Laidoje – Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
– Pone Matijošaiti, savivaldybė praneša paruošusi 30 patalpų izoliacijai. Kiek jose galės tilpti žmonių ir kaip veiks visa sistema?
V. Matijošaitis: Šiai dienai turėtų tilpti apie 250 žmonių. Sistema veiks paprastai: vešime į šias saviizoliacijos vietas ir bandysime priversti, kad jie išbūtų karantino laikotarpiu čia.
– Jau turite duomenis apie visus asmenis, kurie nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune ir kurie buvę užsienyje ir privalo būti saviizoliacijoje?
V. Matijošaitis: Tie, kurie išėjo, jau išėjo – jiems galioja viena tvarka. O jei pakeis tvarką, jie bus priverstinai apgyvendinami. Reikia griežtesnių priemonių, kad jie būtų priversti laikytis. Mes puikiai žinome, kad grįžta įvairūs žmonės – įvairių išsilavinimų, specialybių, pomėgių. Jiems išsėdėti namuose, sergant ar nesergant, yra problema.
– Trumpai apibūdinkite patalpas, kur apgyvendinsite tuos žmones. Kokio pobūdžio tai patalpos?
V. Matijošaitis: Tai yra butai, esame sutarę ir su viešbučiais, ir savivaldybės butai. Savivaldybė turi daug butų, juos šiek tiek aptvarkėme, ir ten apgyvendinsime.
– Kaip pats vertinate priverstinę izoliaciją? Pritariate tam? Tarkime, su policija atvesdinti žmones, kurie neklauso sveiko proto.
V. Matijošaitis: Čia nėra pratybos, čia visi turime elgtis kaip kare. Jei žmonės nesupranta, reikia juos priversti, kad jie laikytųsi. Matome, kas darosi Italijoje, Ispanijoje, ir puikiai suprantame, kad nenorime, jog mūsų šalyje karstai važinėtų sunkvežimiais be palydinčių žmonių.
– Pone Šimašiau, Vilniaus savivaldybė skelbiasi įrengusi 44 karantinavimo vietas su bemaž tūkstančiu lovų. Kaip vertinate patį sprendimą savivaldybėms rūpintis asmenų izoliacija?
R. Šimašius: Kad ir kaip tie sprendimai būtų vertinami, juos reikės vykdyti, nes čia iš tiesų kare kaip kare. Vertinimai yra viena stadija, bet sprendimus reikia daryti. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad ministras, berods, prieš pusvalandį pasirašė tą sprendimą ir nuo rytojaus jis turi išsigalioti. Tik nežinome detalių, tai nėra labai gerai. Nežinome, ar yra išimčių. Pvz., jei nepilnametis grįžta – ar jis gali vykti pas šeimą, ar ne. Arba, jei grįžta žmogus, kuriuo galime pasitikėti, ir jis išvažiuos į kokią sodybą, bus vienas miškuose – ar galime jam taip leisti. Gali iškilti visokių praktinių klausimų. Bet mes pasiruošę, jau daugiau nei 1000 vietų turime.
Turime daugiau nei 44 atskiras vietas. Kai kurios jų yra mažos, pvz., savivaldybės butai, kai kur yra viešbučiai. Bent su dviem jau esame sutarę. Ir dar planuojame didinti šių vietų skaičių. Vykdysime tą sprendimą.
– Mere, kalbate apie viešbučius. Juos nuomositės, ar verslininkai suteikia neatlygintinai? Tokių pavyzdžių yra ne vienoje Europos valstybėje.
R. Šimašius: Buvo vienas pasiūlymas suteikti neatlygintinai. Bet turbūt logiška taikyti vienodas sąlygas. Tai nėra prabangūs viešbučiai, jie yra vidutinės ar ekonominės klasės, tad natūralu, kad reikėtų sumokėti visiems pagal vienodas taisykles.
– Pone mere, ar žinote skaičius, kiek planuojančių sugrįžti į Vilnių? Apie kokius skaičius kalbame pusės milijono žmonių mieste?
R. Šimašius: Su skaičiais šiuo atveju yra tam tikra problema. Apie kokią sritį bekalbėtume – testų skaičių ar apsaugos priemonių skaičių – visur yra šiek tiek miglos. Bet, kiek išsiaiškinau, yra apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie iš užsienio nori grįžti į Lietuvą. Darome prielaidą, kad daugelis jų grįžta į Vilnių. Skrydžių mažėja, kai kurie galbūt ir negrįš. Kol kas nėra aiškumo iš Vyriausybės, nes pirminis planas lyg ir buvo, kad kiekvienas būtų karantinuojamas savo savivaldybėje, kur gyvena, bet mes nusiteikę, kad jei teks Vilniuje visus apgyvendinti, tai reikės neišvengiamai vykdyti. Kiek žinau, rytoj 500 žmonių planuoja grįžti į Vilnių, mes visus juos pasiruošę apgyvendinti. Ar visus reikia – nesu tikras. Kadangi nemačiau nutarimo, kurį nuo vidurnakčio reikia įgyvendinti, teksto, negaliu tiksliai pasakyti dėl detalių.
– Kaip grįžusieji, jūsų nuomone, reaguos į priverstinį izoliavimą? Suprantu, kad be policijos nebus apsieita?
R. Šimašius: Esu linkęs neužmiršti, kad esame laisvų žmonių valstybė. Ir, priešingai nei kai kurie pašnekovai teigia, manau, kad daugelis žmonių labai atsakingai laikosi karantino. Pamatome vieną nusižengusį ir darome dideles išvadas. Nes Vilnius tikrai neatrodo kaip vidury kažkokios šventės. Jis absoliučiai ištuštėjęs. Ir net ką rodo moduliavimai, kad jei iki ketvirtadalio žmonių yra aktyvūs, o trys ketvirtadaliai – neaktyvūs, viruso plitimui sąlygos yra labai apsunkintos, ir tai yra geri rezultatai.
O žmonės yra labai įvairūs, įvairios situacijos. Vieni apsidžiaugs, nes grįžta iš kraštų, kur yra didelis užsikrėtimas ir jie elementariai nenori užkrėsti savo šeimos. Ypač, jei yra vyresnių žmonių, ar jei medikai yra šalia. Yra žmonių, kurie labai nuliūs. Ir pagrįstai. Nes, kaip minėjau, kažkas galbūt turi sodybą vidury miškų, ar nori grįžti į namus ir vienas ramiai gyventi, pasižada visas priemones taikyti – aišku, kad jie gali labai nuliūsti.
Manau, kad reikia turėti ir tam tikrus metodus pasitikėti žmonėmis. Tai yra labai subtilu, bet vis dėlto tai reikia turėti.
– Ponia Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė ir epidemiologė, minėjo, kad Vilnius jai primena miestą vasarą, kiek daug žmonių. Na, jis turbūt neprimena vasaros, bet žmonių yra daug, ar ne, mere?
R. Šimašius: Kaip pažiūrėsime. Padarėme labai detalią analizę iš visokių duomenų – ir iš seniūnaičių, ir iš kamerų. Galiu pasakyti, kad viešajame transporte važiuoja 80 proc. mažiau nei bet kur kitur. Eismas yra dviem trečdaliais mažesnis nei kitur. Žiūrint plika akimi, vaikštančių žmonių yra mažai. Taip, yra atskiros vietos – matėme, kad Vingio parke savaitgalį buvo tikrai nemažai žmonių, ten yra atskiros priemonės, įspėjimai.
Kai kur buvo signalų, kad vaikų žaidimų aikštelės yra jautri vieta. Kur yra jaunų žmonių gyvenami kvartalai, kur mamos ar tėčiai su vaikais išeina ir žaidžia. Ten pakabinti įspėjamieji ženklai, buvo imtasi priemonių. Kol kas šiandien matome, kad tų signalų yra, bet tai – ribiniai atvejai.
Su parduotuvių, vaistinų, turgų vadovais pakalbėjau dar šiandien, iki naujų karantino prievolių. Ten reikėtų imtis papildomų priemonių. Vienos jau ėmėsi, kitos dar turėtų imtis. Ten tikrai galima paspręsti, kad būtų gerokai sklandžiau.
– Pone Grubliauskai, Klaipėdos savivaldybė numatė daugiau nei 500 vietų iš užsienio grįžusių asmenų izoliacijai. Gal galite papasakoti, kokios tai bus vietos?
V. Grubliauskas: Šiek tiek patikslinsiu – šiandien Klaipėdoje yra paruošta netoli 800 vietų per visus sutarimus. Jei reikės, labai greitai bus galima aktyvuoti dar kelis šimtus vietų. Bet norėčiau išryškinti kitą akcentą. Ką tik gavau informaciją, kad ši tvarka, kai apgyvendinti reikės visus, išlipusius iš keltų ar lėktuvų, įsigalios jau nuo rytojaus. Reiškia, jau rytoj visus, išlipusius iš kelto ar lėktuvo, nebeskirstant reikės vežti į tas vietas, kurios yra numatytos. Jei reikės suvežti visus keleivius suvežti, tiesą sakant, nežinau, kokių tam reikės policijos pajėgų, transporto ir pan. Man asmeniškai nekyla klausimų dėl tokių priemonių būtinumo ir griežtumo – tai, ko gero, neišvengiama. Bet įgyvendinimui – bent atsikvėpti, pasiruošti, sutelkti jėgas – na, negalima taip daryti. Suprantate, man toks įspūdis, kad pirma išleidžiamas, kad ir reikalingas, potvarkis, visiškai nesigilinant, kaip jis bus įgyvendinamas ir kiek tam reikės pastangų.
Šią žinią apie naują tvarką išgirdau prieš penkiolika minučių, tad šią naktį reikėtų mobilizuoti viską. Vietos yra, ką savivaldybė turėjo, tą padarė. Bet transportą reikės pakelti per naktį, rytoj būti pasiruošus. Nes yra pora keltų, į Palangą atskrenda lėktuvas iš Londono su keliais šimtais žmonių. Tad noriu paklausti, ar tie, kurie priima sprendimus, kad ir reikalingus, bent jau įsivaizduoja, kaip jie įgyvendinami šioje žemėje? Kalbant konkrečiai apie Klaipėdą. Man toks įspūdis, kad tikrai ne. Susidaro įspūdis, kad dėliojami sprendimai tokio gudraus, sumanaus, intelektualaus pokerio. Bet kai pradedame žiūrėti, kas gaunasi – gaunasi elementarus lietuviškas „durnius". Atsiprašau.
– Sakote, kad kuo arčiau žemės, tuo daugiau problemų? Iš Vilniaus ta situacija neatrodo taip dramatiškai?
V. Grubliauskas: Dažnai pajuokauju, kad Vilnius nuo Klaipėdos yra 300 kilometrų, bet Klaipėda nuo Vilniaus – 300 jūrmylių. Turbūt visa tai, kas matoma čia, matosi kitaip ten. Kalbu apie realius dalykus, su kuriais susiduriu, matau kasdien. Norėčiau paklausti tų, kurie pasiūlė įgyvendinti tą tvarką, kaip jie įsivaizduoja tą pervežimą. Policija su apsauga nuo kelto ar lėktuvo trapo, visi registracijos dalykai viešbutyje... Yra tokių praktiškų dalykų. Nežinau, ar kas nors apie juos pagalvojo. Man toks įspūdis, kad ne.
– Mere, iš ryto atvyksta du keltai, vienas lėktuvas. Kiek žmonių turite kažkur patalpinti?
V. Grubliauskas: Jei abu keltai iš Švedijos ir Vokietijos atplauks pilni, tai yra apie 600 žmonių. Lėktuvas iš Londono – apie 200 žmonių. Tad iš viso apie 800 žmonių. Galbūt ne vienu metu. Vienas keltas atvyksta iš ryto, kitas – į pavakarę, lėktuvas irgi vakare. Įsivaizduokite tokius kiekius. Iš Palangos oro uosto atvežti į Klaipėdą, transportas, visi apgyvendinimo klausimai – registravimai ir pan. Iš pradžių buvo kalbama, kad tokia tvarka įsigalios nuo ketvirtadienio, o dabar jau – nuo rytojaus.
– Pats to nutarimo dar nematėte?
V. Grubliauskas: Ne. Dokumento, kuris aiškiai tuos dalykus nurodytų, patartų ir rekomenduotų, galų gale įsakmiai įsakytų – nėra. Tad kur mes gyvename? Kokioje valstybėje? Šnabždesių, įžvalgų, pojūčių? Aš nežinau. Duokite mums aiškią tvarką, ir bent jau palikite laiko pasiruošti, kaip tai įgyvendinti. Pramerkite akis, ponai, kurie leidžiate tokias tvarkas.