Sostinėje dirbantis chirurgas „Delfi“ redakcijai atsiuntė atvirą laišką, kurį pirmiausia adresavo sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Jį šokiravo, kad kartu negyvenančio tėčio teisės, kuris ir taip gali pamatyti vaikus tik pagal nustatytą grafiką, dar labiau apribotos.
„Vakar, pagal teismo nustatytą grafiką, atvykau pasiimti vaikų, gyvenančių su motina. Vaikų motina, motyvuodama karantinu, vaikų man nedavė. Motyvas – aš gydytojas, todėl esu padidintoje rizikos grupėje, ir su vaikais iki karantino pabaigos bendrauti ji man neleis“, – rašė jis.
Gydytojo teigimu, jis bandė kreiptis į policiją, tačiau gavo tik šaltą paaiškinimą, jog šioje situacijoje Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas palaiko buvusią žmoną. Taip pat laiške pacitavo ir tai, kas jam buvo pasakyta.
„Tyrėjas nurodė: „Aš irgi Jūsų buvusios sugyventinės pusėj. Esant karantino sąlygoms aš išvis Jums drausčiau artintis ir bendrauti su vaikais, nes neaišku iš kur Jūs atėjot ir neaišku, kokius virusus atsinešėt su savimi... Jau Jūsų kolegos Santariškėse užkrėtė vaiką, tai nėra garantijos, kad Jūs irgi nesat viruso nešiotojas... Pasimatyti su vaikais yra smulkmena, tai Jūsų užgaida ir kaprizas... Kaip medikas Jūs ypač turit ten, kur yra Jūsų vaikai, nesirodyti... Dėl Jūsų aš tikrai nesiųsiu ekipažo – gal Jūs pats užsikrėtęs, Jus reikia uždaryti į izoliatorių ir stebėti... Galit vaikams telefonu paskambinti ir paklausti – kaip gyvenat, kaip sekasi, ir to Jums, kaip tėvui, užtenka... Jeigu būtumėt normalus tėvas, Jūs būtumėt visai savo priežiūrai paėmę vaikus, o ne atvirkščiai – dabar su Jūsų buvusia žmona vaikai“.
Žmonos ir policijos pavarytas vyras tikino, kad jis supranta, jog medikai tikrai gali būti bet kuriuo metu mobilizuoti ir kokią pats profesiją pasirinko, kai rizika turėti kontaktą su COVID-19 yra padidinta, tačiau taip pat žino, kad pasaulyje nuo šio viruso nemirė nei vienas vaikas, esantis jo vaikų amžiaus grupėje (11-13 metų).
„Žinau, koks siauras takelis yra tarp visuomenės interesų ir žmogaus teisių – tarp diktatūros ir demokratijos. Manau, kad mums nereikėtų prarasti žmogiškumo. Vaikams yra itin svarbu išlaikyti ryšį su skyriumi gyvenančiais tėčiais ir mamomis. Juolab, kad daugelio iš skyriumi gyvenančių tėvų ryšys ir taip, neperdedu, pakibęs ant plauko. Apie 50 proc. tėvų, kuriems nustatomas mūsų šalyje įprastas „savaitgalinis bendravimo su vaikais režimas“, ryšį su vaikais anksčiau ar vėliau praranda. Lietuvoje įstatymais nėra įtvirtinta nei lygiavertė tėvystė (angl. – Shared parenting), nei adekvačiai kovojama prieš tėvų atstūmimą (angl. – Parental alienation)“, – aiškino chirurgas.
Vyras kėlė klausimą, jei jau dabar karantinas taip skaudžiai smogia išsiskyrusiems tėvams, ir dvigubai skaudžiai – išsiskyrusiems medikams, tai kas laukia po to.
„Tai gal, epidemijai pasibaigus, kaip kokius nuvarytus arklius mus dar ir sušaudysite? Jei su vaikais negaliu bendrauti aš, skyriumi gyvenantis gydytojas, tai gal ir tiems medikams, kurie gyvena šeimose, po darbo reikėtų uždrausti grįžti namo? Jei mes tokie jau kaip raupsuoti, tai gal rytoj nebeikime dirbti ir su pacientais?“.
Jo tvirtinimu, dabar jis kalba ne tik kaip medikas, tačiau ir už kitus skyriumi gyvenančiu tėčius ir mamas.
„Prašau Jūsų, gerb. Ministre, atsakyti į klausimus: ar šiuo metu paskelbto karantino sąlygomis skyriumi gyvenančių tėvų bendravimas su vaikais turėtų būti ribojamas labiau, nei neišsiskyrusių tėvų? Ar, karantino sąlygomis, medikų bendravimas su vaikais, gyvenančiais kartu ar skyriumi, turėtų būti ribojamas labiau, nei kitų profesijų tėvų?“, – klausė gydytojas.
Patarė kreiptis į teismą
„Delfi“ paprašė pakomentuoti šį įvykį Lietuvos policijos atstovus. Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorovskoja paaiškino, kokia tvarka karantino metu remdamiesi pareigūnai reaguoja į iškvietimus.
„Šalyje paskelbus karantiną, yra įvestas tam tikras asmenų judėjimo ribojimas t. y. nesilankymas viešose vietose, patariama nesiburti masinėse vietose, bendrauti laikantis saugaus atstumo ir pan.
Pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų karantino sąlygų pažeidimus į A, B ir C kategorijos įvykius ekstremaliosios situacijos šalyje metu, vadovaujasi reagavimo į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus ekstremaliosios situacijos metu veiksmų sekos schemomis (algoritmais), patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-245 „Dėl reagavimo į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus ekstremaliosios situacijos metu veiksmų sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“, – nurodė ji.
Atstovės teigimu, atsižvelgiant į šiuo metu šalyje susiklosčiusią situaciją, dauguma C kategorijos įvykių apdorojami nuotoliniu būdu: telefonu susisiekiant su pranešėjais, patikslinant įvykio aplinkybes, pagal galimybes nedelsiant surenkant visą būtiną pirminę informaciją. Patikslinus informaciją su pranešėju ir atlikus visus būtinus pirminius veiksmus t. y. patikslinus įvykio aplinkybes, pateikus pranešėjui išsamią (aktualią) informaciją ir pan., Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnas vertina reikalingumą siųsti policijos pajėgas į tokio pobūdžio įvykius.
Ji paaiškino, ką reiškia C kategorijos pranešimas apie įvykį: „Tai yra pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar įvykį ir kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, gyvybei, sveikatai arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus, taip pat kai pranešama apie kitus teisės pažeidimus, pavyzdžiui, nustatoma, kai skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis“.
Pasak J. Samorovskojos, šiuo atveju pranešėjo pranešimas buvo priskirtas C kategorijos įvykiui, kadangi negrėsė pavojus nei žmogaus gyvybei, nei sveikatai, nei turtui.
„Pareigūnas su pranešėju bendravo telefonu paaiškindamas, kad Teismo sprendimo vykdymą kontroliuoja ne policijos pareigūnai, o antstoliai, o nepavykus susitarti geranoriškai, patarė, kad dėl bendravimo su vaikais tvarkos laikino vykdymo kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo“, – teigė specialistė.
Taip pat pridūrė, kad pareigūnas bendravo su pranešėju tinkamai, stengėsi išaiškinti jam jo teises ir pareigas, nukreipė į institucijas, kur asmuo gali išspręsti savo problemas, bet galbūt pritrūko empatiškumo ir tuo pačiu prašė suprasti ir pareigūnus, kurie šiuo metu turi daug darbų, daug įtemptų bei nekasdieniškų situacijų, kurias nedelsiant reikia spręsti.
Ragina vardan vaikų ieškoti sutarimo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Liubinaitė nurodė, kad civiliniame kodekse numatyta, jog visus klausimus, susijusius su vaiku, abu tėvai pirmiausia turėtų spręsti bendru tarpusavio susitarimu ir taikiai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
„Būtent tėvų bendradarbiavimas randant tarpusavio kompromisą sudaro tinkamiausias sąlygas užtikrinti vaiko saugumą ir sveiką aplinką, taip pat padeda užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir esantys šalia tada, kai jam labiausiai to reikia“.
Specialistės teigimu, tėvams nepavykus rasti bendro sutarimo, ginčą tarp tėvų dėl vaiko auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų su vaiku susijusių klausimų sprendžia teismas.
„Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Kartu svarbu vaiko atstovams pagal įstatymą įvertinti ir susitarti kaip būtų užtikrinama ši vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu pvz., vengiant viešų vietų, susibūrimų, atsisakant kelionių mieste, kelionių į parduotuvę, viešojo transporto ir pan. Tuo atveju, jei skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų yra grįžęs iš užsienio šalies, jam privaloma laikytis karantino ir saviizoliacijos sąlygų ir kitų privalomų rekomendacijų dėl prevencinių priemonių viruso plitimui, tokiais atvejais siūlytina tėvams susitarti dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, vengiant tiesioginio kontakto, bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis ar pan.“, – paaiškino ji.
Pasak atstovės, nepavykus susitarti geranoriškai, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
„Pavyzdžiui, laikino bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo ar pakeitimo. Teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima per 3-7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos rašytinio proceso tvarka. Taigi, tuo atveju, jei teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ar kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nėra vykdoma, asmuo turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo, kuris, nustatęs nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo faktą, turi teisę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, išnagrinėjęs tokį antstolio pareiškimą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti piniginę baudą“.
Ramunė Liubinaitė akcentavo, kad abiejų tėvų pareiga pirmiausiai užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikui: „Saviizoliacijos laikotarpiu su vaiku ryšį atskirai gyvenantys tėvai gali palaikyti telefonu, Skype programa ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pasitelkti kūrybiškumą, išnaudoti visiems mums neįprastas sąlygas ryšiui su vaiku stiprinti ir neeikvoti jėgų bergždžioms rietenoms. Patariama ieškoti tarpusavio kompromisų, iškilusius nesutarimus spręsti lanksčiai ir saugoti nuo jų savo vaikus. Svarbu, kad dėl santykių krizės vaikas nesijaustų atstumtas vieno iš tėvų“.
Lietuvoje saviizoliacijoje yra 545 medikai
Dėl kontakto su įtariamu ar patvirtintu koronaviruso atveju Lietuvoje saviizoliacijoje yra 545 medikai, dauguma jų – Vilniaus apskrityje, BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Tokių šiai dienai yra 545 ir didžioji dalis yra Vilniaus apskrityje – 377. Yra apskričių – Alytaus apskritis ir Tauragės apskritis – kuriose nėra medikų, įtrauktų į sąrašą, kad jie būtų saviizoliuoti“, – sakė ji. Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse yra po 60 medikų saviizoliacijoje, Marijampolės apskrityje – 20.
Kitose apskrityse šie skaičiai mažesni ir nesiekia dešimties. Kiek medikų yra patvirtintas koronavirusas, D. Razmuvienė sakė suvestinių duomenų šiuo metu neturinti. Anksčiau skelbta, jog koronavirusu užsikrėtė nėščia Santaros klinikų rezidentė, taip pat medikų šeima ir jų mažametis vaikas. Koronavirusas yra patvirtintas aštuoniems medikams, dirbantiems Ukmergės ligoninėje, saviizoliacijoje šiuo metu yra daugiau kaip pusė iš 300 įstaigos medicinos darbuotojų.
Kauno klinikose koronavirusą nustačius vienai Gastroenterologijos klinikos pacientei, izoliavosi 77 medikai. Kaip BNS informavo Klinikų atstovė Eglė Audickaitė, pirmu etapu ištirta 41 sveikatos priežiūros specialistas, jų visų tyrimų atsakymai – neigiami. Panevėžyje po pacientui patvirtintos diagnozės saviizoliacijoje atsidūrė 51-as medikas, jiems simptomai nepasireiškė, pirmieji testai buvo neigiami, šiuo metu pradėti daryti pakartotiniai testai. Taip pat buvo pranešta apie užsikrėtusius medikus, dirbančius Ignalinoje, Vilniaus Šeškinės poliklinikoje.
Pusė susirgusiųjų – jaunesni nei 40-ies
Turimais duomenimis, daugiausia, 49 proc., susirgusiųjų yra jaunesni nei 40-ies metų suaugusieji.
„Didžiausias sergamumas – iki 40-ies, tačiau dabar jau nuo 40-ies iki 60-ies taip pat yra nemaža dalis: apie 40 procentų. Virš 60-ies metų lieka mažiausia dalis“, – sakė D. Razmuvienė. Vaikų iki 16 metų serga trys procentai. Vyrų ir moterų sergamumas yra pasiskirstęs praktiškai po lygiai: 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. „Būklės šiai dienai, tai, ką mes turime, tie, kurie yra šiai dienai diagnozuoti – vidutinė arba lengva būklė“, – sakė epidemiologė. Dalis jų gydosi namuose. Naujausiais oficialiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta 290 koronaviruso atvejų, keturi žmonės mirė, vienas – pasveiko.