Ką galima veikti karantino metu užsidarius tarp keturių sienų? Į Tenerifę atostogų su šeima iš Vilniaus dar vasario pabaigoje, prieš paskelbiant ekstremalią situaciją, išskridęs Ahmedas Ghorbalas įstrigo saloje. Koronavirusas pakeitė šeimos namus, tačiau suteikė galimybę.
A. Ghorbalas, verslo administravimo magistras, telekomunikacijų inžinierius ir vienas Prancūzijos bendrovės „Inveniam“ įkūrėjų sudarė matematinį koronaviruso plitimo modelį, paremtą jau taikytais modeliais Ispanijai ir Italijai, bet pritaikytą Lietuvai, kaip jis pats sakė, norėdamas geriau suprasti, kokie pasirinkimai jo laukia.
„Kadangi man patinka matematika, pradėjau modeliuoti Tenerifės ir Prancūzijos, iš kur aš esu, modelius, taip pat – ir modelį Lietuvai, iš kur kilusi mano žmona ir kur gyvename“, – Delfi teigė Vilniuje gyvenantis prancūzas.
Pastarąsias 10 dienų uždaroje patalpoje izoliavęsis A. Ghorbalas nagrinėjo koronaviruso plitimo duomenis iš Prancūzijos, Kinijos, Italijos, lygino įvairius veiksnius, netgi oro sąlygas.
„Norėčiau pažymėti, kad nepretenduoju į jokį tobulą modelį, tai tėra duomenimis paremtos prielaidos. Galiu klysti ir norėčiau klysti, bet, tikiuosi, kad tai parodys, jog šis virusas nėra tiesiog koks gripas“, – kuklinosi A. Ghorbalas, mat jo modelis rodo žaibišką eksponentinį augimą – dabar vis daugiau žmonių supranta situacijos rimtumą ir nerimauja dėl kelių šimtų užsikrėtimo atvejų, o A. Ghorbalo matematinis modelis rodo, kad greitai užsikrėtusiųjų Lietuvoje bus tūkstančiai.
Skaičiai ims augti žaibiškai
A. Ghorbalo sukurti kiti modeliai buvo tikslūs: Prancūzijos – su 2 proc. paklaida, Italijos – su 3 proc., o modelio Tenerifėje paklaida siekė nulį proc.
Lietuvai skirtas modelis rodo, kaip koronavirusas gali plisti šalyje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Nuo pirmojo patvirtinto koronaviruso atvejo Lietuvoje praėjus jau beveik mėnesiui užsikrėtimų skaičius iš pradžių augo pamažu – po vieną, kelis atvejus, vėliau – po 7–8 per dieną, kol pasiekė po keliolika patvirtintų atvejų per dieną ir viršijo 250.
Bet šie skaičiai, labai tikėtina, augs. Jau balandžio pradžioje užsikrėtusiųjų gali būti per tūkstantį, dar po kelių savaičių – jau apie 3 tūkst., o piką bendras susirgusiųjų skaičius turėtų pasiekti gegužės pradžioje – beveik 7 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu.
Ir tai – tik tuo atveju, jei Lietuva laikysis bent jau tų griežtų karantino sąlygų, kurios patvirtintos kovo 24-ąją. Nesilaikant rekomendacijų ir nurodymų užsikrėtusiųjų, o vėliau – ir aukų, skaičius gali augti, ypač dėl to, kad tie asmenys, kuriems nepasireiškia simptomų, nesilaikė saviizoliacijos ir karantino nurodymų ir kurį laiką skleidė virusą. O galėjo būti ir dar blogiau.
„Pavyzdžiui, jei visiškas karantinas būtų įvestas tik balandžio 1-ąją, tai maždaug gegužės 20-ąją jau turėtume apie 20 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Dabar modelis rodo tą kovo 24-osios atskaitos tašką – po 21 vienos dienos visi infekuotieji arba pasveiks, arba, deja, kai kurie jų mirs, būtent todėl kreivė ims leistis žemyn“, – teigė A. Ghorbalas.
Šimtai aukų – tik pradžia
Jo pateiktame modelyje įtraukti oro sąlygų, medikų užsikrėtimo ir net į tėvynę grįžtančių, potencialiai užsikrėtusių ir virusą platinančių emigrantų, atvejai. Tiesa, nors A. Ghorbalas pripažįsta, kad modelis yra realistinis, jis galėjo tik spekuliuoti, kiek tinkamų respiratorių turės gydytojai, – vidutinė imtis gali neatitikti realybės ligoninėse, kurioms trūksta net elementarių kaukių.
A. Ghorbalas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant skambių Lietuvos valdžios pareiškimų apie pasiruošimą, apie didelį lovų ligoninėse skaičių, ypač svarbus ir medicinos personalo bei tinkamos įrangos paruošimas – jei nėra užtektinai dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų, galima tikėtis didesnio aukų skaičiaus.
Šiuo metu A. Ghorbalas savo modelyje iš 7 tūkst. infekuotųjų 10-iai proc. jų numato rimtų išbandymų – kovą dėl gyvybės intensyvios priežiūros skyriuose.
„Kitaip sakant, Lietuva turi būti paruošusi bent 700 lovų intensyvios priežiūros skyriuose“, – sakė A. Ghorbalas, tačiau įspėjo, kad daugėjant užsikrėtusių medikų ir slaugytojų elementariai augs ne tiek bendras užsikrėtusiųjų, o kiek aukų skaičius – likę medikai gali tiesiog nespėti tinkamai pasirūpinti susirgusiais.
„Modelis paremtas PSO duomenimis, kad liga COVID-19 pasireiškia žmonėms, kurie arba nejaučia jokių simptomų, arba kuriems pasireiškia lengvi simptomai, taip pat aiškūs ir sunkūs, kuriems jau reikia intensyvios priežiūros.
Jei nėra pakankamai medicininės pagalbos pastaraisiais dviem atvejais (neužtenka plaučių ventiliatorių, trūksta medikų ar slaugytojų), mirčių skaičiai būna dideli.
Todėl Italijoje jau po dviejų savaičių matėme tokią šiurpią mirčių statistiką“, – teigė pašnekovas. Taip pat pažymėjo, kad jo modelis paremtas prielaida, jog kasdien testuojamų asmenų skaičius neaugs daugiau nei 50 proc.
Belgų epidemiologas: kad gyvenimas sugrįžtų š normalias vėžės prireiks mažiausiai metų
Belgų virusologas Marc‘as van Ranstas sako, kad prie įprasto gyvenimo bus galima grįžti tik tuomet, kai bus išrasti skiepai nuo koronaviruso, rašoma sudinfo.be.
„Teks laukti rugsėjo arba spalio, kol bus atšauktos visos priemonės. Iš tiesų, kad galima būtų vėl įprastai gyventi, reikės sulaukti skiepų. O tai gali trukti mažiausiai metus“, - VRT televizijai komentavo jis.
Jis neatmeta, kad antrosios viruso bangos galima sulaukti, kai pirmoji bus pasibaigusi.
„Bet tuomet pasaulis bus geriau pasiruošęs, pavyzdžiui, turės testų“, - teigė epidemiologas.