Nors sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį sutiko, kad Ukmergę jau galima laikyti viruso židiniu Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė tokių išvadų daryti neskuba.
„Šios dienos, šios valandos duomenimis, nelabai galėčiau sakyti, kad ten jau didžiulis gaisras. Liepsnelių požymiai jau yra, bet dar trupučiuką palaukim.
Kai buvo pirma mirtis, žmonės, kurie ten dirbo, buvo apkaltinti kaip galimai turėję kontaktus. Pasirodo, jie to žmogaus nebuvo net matę. Taip kad ta informacija yra labai subtili, labai jautri ir dabar pasakyti, kad ten vyksta kažkoks negėris (per anksti – Delfi). Kad yra liepsnelių – yra“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Visi Ukmergės medikai turėtų ir gali išsitirti
Ukmergėje šiuo metu koronavirusas jau diagnozuotas mažiausiai penkiems medikams. Kaip sako epidemiologė, visi Ukmergės ligoninės medikai turėtų išsitirti.
„Nuo kovo 23 d. yra nauja apibrėžtis, kuri yra išplėsta pagal epidemiologinius ir klinikinius kriterijus. Dabar tie klinikiniai kriterijai yra tokie, kad gali tirtis visi medikai ir kitas papildytas naujas kriterijus – visi asmenys, kuriems daugiau nei 65 m., kuriems pasireiškia bent vienas simptomas“, – teigė D. Razmuvienė.
Specialistė pabrėžė, kad nuo pirmadienio prašyti tyrimo dėl koronaviruso gali ne tik visi Lietuvos medikai, bet ir slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir jis turi būti atliktas.
Ukmergės ligoninės vadovas Rimvydas Civilka Delfi trečiadienio rytą sakė, kad prašo Sveikatos apsaugos ministerijos ištirti ir visus ligoninėje esančius slaugos ligonius. Jų yra apie 100.
Jei atsirastų aiškus židinys, reikėtų uždaryti visą miestą
Paklausta, kada būtų galima sakyti, jog Lietuvoje jau atsirado aiškūs koronaviruso židiniai, D. Razmuvienė paaiškino, jog užkratas turėtų sparčiai plisti konkrečioje teritorijoje, greitai augtų užsikrėtusiųjų skaičius konkrečiame rajone.
„Židinukų Lietuvoje dabar jau yra, bet imkime kaip pavyzdį miestą X. Jame prasidės intensyvus plitimas tarp medikų, tarp visuomenės, tada, be abejonės, toks kaip vietinis karantinas gali būti taikomas, bet tai jau skelbia ekstremalios situacijos vadas, kuris dabar yra Veryga.
Kalbant apie tas medicinines epidemiologines indikacijas taip gali būti, bet sprendimą dėl miesto uždarymo ar karantino skelbimo kažkokiam lokaliame lygyje priima vadas, kuris valdo visą ekstremalią situaciją“, – aiškino epidemiologė.
Tokiu atveju, anot jos, būtų svarbiausia užtikrinti, kad žmonių judėjimas iš židiniu virtusio miesto į kitas teritorijas nevyktų.
„Turėtų būti uždaromas miestas, toliau daromi tyrimai, žmonės izoliuojami lokaliai, kad jie iš miesto X neišvažiuotų į kitą miestą, kad nebūtų judėjimo, kas dabar labai aktyviai vyksta izoliacijos metu. Tiesiog žmonės sėdi toje uždarytoje teritorijoje ir ten atliekami visi privalomi veiksmai – imami tyrimai, izoliuojami, renkami kontaktai. Taip, kaip dabar vyksta Lietuvos mastu, viskas vyktų lokalioje teritorijoje“, – sakė D. Razmuvienė.
Turi žinutę nepatenkintiems privaloma izoliacija
Vakar buvo pirmoji diena, kai visi grįžusieji iš užsienio turėjo būti privalomai karantinuojami savivaldybės numatytose patalpose. Dėl to kilo didelis nepasitenkinimas, iš užsienio parvykę žmonės dalijosi filmuota medžiaga, jog yra priversti būti vienoje patalpoje, negauna valgyti, apgyvendinami po kelis ir t.t.
Epidemiologė tokios pasipiktinimo bangos teigė nesuprantanti, Anot jos, visi žmonės skirdo tuo pačiu lėktuvu, todėl pabuvus vienoje patalpoje nieko nenutiks. Be to, pasak jos, jeigu grįžusieji susirgs, medikai ir specialistai bent žinos, iš kur juos reikia paimti.
„Mes darome išvadas iš pirmo pusdienio. Kol buvo pirmas pusdienis lėktuvams atskridus, visi Vilniaus parengtose savivaldybės patalpose laukė atvažiuojančių autobusų ir vakar vakare visi buvo išvežioti. Visos nuotraukos, visas pasitenkinimas yra iš to, kad visiems reikėjo palaukti bendroje salėje ar kažkokiose bendrose patalpose po penkis.
Jeigu žmogus serga ta pačia liga, jie gali ir penkiese gulėti vienoje palatoje. Jeigu jie yra grįžę iš tam tikros šalies, tai yra epidemiologinis kriterijus, tu skridai bendru lėktuvu ir, be abejonės, tie žmonės gali būti kartu, nieko tokio nuo to neatsitiks – arba turi (virusą – Delfi), arba neturi“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Ji stebėjosi, kad viešojoje erdvėje pasigirdo netgi siūlymų skirstyti žmones pagal socialinį lygmenį ir palinkėjo visiems būti kantresniems, o ne piktintis „nuo pirmos minutės“.
„Buvo netgi tokių komentarų, kad reikia žmones išskirstyti pagal socialinį lygmenį. Palaukit, koks gali būti socialinis lygmuo? Medikai serga. Kai kurie medikai platina be atsakomybės, tai koks čia socialinis lygmuo? Taip kad žmonės kartais nori labai daug iš kitų, bet tikrai reikėtų pažiūrėti į save.
Žinokit, tikrai toks dalykas kartais piktina. Vyksta ektremali situacija, niekas tau nepadavė recepto, kaip tas vyks. Kitos Europos šalys taip pat klysta. Geriau būkit namuose, niekur neikit ir tada neplis virusas“, – sakė specialistė.
Iš namų traukdavo į vakarėlius
Epidemiologė taip pat paaiškino, kodėl tokia priemonė yra būtina norint suvaldyti koronaviruso plitimą Lietuvoje.
„Nemanau, kad tai yra blogai. Kodėl? Todėl, kad iki šiol, kol kiekvienam saviizoliacija buvo individuali, kaip matome, ji nebuvo vykdoma. Didžioji dauguma žmonių išeidinėjo pažeidę tą saviizoliaciją, jie priplatino (virusą) ir jau dabar mes turime tą, ką turime – vietinį plitimą. Būtent dėl to imtasi griežtesnių priemonių. Dauguma Europos ir ne Europos šalių šitą bendrą saviizoliaciją taikė jau nuo vasario mėnesio“, – pabrėžė D. Razmuvienė.
Iki šiol, jos teigimu, kol buvo taikoma individuali saviizoliacija, NVSC specialistai su namie turinčiais likti asmenimis kontaktuodavo telefonu.
„O ką gali žinoti per telefoną, kur jis tą ragelį pakėlė – ar jis namie, ar jis kokiame garaže su draugais švenčia. Ir tokių dalykų buvo“, – apie piktybinį lietuvių elgesį kalbėjo ji.
Jos teigimu, jau būta ir tokių atvejų, kai saviizoliacijoje būti turėję žmonės dalyvauja vakarėliuose, ten susižeidžia ir yra vežami į skubios pagalbos skyrius, nors gali jau platinti užkratą.
„Buvo ir tokių, kai jiems grįžus iš užsienio reikia būti saviizoliacijoje, bet jiems reikia draugų, pažįstamų, visokie ten pasilinksminimai, kurie baigiasi traumomis. Tada toks izoliuotas, galimai užsikrėtęs žmogus vežamas (į ligoninę), kad jam būtų suteikta viena ar kita būtinoji chirurginė pagalba. Čia irgi yra problema, tokių atvejų mes turėjome“, – sakė D. Razmuvienė.