Epidemija tik prasideda

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad šiuo metu yra tik epidemijos pradžia.

Paklausus, ar medikams pakanka priemonių, profesorius tikino, kad dabar sunku tiksliai atsakyti, nes realios situacijos mes nematome.

„Mes nelabai žinome realios situacijos, nes po ligonines nevaikštome, nežiūrime, negalime pasakyti, ko yra ar trūksta, bet iš viešos komunikacijos, ką skelbia gydytojai ir kiti, aš kitą dalyką norėčiau pasakyti: mes turime suprasti, kad privalome negalvoti apie tai, kas vyksta šiandien, nes šiandien tų atvejų dar nėra tiek daug, jie – naujai diagnozuoti, tad, kokia jų klinika, kokios baigtys, matysime tik mažiausiai po savaitės. Kalbant apie tuos žmones, kuriems nustatoma infekcija, pavyzdžiui, mobiliuose punktuose, tai yra tik pradžia, o kas su jais bus, ką reikės su jais daryti, mes tik po kurio laiko matysime. Priemonių poreikis medikams pradės augti su laiku. Tai, ką turime šiandien, yra vienas dalykas, bet mes turime galvoti, kokia bus situacija po savaitės ar po dviejų, nes po dviejų savaičių bus kitas reikalas, tada matysime, ar medikams užtenka priemonių, ar ko nors trūks ir ko konkrečiai. Šiandien situacija yra suvaldoma – pati epidemija tik prasideda“, – sakė profesorius.

Užtenka vos vieno neatsakingo atvejo

Pašnekovas pabrėžė, kad net ir vienas viruso skleidėjas gali pridaryti labai daug žalos. Anot jo, dėl vieno neatsakingo atvejo situacija gali blogėti.

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis.

„Manau, kad karantinas Lietuvoje suveiks. Mes dabar labai bijome, kad Lietuva gali pakartoti Italijos atvejį, bet aš vis tiek esu optimistas, nors, manau, kad Lietuva neišsisuks lengvai, bet, mano nuomone, Lietuva nedegs. O, kalbant apie planavimą ir prognozavimą, mes turime suprasti, kad ta situacija bet kada gali pasikeisti, užtenka superplatintojų, kad vienas žmogus paskleistų tą virusą; kažką panašaus mes dabar galime matyti Ukmergėje, Biržuose. Spaudoje skaičiau, kad Klaipėda gali būti karštasis taškas, tokiu atveju virusas pradeda plisti beprotišku greičiu“, – tikina M. Stankūnas.

Blogiausias scenarijus

Infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis tikina, kad turime būti pasiruošę blogiausiam scenarijui, kuris, jeigu nesilaikysime griežtų reikalavimų, gali pradėti ryškėti labai netolimoje ateityje.

„Ko gero, testavimo apimtys nėra pakankamos, nors jos jau plečiamos, ir visi, sulaukę 60 metų, jau gali būti testuojami. Žinoma, labai svarbi ir saviizoliacija karantino metu, mes nesilaikome saviizoliacijos, matyt, reikalingos kažkokios griežtesnės priemonės parvykusiems tautiečiams, bet matome, kad to neįmanoma padaryti.

Arvydas Ambrozaitis

Mano prognozės yra tokios, kad reikia ruoštis dar blogesniam scenarijui, nes dabartiniu metu atvejų struktūra pakankamai palanki: apie 85 proc. sudaro žmonės nuo 20–45 metų ir jie serga dažniausiai lengva forma. Ateis laikas, galbūt už kelių savaičių arba greičiau, kai sąlyginai jauni žmonės užkrės senolius, šie pradės gultis į ligonines ir iš jų mirs 20–30 proc., neužteks intensyvios terapijos palatų, taip pat dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Tada situacija bus panaši į tai, ką mes per televizorių matome Ispanijoje ar Italijoje, kur yra didžiulis mirtingumas. Viskas dar priekyje, ir mes turime ruoštis blogiausiam scenarijui, kai ši liga, virusas palies mūsų senyvo amžiaus žmones“, – kalbėjo profesorius A. Ambrozaitis.

Pandemija gali tęstis kelerius metus

Profesorius tikina, kad ši pandemija gali tęstis kelerius metus.

„Manau, ši pandemija, kaip ir visos kitos, tęsis keletą metų su keliomis bangomis. Ji tęsis tol, kol visuomenė, 60–70 proc. mūsų žmonijos populiacijos, įgys imunitetą. Jį galima įgyti persirgus arba pasiskiepijus, šiuo metu skiepų neturime, tai lieka tik du variantai – izoliuotis ir nesusirgti arba persirgti lengva forma ir įgauti imunitetą. Tai yra kaip loterija – nežinai, ar pateksi prie tų 85 proc. žmonių populiacijos, kurie lengvai perserga, ar susirgsi sunkia forma“, – sako jis.

Koronavirusas Ispanijoje

Karantinas – ne įkalinimas

Infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas tikina, kad griežtas karantinas tikrai labai svarbus, tačiau remtis vien Kinijos, Uhano pavyzdžiais tikrai nebūtų teisinga.

„Turbūt geras pavyzdys būtų tos šalys, kuriose plitimas visuomenėje sustabdytas arba visai panaikintas. Nenorėčiau sakyti, kad visos tos priemonės, kurias taikė Kinija, yra labai teisingos, nors turbūt teoriniu lygmeniu jos teisingos, bet tos, kurias taikė Pietų Korėja, jos nėra tinkamos, nes mes savo politine ir visuomenine struktūra esame labiau panašesni į Vakarų demokratiją, tai negalime užtikrinti tų priemonių, kokias galėjo pritaikyti Kinijos Respublika. Taigi skirtingos strategijos leidžia pasirinkti kelią, kuriuo nori eiti valstybė. Suprantu, kad dalis žmonių reikalauja kraujo, kad mes priimtume tas pačias griežtas priemones, kokias taikė Kinija, bet yra mokslinių straipsnių, jog kuo anksčiau pradedi taikyti griežtas priemones, tuo greičiau ateina nuovargis, taip pat pasigirsta ir atsiranda straipsnių, kurie sako, kad štai, mes laimėsime kovą su koronavirusu, bet pralaimėsime ekonominę kovą, klausiama, kas yra svarbiau.

Bendro vardiklio čia turbūt nėra, bet pats karantinas – viena iš veiksmingiausių priemonių. Karantinas nebūtinai turi būti toks griežtas, koks buvo Uhane, mes tiesiog turime mažiau vaikščioti į prekybos centrus, mažiau susitikinėti su kitais. Taip mes galime sumažinti viruso plitimą, o dėl atskirtų žmonių, kurie buvo sugrąžinti ir priverstinai karantinuoti, tai ši praktika, jeigu žmonės su tuo susiduria pirmą kartą, atrodo gana keistai. Jiems tai – lyg įkalinimas be teismo sprendimo. Aš noriu pasakyti, kad karantinas taikomas nuo viduramžių, tai, beje, yra itališkas žodis“, – aiškino P. Gradeckas.