Koronavirusas patvirtintas Seimo kanceliarijos darbuotojui

Trečiadienį Seimas patvirtinto, kad vienam iš Seimo kanceliarijos darbuotojų buvo patvirtintas koronavirusas.

„Gerbiamieji,

informuojame, kad COVID–19 diagnozė patvirtinta vienam Seimo kanceliarijos darbuotojui. Seimo kanceliarija šiuo metu jau yra nustačiusi darbuotojo, galėjusio kelti ligos platinimo pavojų, kontaktus Seimo rūmuose (jų yra tik keletas). Kiekvienas asmuo, kuris turėjo kontaktų su šiuo darbuotoju, taip pat tam tikromis dienomis su šiuo darbuotoju dirbo viename Seimo rūmų aukšte ir galimai naudojosi bendrosiomis patalpomis, bus informuotas asmeniškai“, – buvo rašoma išplatintame laiške.

Seimas iš karto ėmėsi priemonių, žadama, kad Seimo posėdis vyks, tačiau į salę parlamentarai ateis tik balsuoti.

„Šiuo metu Seimo komitetų, komisijų posėdžiai ir Seimo kanceliarijos darbas, kiek įmanoma, organizuojami nuotoliniu būdu. Taip darbas bus organizuojamas ir toliau. Ypatingo atsargumo bus imtasi ir organizuojant Seimo posėdžius. Artimiausias jų numatytas kovo 31 dieną. Seimo nariai į posėdžių salę turės ateiti tik balsuoti, o klausyti įstatymų pateikimus ar diskusijas (jei jose nenorės dalyvauti) galės iš savo kabinetų“, – rašoma Seimo pranešime.

Suskubo registruoti pataisas

Kaip skelbė ELTA, Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė registravo Seimo statuto pakeitimus, atveriančius galimybę organizuoti Seimo plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.

„Prašome žmonių likti namuose, saviizoliuotis, todėl ir patys savo pavyzdžiu turime praktikuoti nuotolinį darbą. Be to, gali nutikti taip, kad, nustačius virusą vienam ar keliems Seimo nariams, turės karantinuotis absoliuti dauguma Seimo narių, sustos Seimo darbas, o parlamento veikla negali būti pertraukta jokiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Armonaitė.

Jos teigimu, šiuo metu turimi tiek Seimo, tiek valstybės elektroninių ryšių pajėgumai leidžia sklandžiai organizuoti ne tik 141 asmens posėdžius, identifikavimą ir sprendimų priėmimą, bet ir kur kas didesnių grupių susitikimus.

Kovo 25 d. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Mindaugas Puidokas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas skubiai priimti sprendimą dėl Seimo nuotolinio darbo organizavimo.

„Manau, kad tai – nacionalinio saugumo klausimas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo koronaviruso plitimo, rodyti sektiną pavyzdį nesiburiant į dideles asmenų grupes darbo vietoje ir išlaikyti Seimo narius, galinčius dirbti ir krizinėje situacijoje priimti svarbius valstybei sprendimus. Neturime teisės rizikuoti naujo koronaviruso židinio sukūrimu, Seimo darbuotojų gyvybėmis ir dar labiau apkrauti krizinėmis sąlygomis dirbančius šalies medikus“, – sako siūlymą argumentuoja M. Puidokas.

„Reikėtų solidarizuotis“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad esant ekstremaliai padėčiai, būtų keista parlamentui izoliuotis ir pereiti į elektroninę erdvę, kai reikėtų solidarizuotis su visa tauta, nes daug žmonių šiuo metu dirba kur kas pavojingesnėse situacijose.

Parlamentarės nuomone, Seimo nariai, siūlantys Seimo plenarinius posėdžius rengti nuotoliniu būdu, pamiršta Konstitucijos reikalavimus.

„Suprantu, kad kai kurie Seimo nariai, matyt, yra panikoje dėl to, kad nustatytas viruso atvejis Seimo rūmuose ir dabar ieško bet kokių galimybių, kad atliktų savo pareigas kur nors jiems patogioje vietoje, bet tikrai pamiršta ir Konstitucijos reikalavimus. Konstitucinis Teismas išplėtojo išsamią doktriną, kad Seimo nario balsavimas plenarinio posėdžio metu turi atitikti vienasmeniškumo principą. Tai reiškia, kad turi būti aišku, kad pats asmuo, o ne kas nors kitas už jį atliko balsavimą.

Kitas dalykas, aš manyčiau, kad Seimo darbo organizavimas, plenarinio posėdžio organizavimas, Seimo narių atvykimas į Seimo rūmus leistų solidarizuotis su visa tauta, nes daug mūsų žmonių šiuo metu tiesiog dirba kur kas pavojingesnėse situacijose.

Agnė Širinskienė

Pagalvokite, ką turi patirti prekybos centrų pardavėjai, kaip dirba mūsų medikai, kaip dirba tie žmonės, kurie surinkinėja gyventojų šiukšles, ir tą jie daro tikrai pavojingomis sąlygomis. Todėl manau, kad būtų keista parlamentui izoliuotis ir pereiti į elektroninę erdvę“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

Jos nuomone, Seimo narės A. Armonaitės siūlymas rengti plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu visiškai nesprendžia procedūrinių dalykų, pavyzdžiui, kaip tas posėdis vyktų, kaip jis būtų transliuojamas, kaip bus užtikrinama, kad Seimo nariai galėtų pasisakyti.

„Tarkime, dabar yra tokia pasisakymo forma kaip kalbėjimas frakcijos vardu. Frakcija, paprastai būdama posėdžių salėje, gali pasitarti ir įgalioti vieną asmenį pasisakyti. Kita vertus, iš tų pasiūlymų matyčiau, kad yra pavojus ir pačiai demokratijai, nes, manau, puikiai suprantate, kad organizuojant darbą 141 žmogui nuotoliniu būdu nei pasisakyti nebus normalių galimybių, antra vertus, vėlgi, kas įsitikins, kad balsavo būtent Seimo narys, o ne jo giminaitis ar padėjėjas, kuriam palikta kortelė ir kuris paspaudė klavišą.

Taip pat Statute yra normos, kurios sako, kad Seimo narys per balsavimą vaikščioti negali. Tai ir nuotoliniu būdu tą patį taikysime? Tai aš problemų matau“, – pastebi A. Širinskienė.

Parlamentarė sako suprantanti kolegų baimę, bet tikrai yra apsisaugojimo priemonės ir saugotis nuo viruso galima, nes Seimo nariai gaus apsaugos ir dezinfikavimo priemones ir jie gali ateiti į Seimo salę pabalsuoti.

Anot A. Širinskienės, Seimas yra apsisprendęs priiminėti tik būtiniausius teisės aktus, kurie yra reikalingi situacijai suvaldyti, todėl tų posėdžių tikrai nėra daug planuojama.

Kaip pastebi A. Širinskienė, yra sektinų pavyzdžių ir kitose valstybėse.

„Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės parlamentas užsidarė praktiškai mėnesiui atostogoms, sakydamas, kad jie atkelia atostogas ir dirbs tuo metu, kada turėjo būti darbas tarp sesijų. Tai yra pavyzdžiai, kurie yra galbūt sektini, ypač jei krizė gilėtų. Bet dabar sakyti, kad mes visi užsidarysime ir sėdėsime patogiai namuose, aš manyčiau, kad tikrai nėra laikas tokius signalus Lietuvos žmonėms pasiųsti“, – mano A. Širinskienė.

Dovilė Šakalienė

Asmeniškai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė sakė nepritarsianti siūlymui plenarinius posėdžius rengti nuotoliniu būdu.

Jos teigimu, dabar ne laikas priiminėti Statuto pataisas, prilyginančias Seimo plenarinius posėdžius Seimo komitetų ir komisijų darbui.

„Konstitucija nedraudžia“

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius Delfi sakė, kad Konstitucija nedraudžia parlamento darbą vykdyti nuotoliniu būdu.

„Konstitucija nedraudžia Seimui numatyti, kad esant ypatingoms aplinkybėms, kaip kad dabar yra – karantinas, kad Seimas dirba nuotoliniu būdu. Tam reikia įvesti sistemą, kurioje turi būti keli esminiai dalykai – pirma, kad visi parlamentarai galėtų naudotis ta pačia nuotolinio veikimo sistema, kad būtų galima identifikuoti, kad būtent Seimo narys balsuoja. Kitaip tariant, turi būti tam tikra sistema patvirtinanti, kad tai jo balsas, o ne koks jo anūkas tai daro“, – apie detales pasakojo MRU profesorius.

Jis pasakojo, kad paprasčiausias būdas – Seimo Statuto pakeitimas.

„Turi būti išlaikytos visos stadijos, Konstitucija numato projekto pateikimą, svarstymo ir priėmimo. Kitaip tariant, visa tai turi persikelti į nuotolinę erdvę. Ir Konstitucija šito daryti nedraudžia. Ką dabar reikia padaryti – tai papildyti Seimo Statutą. Aš įsivaizduoju, kad reikėtų į jį įrašyti atskirą skirsnį, kaip Seimas dirba, kai atsiranda nepaprastosios aplinkybės, kaip karantinas. Ir galima dirbti nuotoliniu būdu“, – aiškino jis.

V. Sinkevičius Delfi sakė, kad dirbdami nuotoliniu būdu Seimo nariai turi turėti teisę pateikti klausimus, diskusijose dalyvauti, teikti pasiūlymus.

„Kita vertus, gi yra net ir dabar pagal Statutą galimas vardinis balsavimas – Seimo narys užpildo balsavimo kortelę. Pavyzdžiui, trys atsakymai „už“, „prieš“, „susilaikau“. Jei yra identifikuojama, kad ta kortelė yra tikrai Seimo nario valia, ji siunčiama į kažkokį serverį ir ten suskaičiuojami balsai ir paskelbiami rezultatai“, – galimą Seimo darbą tvarką nupasakojo jis.

Pašnekovo teigimu, problematiškiausias – slaptas balsavimas.

„Yra numatyti kai kurie dalykai, kad yra balsuojama tik slaptai. Pavyzdžiui, dėl Konstitucinio teismo (KT) teisėjų paskyrimo. Tai šiuo atveju Seimas neturi kitų būdų tik rinktis fiziškai, kiekvienas iš jų turi eiti į balsavimo kabiną ir užpildyti biuletenį ir įmesti į balsadėžę, kito būdo čia nėra. Konstitucija nedraudžia pritaikyti Seimo veiklos tokioms sąlygoms“, – sakė jis.

Delfi pašnekovas teigė, kad nurodymas, kad Seimas posėdžiauja tik Seimo rūmuose, netenka prasmės, jei kažkas įvyko posėdžių salėje.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Jei kokios medžiagos cheminės pasklido, ar užsidegė kas nors. Tai niekas netrukdo susirinkti ir į kitą patalpą. O gali būti aplinkybės ir tokios, kad apskritai galimybės Seime susirinkti nėra, gal pastatas dega. Nereiškia, kad Konstitucija draudžia susirinkti kitoje vietoje ir pasirinkti kitokią darbo tvarką. Tik svarbu, kad būtų išlaikyti svarbiausi darbo momentai“, – Delfi aiškino V. Sinkevičius.

„Kitų šalių parlamentai dirba, taikant tam tikras saugojimosi priemones, atstumus, atsargumus, gi galima susirinkti ir balsuoti. Nereikia iš to daryti tragedijos. Galimybių yra, Konstitucija nedraudžia. Mes negalime aiškinti Konstitucijos taip, kad ji būtų žalinga visuomenei, reikia tiesiog rasti sprendimus“, – sakė MRU profesorius V. Sinkevičius.

Sprendimai dėl koronaviruso krizės suvaldymo

Delfi primena, kad Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės teigimu, nenumatytame posėdyje planuojama slaptu balsavimu paskirti 3 naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininkę.

Planuojama, kad iš Vyriausybės atkeliaus įstatymų pataisų paketas, susijęs su koronaviruso krizės suvaldymu. Tai Finansinių priemonių rinkų įstatymo pataisos, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, Užimtumo įstatymų, Darbo kodekso pakeitimo projektas, kiti dokumentai.

Daugelį teisės aktų pakeitimų Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kitą pirmadienį šį klausimą spręs ir Seimo valdyba.