Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, kovo 25 d. visoje Lietuvoje buvo ištirti 849 ėminiai, kovo 24 d. – 737. Būta ir tokių dienų, kai tyrimų padaryta vos keli šimtai, pavyzdžiui, kovo 23 d. – 373, kovo 22d. – 278.
Kuklius tyrimų skaičius kovo 22-23 dienomis galima aiškinti tuo, kad Lietuvoje trūko reagentų. Apie tai jau buvo kalbama nuo kovo 20 d., t.y., ketvirtosios oficialaus karantino dienos.
Vis dėlto išlieka klausimas, kodėl iki šiol šalyje tyrimai atliekami ne visa apimtimi? Ir, panašu, kol kas aiškaus atsakymo nei Vyriausybėje, nei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje nėra.
Ištirti gali 1500 per dieną
Dar kovo 19 d. kalbėdamas su Delfi A. Veryga tikino, kad Lietuva visose šalies laboratorijose yra pajėgi ištirti 1500 ėminių per parą.
„Prioritetas visada bus teikiamas gydymo įstaigai – ne žmonėms, kurie atvažiuos į mobilų punktą. Prioriteto tvarka bus tiriami mėginiai, kurie bus paimti gydymo įstaigose“, – sakė A. Veryga.
Tačiau tokių tyrimo apimčių Lietuva iki šiol nėra pasiekusi. Iš viso, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, visoje Lietuvoje iki šiol nuo karantino paskelbimo pradžios atlikta 3696.
„Tyrimai šiuo metu atliekami pas mus, taip pat VU ligoninės Santaros klinikose, LSMU ligoninės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Čia – visų jų duomenys“, – Delfi informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė.
Pasiteiravus, ar yra duomenų, kiek ėminių visuoje Lietuvoje per parą paimama skirtinguose taškuose – ligoninėse, mobiliuosiuose punktuose ir pan., S. Kalvelytė atsakė: „Kiek mėginių paimama, tiek ir būna ištiriama.“
Šimašius teigia, kad tyrimai vėluoja tris paras
Tuo tarpu Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį pateikė visai kitokią informaciją. Jo teigimu, Vilniuje paimami mėginiai pradedami tirti tik po trijų dienų.
„Mus labai neramina, kad mes mėginių galime padaryti kelis kartus daugiau, nei paimame, tačiau net paimtų mėginių ištyrimas užtrunka per ilgai. Šiai dienai iš Vilniuje paimtų mėginių mes turime 3 dienų atsilikimą jų ištyrimui“, – ketvirtadienį prie sostinės savivaldybės surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.
„Paimtas mėginys tris dienas laukia eilėje, kol bus ištirtas. Tai pavojinga sveikatai ir gali atsitikti taip, kad dalis tų mėginių apskritai suges, jei nebus priimta ministerijos kitų taisyklių – įtraukimas daugiau laboratorijų ir perskirstymas jų darbo taip, kad būtų padidinti pajėgumai. Tų pajėgumų Vilniuje yra ir kviečiame juos išnaudoti, nes tai yra esminė sąlyga, norint užkardyti virusą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras.
Surplys: pajėgumai galėtų būti didesni
Kad iki šiol tyrimai atliekami ne visais pajėgumais, ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino ekstremalių situacijų operacijų centro visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.
„Mūsų pajėgumai galėtų būti didesni, tikslas yra tirti po kelis tūkstančius per dieną, bet tai priklauso ne tik nuo reagentų kiekio, kurį mes dabar turime pakankamą, bet ir nuo to, kaip dabar yra pasiruošę mūsų mobilūs ir ne tik mobilūs paėmimo punktai ir laboratorijos.
Iš tikrųjų dar ir šiandien komiteto posėdžiuose svarstant dar ir dar kartą buvo duotas pavedimas, kad ta sienos tyrimų apimtis plėstųsi ir iš tikrųjų pasiektų kelis tūkstančius per dieną. Tikiuosi, kad artimiausiu metu tai bus padaryta“, – kalbėjo G. Surplys.
Laboratorijos vadovas: viskas turi eiti natūraliai
Kodėl per dieną iki šiol neįmanoma ištirti 1500 mėginių, nors juos šiuo metu tiria net penkios įstaigos, aiškaus atsakymo neturėjo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Vytautas Zimnickas.
„Šiandienai, aišku, gal dar nepakankamai yra ir tų mėginių (atvežama į laboratorijas – Delfi). Antras dalykas, kad mes dar papildomai instaliuojame ir įvedame naujas laboratorijas ir todėl tie pajėgumai nuolatos auginami“, – Delfi sakė jis.
Pasitikslinus, ar naujų laboratorijų įvedimas į procesą trukdo didinti apimtis, V. Zimnickas atsakė: „Nėra vienos priežasties. Yra tai, kad žinodami, matydami situaciją, mes darome tuos tyrimus ir viskas. Užauginsim, užaugs, viskas turi eiti natūraliai. Mūsų planas yra dar ženkliai padidinti tyrimų skaičių, šita linkme mes ir dirbame.“
Paklaustas, ar tiesa, kad Vilniuje paimtų tyrimų rezultatai vėluoja tris paras, laboratorijos vadovas tikino, jog nenori veltis į politinius pasisakymus.
„Mūsų reikalas yra daryti, dirbti ir nelįsti į tai, kas yra politikuojama tarp merų, tarp kitų. Tikrai nekomentuosiu“, – sakė jis.
Pašnekovas negalėjo atsakyti, kada Lietuvai realu pasiekti minėtą maksimalų tyrimų skaičių per parą. „Sekit, mes tikrai auginam ir, aš manau, kad artimiausiu metu tikrai taip bus.“
Jis pridūrė, kad tikslas yra ne tik ištirti 1500 ėminių per parą, bet dar ir perkopti šį laiptelį.
Tiriančiųjų įstaigų padaugės iki 7
Ketvirtadienį SAM parnešė, kad plečia koronaviruso infekcijos nustatymo vietų tinklą įtraukiant į jį ir Nacionalinio vėžio instituto laboratoriją.
Tokį sprendimą vakar pasirašė sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga.
Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pavesta įvertinti, ar Nacionaliniame vėžio institute yra tinkamos sąlygos atlikti COVID-19 ligos laboratorinius tyrimus.
Jeigu Nacionalinis vėžio institutas sąlygas atitiks, tai bus septinta tokius tyrimus atliekanti institucija.
Šiuo metu koronaviruso infekcijos tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, VU ligoninės Santaros klinikose, LSMU ligoninės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Netrukus koronaviruso mėginius pradės tirti ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, informavo SAM.