Belgų virusologas Marc‘as van Ranstas sako, kad prie įprasto gyvenimo bus galima grįžti tik tuomet, kai bus išrasti skiepai nuo koronaviruso, rašoma sudinfo.be.
„Teks laukti rugsėjo arba spalio, kol bus atšauktos visos priemonės. Iš tiesų, kad galima būtų vėl įprastai gyventi, reikės sulaukti skiepų. O tai gali trukti mažiausiai metus“, - VRT televizijai komentavo jis.
Jis neatmeta, kad antrosios viruso bangos galima sulaukti, kai pirmoji jau bus pasibaigusi.
„Bet tuomet pasaulis bus geriau pasiruošęs, pavyzdžiui, turės testų“, - teigė epidemiologas.
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, jis jau pareikalavo daugiau nei 23 tūkst. aukų.
„Delfi“ primena, kad karantinas Lietuvoje paskelbtas iki balandžio 13 d. šiuo metu šalyje užfiksuoti 345 susirgimai ir penkios mirtys nuo koronaviruso.
Viruso pikas Lietuvoje prognozuojamas balandžio-gegužės sandūroje
„Delfi“ aprašė Lietuvoje gyvenančio Ahmedas Ghorbalas parengtą prognozinį modelį, kuris rodo, kaip koronavirusas gali plisti šalyje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais.
Nuo pirmojo patvirtinto koronaviruso atvejo Lietuvoje praėjus jau beveik mėnesiui užsikrėtimų skaičius iš pradžių augo pamažu – po vieną, kelis atvejus, vėliau – po 7–8 per dieną, kol pasiekė po keliolika patvirtintų atvejų per dieną ir dabar sudaro 345.
Bet šie skaičiai, labai tikėtina, augs. Jau balandžio pradžioje užsikrėtusiųjų gali būti per tūkstantį, dar po kelių savaičių – jau apie 3 tūkst., o piką bendras susirgusiųjų skaičius turėtų pasiekti gegužės pradžioje – beveik 7 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu.
Ir tai – tik tuo atveju, jei Lietuva laikysis bent jau tų griežtų karantino sąlygų, kurios patvirtintos kovo 24-ąją.
Nesilaikant rekomendacijų ir nurodymų užsikrėtusiųjų, o vėliau – ir aukų, skaičius gali augti, ypač dėl to, kad tie asmenys, kuriems nepasireiškia simptomų, nesilaikė saviizoliacijos ir karantino nurodymų ir kurį laiką skleidė virusą. O galėjo būti ir dar blogiau.
„Modelis paremtas PSO duomenimis, kad liga COVID-19 pasireiškia žmonėms, kurie arba nejaučia jokių simptomų, arba kuriems pasireiškia lengvi simptomai, taip pat aiškūs ir sunkūs, kuriems jau reikia intensyvios priežiūros.
Jei nėra pakankamai medicininės pagalbos pastaraisiais dviem atvejais (neužtenka plaučių ventiliatorių, trūksta medikų ar slaugytojų), mirčių skaičiai būna dideli.
Todėl Italijoje jau po dviejų savaičių matėme tokią šiurpią mirčių statistiką“, – teigė pašnekovas. Taip pat pažymėjo, kad jo modelis paremtas prielaida, jog kasdien testuojamų asmenų skaičius neaugs daugiau nei 50 proc.
