Tarp jų yra ir tokių, kurie jau neteko socialinių garantijų, nes su jais buvo nutrauktos darbo sutartys.

“Visa tai tampa ir ateityje taps labai nemenku iššūkiu tiek šalies socialinės apsaugos sistemai, tiek savivaldybėms. Liūdniausia yra tai, kad mes net nežinome, kokio masto ši problema yra ir kokia ji dar bus”, - sako Delfi kalbintas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Valdžios samdytame kelte – šokiruojantis grįžtančiųjų elgesys

Ciniška, tačiau bene visų politinių partijų programose deklaruotas siekis – susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius – pildosi šiomis dienomis su kaupu.


Tačiau nei šalies prezidento Gitano Nausėdos į Vokietijos – Lenkijos pasienyje įstrigusiems lietuviams pakeltas ir 30 asmenų į Lietuvą parskraidinęs karinių oro pajėgų lėktuvas “Spartan”, nei Lietuvos apmokėtu policijos konvojumi per Lenkiją parlydėtas 51 tautietis, grįžtantis lengvuoju automobiliu, nei susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus suorganizuotas 50 000 eurų mokesčių mokėtojams atsiėjęs specialus traukinys, pargabenęs vos 35 lietuvius iš Vokietijos, nei specialūs užsakomieji lėktuvų reisai, už 500 eurų kiekvienam skrendančiajam parskraidinantys užsienyje užsiatostogavusius tautiečius, - neparodo tikrojo grįžtančiųjų masto.

Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota iš Vokietijos kompanijos DFDS keltu į Klaipėdą grįžtančių lietuvių elgesys.

Foto: Facebook


Iš pažiūros įkaušę jauni vyrai elgiasi įžūliai – spjaudo skreplius ant denio ir per bortą į jūrą, diskusijas apie koronavirusą palydėdami keiksmažodžiais.

Komentaruose pilna besipiktinančiųjų, kad šie asmenys Lietuvoje taps mokesčių mokėtojų išlaikytiniais.

Valdžia apie grįžtančius informacijos nerenka

Delfi žurnalistinio tyrimo metu pabandė rasti bent preliminarią informaciją, kiek dėl koronaviruso situacijos į Lietuvą grįžo ar artimiausiu metu gali grįžti tautiečių, iki tol dirbusių užsienio valstybėse.
Paaiškėjo, kad nei viena institucija tokios informacijos ne tik neturi, bet niekada nerinko ir nerenka.
Vienintelė, kuri turėjo bent šiokius tokius prašomus duomenis, buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pateikusi informaciją apie Lietuvos įdarbinimo agentūrų užsienyje įdarbintus asmenis.

Tačiau ši informacija – 2019-ų metų, mat agentūros tokius duomenis įpareigotos viešinti kartą per metus.

“2019 m. tarpininkai užsienio valstybėse ir Lietuvoje įdarbino 10,1 tūkst. asmenų. Iš jų – beveik 3,7 tūkst. įdarbinta užsienyje: daugiausia Nyderlanduose, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje“, - teigiama SADM atsiųstame komentare.

Tačiau ministerija nežino, kiek tokių asmenų jau neteko darbo ir kiek iš jų grįžo ar artimiausiu metu grįš į Lietuvą.

Nei Užsienio reikalų, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar joms pavaldžios įstaigos tokių duomenų nerenka ir neturi.

Tai, kad tokia informacija nerenkama, neturėtų stebinti. Europos Sąjungos – kaip Bendrijos – pagrindiniai principai yra laisvas prekių, asmenų ir paslaugų judėjimas.

„Europos Sąjungos valstybėse dirbantys Lietuvos piliečiai gali dirbti įvairiais pagrindais. Lietuvos pilietis gali būti įdarbinamas užsienyje per lietuvišką tarpininkavimo paslaugų tiekėją ir sudaryti darbo sutartį su šiuo tiekėju Lietuvoje. Tokiu atveju laikoma, kad toks darbuotojas yra draustas Lietuvoje ir jam priklauso visos socialinės garantijos – ligos išmokos, nemokama sveikatos apsauga ir kt.“, - teigiama SADM komentare.

Užsieniečių – neaptarnauja?

Su Delfi susisiekęs Vokietijoje statybininku dirbantis Justinas sako, kad yra ir kita problema, dėl ko nemažai tautiečių pasirinko grįžimą į Lietuvą, o ne tęsia darbą užsienio valstybėse, į kurias jie komandiruoti.

“Situacija yra tokia: darbuotojas dirba lietuviškoje įmonėje, komandiruotas darbui užsienyje. Šiomis dienomis itin padažnėjo darbuotojų, kurie pajuto ligos simptomus, dažniausiai – peršalimo. Tačiau nors ir mokame mokesčius Lietuvoje, turime socialinį ir sveikatos draudimą, Europos sveikatos pasus, užsienio gydymo įstaigos mūsų neaptarnauja. Jie sako turintys apsčiai savo šalies ligonių, liepia sėdėti namie, neiti į darbą. Pagal tvarką, užsienio vietos gydymo įstaiga privalėtų išduoti pažymą apie darbuotojo ligą, kurią darbuotojas persiųstų į Lietuvą, kad įmonė galėtų sutvarkyti nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau pažymų nerašo, reiškia – arba dirbi sirgdamas ir platini užkratą, arba mauni į Lietuvą ir tvarkaisi nedarbingumą ten. Kiekiai didėja valandomis, kai darbuotojai komandiruotėje turi ligos simptomus, bet užsienio valstybių įstaigos nepriima užsieniečių”, - sakė Justinas.

Situacija yra tokia: darbuotojas dirba lietuviškoje įmonėje, komandiruotas darbui užsienyje. Šiomis dienomis itin padažnėjo darbuotojų, kurie pajuto ligos simptomus, dažniausiai – peršalimo. Tačiau nors ir mokame mokesčius Lietuvoje, turime socialinį ir sveikatos draudimą, Europos sveikatos pasus, užsienio gydymo įstaigos mūsų neaptarnauja. Jie sako turintys apsčiai savo šalies ligonių, liepia sėdėti namie, neiti į darbą.


Vyras teigė, kad vien kartu su juo dirbančių tokių yra septyni. Vyras sako, kad Lietuvos medikai gal galėtų tokiais atvejais išduoti nedarbingumo pažymėjimus tiesiog telefonu, kaip tai yra dabar daroma su sergančiais Lietuvoje gyvenančiaisiais.

Kiek tokių asmenų, kurie dirba užsienio valstybėse kaip komandiruotieji iš Lietuvos įmonių, yra iš viso?

Lietuvos „Sodros“ pateiktais duomenimis, vien tik šiais metais, nuo sausio 1 d. iki kovo 13 d., „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba suteikė 24 tūkst. darbuotojų A1 pažymėjimus, kurie patvirtina, kad į užsienio šalį komandiruotam Lietuvos piliečiui taikomos Lietuvos socialinės garantijos.

Dirbantieji užsienio įmonėse – dar prastesnėje padėtyje

Dar prastesnė padėtis yra su tais Lietuvos piliečiais, kurie užsienyje turi sudarę sutartį su užsienio įmone.

„Lietuvos pilietis gali būti įdarbinamas užsienyje per lietuvišką tarpininkavimo paslaugų tiekėją ir sudaryti darbo sutartį su darbdaviu užsienio valstybėje. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas yra draustas pagal tos valstybės, kurioje dirba, įstatymus. Grįžęs į Lietuvą toks asmuo negalėtų gauti ligos išmokų, o būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos nemokamai jam būtų suteikiamos turint Europos sveikatos draudimo kortelę. Taip pat Lietuvos pilietis gali savarankiškai be tarpininkų įsidarbinti užsienio valstybėje ir sudaryti darbo sutartį su darbdaviu toje valstybėje. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas yra draustas pagal tos valstybės, kurioje dirba, įstatymus. Grįžęs į Lietuvą toks asmuo negalėtų gauti ligos išmokų, o būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos nemokamai jam būtų suteikiamos turint Europos sveikatos draudimo kortelę“, - teigiama SADM komentare.

„Lietuvos pilietis gali būti įdarbinamas užsienyje per lietuvišką tarpininkavimo paslaugų tiekėją ir sudaryti darbo sutartį su darbdaviu užsienio valstybėje. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas yra draustas pagal tos valstybės, kurioje dirba, įstatymus.


Išeitis – Užimtumo tarnyba?

Nepavydėtinoje situacijoje yra atsidūręs kitas Delfi pašnekovas. Vyras šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir yra būtinoje saviizoliacijoje.

„Dirbome apie dvidešimt lietuvių Vokietijoje, „Audi“ automobilių gamykloje. Gamykla sustabdė darbą. Kitiems buvo pasiūlyta pereiti dirbti į maisto prekių sandėlius, tačiau aš su keturiais bendradarbiais nusprendėme važiuoti į Lietuvą, nes neaišku, kokia situacija bus ir ar bus darbų ateityje. Gyvenome darbovietės nuomojamame bute, atlyginimą mums mokėdavo minimalų, koks nustatytas Lietuvoje (607 eurai iki mokesčių – aut. past.), likusią darbo užmokesčio dalį gaudavo per komandiruotpinigius“, - sakė pašnekovas.

Jis teigia, kad jam pasisekė, nes turėjo nuosavą automobilį, kuriuo su kitais lietuviais grįžo į Lietuvą. Darbovietė savo darbuotojų parvykimu į Lietuvą nepasirūpino.

„Vokietijos – Lenkijos pasienyje sugaišome tris paras, vėliau grįžome į Lietuvą keltu“, - sakė jis.
Jis sako nežinantis, ką veiks toliau.

„Tai išeitis viena – Užimtumo tarnyba, tada bent kažkokias socialines ir sveikatos draudimo garantijas turėsiu. Vėliau nežinau, ką darysiu, kol kas turiu nedarbingumą, kol esu karantine“, - sakė Arnoldas.

Jis teigė esąs dėkingas Lazdijų rajono savivaldybei, kuri suteikė būstą saviizoliacijai.

Delfi paprašė minėtos įdarbinimo agentūros, kurioje dirbo lietuvis, komentaro, tačiau iš pradžių pažadėjusi įmonės darbuotoja perskambinti ir sujungti su atsakingu asmeniu, to nepadarė.
Paskambinus vėliau, paprašė klausimus išsiųsti raštu. Gavę atsakymą, tekstą papildysime.
Taip pat užsienyje per lietuviškąsias įdarbinimo agentūras dirbančių lietuvių situaciją paprašėme pakomentuoti Lietuvos įdarbinimo įmonių asociaciją. Gavę jų komentarą, tekstą papildysime.

Savivaldybininkas: turime priimti, bet lūkesčius irgi kelkime

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dėl koronaviruso sukeltų pasekmių į Lietuvą plūstels grįžtantieji lietuviai, iki šiol dirbę užsieniuose.

“Grįš visokių. Bet ne mums juos teisti, ne mums jiems aiškinti, kodėl kažkada išvyko, ir ko dabar staiga atgimė meilė tėvynei. Vienus išginė meilė, kiti gal bėgo nuo įstatymo, tačiau dauguma išvažiavo dėl ekonominės padėties, ieškodami geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams. Jie visi – mūsų piliečiai, ir visus mes juos priimsime. Taip, socialinių įtampų bus, tai bus milžiniškas iššūkis socialinės apsaugos sistemai ir, visų pirma, savivaldybėms, ypač regionuose. Kils iššūkių dėl saugumo, didės nedarbas, reikės daugiau socialinių išmokų. Tačiau tai negali ir neturi virsti priežastimi, dėl kuris galėtume ignoruoti bent vieną grįžtantįjį. Mes galime turėti baimių, ir mes pagrįstai turime turėti lūkesčių iš jų, grįžtančiųjų. Kad jie elgsis taip pat pagarbiai, mandagiai ir svetingai, kaip buvo priimti mūsų bendruomenių. Ir aš tikiu, kad grįžtantys įvertins mūsų geranoriškumą, ir dalinsis socialinaiis iššūkiais kartu, nepiktnaudžiaudami savo teisėmis ir neignoruodami savo pareigų”, - sakė M. Sinkevičius.

Politikas sako, kad didesnį rūpestį jam dabar kelia ne grįžtantys darbininkiškų profesijų tautiečiai, o tie, kuriuos savivaldybės privalės karantinuoti, ir kurie grįš iš užsienio kelionių.

“Kartais net iš labai brangių ir egzotiškų kelionių. Vienas grįš iš penkių žvaigždučių viešbučio atostogų Balio saloje, kita slaugytoja – iš Bremeno ar Frankfurto. Pirmasis Lietuvoje turi kelis butus, kotedžą ir vilą užmiestyje, tai man dabar labiau galvą dėl tokių skauda – kaip jie reaguos, kai savivaldybė pasiūlys apsigyventi kad ir mokyklos bendrabutyje, ir kodėl savivaldybės turėtų apmokėti tokiems karantino laikotarpio apgyvendinimą? O dar atsiras ir tokių, kurie sėdėdami karantine draugų prašys atvežti ne tik kavos ar cigarečių – ką su tokiais reiks daryti, kas juos tramdys?” - sakė Jonavos meras.

Policijos vadovas: iššūkių turime jau dabar

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kalbėdamas su Delfi dar praėjusią savaitę teigė, kad iššūkių dėl grįžtančiųjų iš užsienio yra jau dabar.

Pasak šalies policijos vadovo, pareigūnai sustiprino pajėgas kontroliuodami per sieną vykstančiųjų transporto priemonių judėjimą, pasitelkiami užtikrinti tvarką oro ir jūrų uostų prieigose, keliuose, užtikrindami karantino laikymosi režimą asmenų, esančių saviizoliacijoje.

Nuo šios savaitės pareigūnams darbo padidės ir dėl grįžusių iš užsienio asmenų privalomojo karantinavimo savivaldybių patalpose.

“Ne visi asmenys, nebūkime naivūs, kurie buvo išvykę į užsienį, ten užsiėmė tik legalia veikla. Nemažai išvykusiųjų buvo ir kriminaliniai elementai. Neatmestina, kad tokiems grįžus į Lietuvą, viešojo saugumo užtikrinimui, ypatingai regionuose, prireiks nemažai papildomų pajėgų ir lėšų”, - sakė R. Požėla.

“Ne visi asmenys, nebūkime naivūs, kurie buvo išvykę į užsienį, ten užsiėmė tik legalia veikla. Nemažai išvykusiųjų buvo ir kriminaliniai elementai. Neatmestina, kad tokiems grįžus į Lietuvą, viešojo saugumo užtikrinimui, ypatingai regionuose, prireiks nemažai papildomų pajėgų ir lėšų”, - sakė R. Požėla.


Lazdijų merė: yra ir tokių, kurie pareikalavo kelių žvaigždučių viešbučio serviso
Ausma Miškinienė, Lazdijų rajono savivaldybės merė, sako, kad šiuo metu savivaldybė yra suteikusi apgyvendinimo paslaugas penkiems saviizoliacijoje esantiems iš užsienio grįžusiems rajono gyventojams. Visi jie gyvena miesto viešbučiuose.

“Turime paruošę pakankamai vietų – viešbučiuose, Veisiejų technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje, taip pat susitarėme, jeigu reikės, kad priims ir kaimo turizmo sodybų savininkai. Apgyvendinimo paslaugas verslininkams apmokės savivaldybė. Nežinau, kiek tai socialiai teisinga, tačau, bent jau mano nuomone, jeigu asmuo nesilaikys saviizoliacijos režimo ir, neduok Dieve, susirgs, tai pasekmėms tuomet šalinti išleisti turėsime daugiau lėšų nei dabar apgyvendinimui”, - sakė Lazdijų rajono merė.

Ji neslepia, kad nors apgyvendinti tik penki, vienas jau garsiai reiškia nepasitenkinimą dėl sąlygų.

“Du asmenys apgyvendinti aukštesnės klasės viešbutyje miesto centre, trys – paprastesniame viešbučio komplekse 500 metrų nuo miesto centro. Tačiau iš vieno asmens jau sulaukėme priekaištų, kad sąlygos blogos, toil nuo miesto, kad negali matytis su žmona. Keisčiausia, kad kitiems dviems, gyvenantiems tame pačiame viešbutyje, sąlygos tinka ir tenkina. Kartais toks įspūdis, kad valstybės teikiamą pagalbą suprantame ne kaip rūpestį, bet kaip privalomai būtiną atributą. Nežinau, kokiomis sąlygomis minėtas asmuo gyveno, dirbdamas žuvų fabrike Norvegijoje, bet čia toks įspūdis, kad privalome suteikti mažiausiai trijų žvaigždučių apartamentus”, - sakė A. Miškinienė.