Pasak A. Armonaitės, esant ekstremaliajai situacijai, būtina užtikrinti nepertraukiamą parlamento veiklą priimant visuomenės ir valstybės interesams užtikrinti reikalingus teisės aktus.
„Prašome žmonių likti namuose, saviizoliuotis, todėl ir patys savo pavyzdžiu turime praktikuoti nuotolinį darbą. Be to, gali nutikti taip, kad, nustačius virusą vienam ar keliems Seimo nariams, turės karantinuotis absoliuti dauguma Seimo narių, sustos Seimo darbas, o parlamento veikla negali būti pertraukta jokiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Armonaitė.
Jos teigimu, šiuo metu turimi tiek Seimo, tiek valstybės elektroninių ryšių pajėgumai leidžia sklandžiai organizuoti ne tik 141 asmens posėdžius, identifikavimą ir sprendimų priėmimą, bet ir kur kas didesnių grupių susitikimus. „Taigi elektroninių plenarinių posėdžių organizavimas yra politinės valios, o ne techninio įgyvendinimo klausimas“, – pridūrė ji.
Statuto pataisa numato, kad, elektroniniu būdu Seimo nariams dalyvaujant ir balsuojant posėdyje, turi būti užtikrintas Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas, taip pat daromas garso įrašas ir posėdis transliuojamas Seimo interneto svetainėje.
A. Armonaitės teigimu, elektroninėje erdvėje vykstantys plenariniai posėdžiai nebūtų naujas fenomenas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šios savaitės trečiadienį jau posėdžiavo ir sprendimus priėmė elektroniniu būdu, Tarybos narių tapatybę, registraciją ir balsavimą registravusi elektroninių valdžios vartų pagalba. Parlamentarės duomenimis, ties elektroninių parlamento plenarinių posėdžių įgyvendinimu jau dirba Estijos ir Latvijos parlamentai.