadovautis protingumo ir išmintingumo kriterijais ir užsiimti prevencija, o ne kirviu kapojimu. Tikrai ne bizūno keliu norėtume eiti (...) kol kas mes stengiamės dar gražiuoju tartis ir šviesti“, – sakė uostamiesčio mero patarėjas.
A. Šulcas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu, net jei ir norėtų, Klaipėda negali skirti Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų tokioms užduotims, nes visi jie užimti tarptautinėje perkėloje, kurioje į Lietuvą atplaukia pilni žmonių keltai.
„Dabar jų visos pajėgos yra prie tarptautinių keltų. Mes per dieną priimam kelis šimtus, kartais netoli tūkstančio tų, kuriuos reikia apnakvindinti, pavalgydinti, patikrinti ir transportuoti“, – teigė jis.
Vyriausybėje trečiadienį priimtas nutarimas, kuriuo siūloma ne tik sugriežtinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už karantino tvarkos pažeidimus, bet ir suteikti įgaliojimus pažeidimų protokolus surašyti policijai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai bei savivaldybių darbuotojai.
Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.
„Tikimės, kad kitą savaitę Seimas priims įstatymo pakeitimus ir praplės tą institucijų ratą, kurios gali surašyti protokolus“, – BNS sakė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.