Koronavirusas, regis, pagaliau privertė po pasaulį išsiblaškiusius lietuvius pagalvoti apie kelionę namo. Tiesa, daugelis susigriebė kiek per vėlai ir vis dar kyla problemų su paskutines atostogų dienas išnaudoti spėjusiais ir dabar, valstybėms užverinėtjant sienas ir griežtinant karantino sąlygas, norinčiais sugrįžti tautiečiais.
Susisiekimo ministerija sako ir toliau organizuosianti skrydžius norintiems grįžti lietuviams. Kompensuoti orlaivių išlaidas, kai jie skrenda nepilni, numatyta 1,2 mln. eurų.
Tai pažadėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevčius tikino, grįžti į Lietuvą šiuo metu nori daugiau nei 5 tūkst. šalies piliečių, o per pastarąsias dienas įvairiais būdais grįžo 1340 žmonių. Žinia, ne visų jų kelionės vyksta sklandžiai.
Naktiniai diplomatų skambučiai
„Galiu papasakoti apie praėjusios nakties 14 Lietuvos piliečių bandymą išskristi iš Abu Dabio, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Naktis, žmonės jau nori lipti į lėktuvą, kuris skris į Varšuvą – tranzitinį oro uostą, kaip ir sutarta tarp Lietuvos bei Lenkijos užsienio reikalų ministrų dėl koridoriaus.
Prirašėme notų visiems, kam reikėjo – ir Lenkijos URM, kad jų avialinijoms – LOT duotų, apsidraudėme visais galais. Nors šiaip tokie dalykai nedaromi, net žmonėms elektroniniu paštu siuntėme notas, kad tik juos įleistų į lėktuvą.
Anglų ir vietos kalba surašytoje notoje parašyta, kad mes (Lietuvos URM) informuojame apie dviejų šalių susitarimą ir visi Lietuvos piliečiai turintys bilietus su LOTu arba aptarnaujančiomis agentūromis skrydžiui į Varšuvą, turi būti įleisti į lėktuvą, jei tik yra vietų, nes LOT pirmenybę teikia savo piliečiams, o tai šiomis aplinkybėmis suprantama. O jau Lietuvos valstybė užtikrina, kad pasiims čarteriniu skrydžiu tuos savo piliečius, kurie atskris į Varšuvos oro uostą – iš ten jie niekur negalės išeiti, tik į Lietuvą skrendantį lėktuvą.
Bet tada šiąnakt JAE pasieniečiai Abu Dabyje paprašo dokumento, patvirtinančio, kad bus įleisti į Varšuvos oro uostą. Lietuvos ambasados nota, vakar parašyta Lenkijos URM’ui, netiko.
Lietuvos ambasadorius JAE Edminas Bagdonas viudry nakties prikelia Lenkijos ambasadą Abu Dabyje, ta pagamina naują notą patvirtinančią, kad Varšuva priims lietuvių grupę, tačiau vietos pasieniečiams ir ji netinka, JAE neišleidžia.
Paaiškėja, kad JAE pasieniečiai kontaktavo su lenkų pasieniečiais, o tie nežinojo apie susitarimą. Tada įsijungia mūsų ambasadorius Borisovas (Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas – Red.), jis Lenkijoje pakelia visus iš eilės pareigūnus. Ministras Linas Linkevičius naktį skambina Lenkijos Užsienio reikalų ministrui, URM kancleris su mūsų VSAT vadovybe, kuri susisiekia su Lenkijos pasienio tarnyba. Susisiekimo ministras savo ruožtu dirba su savo kanalais.
Tada įsijungia visa Lenkijos ambasada JAE su lenkų ambasadoriumi priešakyje ir JAE ambasada Lenkijoje. Pagaliau kažkur grandis suveikia ir lietuviams leista lipti į lėktuvą. Tokia „misija įmanoma“ parodo kad visas pasaulis pirmą kartą susiduria su tokia situacija“, – naktinės operacijos detales pasakojo Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Jos teigimu, šiuo metu panaši padėtis yra visame pasaulyje – pilotai ir oro uostų darbuotojai bijo prisiimti atsakomybę, netiki ambasadoriais ir notomis, kad paskui neliktų kalti. Su panašiais trikdžiais susiduria kitų šalių piliečiai, strigę Austrijos, Čekijos pasieniuose.
Tačiau kai kuriems keliaujantiems tautiečiams kalta neretai lieka pati Lietuvos valstybė ar jos diplomatai. Iš šimtų lietuvių, kurie net ir paskutinę minutę, sukrapštę savus ar pasiskolintus pinigus per sukąstus dantis džiaugiasi galiausiai pasiekę gimtinę ir netgi kartais padėkoja pagalbą suorganizavusiems diplomatams, atsiranda pykstančių, paburbančių, reiškiančių nepasitenkinimą.
Didžiausias irzlumas – būtent Varšuvos oro uoste, kur iš skirtingų pasaulio kampelių suskridusiems tautiečiams tenka laukti, kol susidarys visa maždaug 60 žmonių grupė ir juos galės paimti užsakytas čarterinis lėktuvas. Pastarojo skrydis iš Varšuvos oro uosto numatytas penktadienį 2200, tiesa, laikas dar gali kisti.
Čia jau nuo ketvirtadienio įstrigusi lietuvių grupė iš Maroko nėra ypač patenkinta – nėra maisto, vandens, oro uoste niekas nebedirba, net sumuštinių aparatai ištuštėję. Padėtį teko gelbėti Lietuvos diplomatams, kurie pristatė maisto, vandens, higienos, kitų būtiniausių prekių. Tačiau tokie nelaimingi lietuviai – tikrai ne blogiausia, su kuo tenka susidurti.
Primena apie sumokėtus mokesčius
Daugiausiai nepatogumų, anot R. Jakilaitienės pridaro tie tautiečiai, kai registravęsi ambasadoje, kad negali išvykti, vėliau susisiekimo ministerijai suorganizavus skrydį į Lietuvą, persigalvoja ir neskrenda.
Nepatogumų, anot R. Jakilaitienės pridaro tie tautiečiai, kurie kreipiasi į ambasadas ir prašo juos įtraukti į skrydį. Tačiau patvirtinus išskridimą kai kurie lietuviai neatvyksta ir neinformuoja.
O kiti dar ir skundžiasi netinkama kelionės data – esą kam dar nesibaigęs kelialapis, kas tik dabar sužinojo apie kovos 24-ąją atšauktą skrydį ir tada jau ne tik prašo, bet ir reikalauja padėti.
Pavyzdžiui, kai buvo garsusis „Spartano“ skrydis iš Vokietijos – telefonu pageidavimą skristi išreiškė 40 lietuvių, o atskrido 32. Kodėl? Kai kurių tautiečių atsakymai – išmušantys iš vėžių ir būdingi ne tik šiam skrydžiui.
„Vienas klausė, kodėl skrydis rytoj, juk dar lauktuvių nespėjo nupirkti. Kitas skundėsi, kad negalės skristi, nes manė, jog ambasada savo transportu į oro uostą nuveš. Dar kiti skrydžio iš Tenerifės dalyviai skundėsi, kad jiems lėktuve reikėjo mokėti už vandenį ir maistą“, – sakė R. Jakilaitienė, pažymėjusi, jog tai tebuvo daugiau išimtiniai, stresiniai atvejai.
„Man pačiai prisiskambina daug žmonių, pirmas dienas kėlėme ir naktimis, tų nusiskundimų buvo įvairių: kur mums eiti? Ką daryti 19-mečiui studentui, įstrigusiam Bostone (JAV). O dar kiek priekaištų „mes sumokėjome tiek mokesčių ir dabar visus mus turi iš tolimų kraštų nemokamai parvežti“ – visų jau nebesuskaičiuosiu“, – pridūrė pašnekovė.
Ji pripažino, kad žmonėms patiems tenka pirkti bilietus, kurie kainuoja šimtus eurų. Pavyzdžiui, skrydžio iš Varšuvos išlaidas teks padengti kiekvienam keleiviui. Net ir tais atvejais, kai įsigiję bilietą žmonės neišskrenda, jie gali kreiptis dar kartą ir Lietuvos diplomatai tikina, jog pasiruošę padėti.
O jei į paskelbtą skrydį nesusirenka tiek žmonių, kiek numatyta, tai reiškia, kad tuščias vietas turės kažkas apmokėti. Tas kažkas – valstybė arba mokesčių mokėtojai.
„Tiems piktiems,kurie sako, kad „mane turi nemokamai parvežti“ galiu priminti Suomijos ir Vokietijos pavyzdžius – pastaroji šalis daro tą patį: žmonės pildo lapą, kurį turi pasirašyti, kad nereikš pretenzijų ir patys susimokės už skrydį namo“, – pabrėžė R. Jakilaitienė.
Pasinaudoti galimybe – paskutinės dienos
Ji priminė, kad laiko vis mažėja, kai lietuviai namo galės grįžti lėktuvais – nei Varšuvos oro uostas, nei Stambulo, nei kiti amžinai nelaikys koridoriaus lietuviams, kurie tik dabar atsibudo ir teiraujasi kaip jiems grįžti namo.
Nepasinaudoję grįžti dabar – vėliausiai iki kitos savaitės vidurio, įstrigusieji esą gali susidurti su kitomis problemomis, kurias nesunku atspėti: reikės kažkaip patiems išgyventi vietos karantino sąlygomis, ypač, jei viešbučiai bus uždaryti.
Be to, kai kurie susidurs, o dalis, pavyzdžiui, strigę Indonezijoje ir JAV jau susidūrė su vizų problemomis – konsulinės paslaugos stringa visame pasaulyje.
Tokio nežinomybės atmosferoje viena vilčių, anot R. Jakilaitienės yra pasaulio lietuviai, kurie jau dabar stengiasi padėti įstrigusiems tautiečiams maistu, transporto, nakvyne.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, lietuviams, įstrigusiems ar atkeliaujantiems į Lenkiją, iki kovo 20 d. planuojamas skrydis 22 val. vietos laiku iš Varšuvos į Vilnių.
Siekiant padėti Danijoje likusiems Lietuvos piliečiams, kovo 20 d., 18:00 val. Danijos laiku, DAT skraidina ATR lėktuvą iš Esbjergo į Kauno Karmėlavos oro uostą. Siekiant padėti Jungtinėje Karalystėje įstrigusiems lietuviams, kovo 23 d. „Kidy Tour“ organizuoja užsakomąjį skrydį Londonas - VIlnius. Numatomas skrydžio laikas – kovo 23 d. iš Londono Stanstedo oro uosto 12:00 val. vietos laiku. Kaina: 275 Eur/asm.
Siekiant padėti Prancūzijoje įstrigusiems lietuviams, kovo 21 ir 23 dienomis organizuojami tiesioginiai skrydžiai iš Paryžiaus Bovė oro uosto į Vilnių aviakompanijos „Avion Express“ lėktuvais.Kaina: 235 Eur/asm. Turkijos oro linijos („Turkish Airlines“) skraidins paskutinį skrydį iš Stambulo į Vilnių kovo 24 d.
Kovo 19, 20, 22 ir 23 dienomis kasdien vyks po vieną skrydį; kovo 21 dieną yra suplanuoti du skrydžiai iš Stambulo į Vilnių.
Lietuviams, norintiems sugrįžti iš Nyderlandų, organizuojamas papildomas skrydis kovo 23 d. iš Amsterdamo į Vilnių .Skrydis numatomas kovo 23 d. 16:25 val. vietos laiku iš Amsterdamo oro uosto į Vilnių.
Lietuviams, įstrigusiems ar atkeliaujantiems į Lenkiją, iki kovo 20 d. planuojamas skrydis 22 val. vietos laiku iš Varšuvos į Vilnių. Skrydis Lisabona-Varšuva-Vilnius numatomas kovo 20 d. 12:55 val. vietos laiku iš Lisabonos į Varšuvą; 22:00 val. vietos laiku iš Varšuvos į Vilnių.
Skrydis Lisabona-Paryžius-Vilnius numatomas kovo 20 d. 6:25 val. („RYANAIR“); 12:15 val. („EASYJET“); 17:00 val. („EASYJET“) vietos laiku iš Lisabonos į Paryžių; kovo 21 d. 10:30 val. vietos laiku iš Paryžiaus į Vilnių.
Skrydis Lisabona-Amsterdamas-Vilnius planuojamas kovo 22 d. 15:25 val. (KLM); kovo 23 d. 8:30 val. (TAP) vietos laiku iš Lisabonos į Amsterdamą ir kovo 23 d. 16:25 val. vietos laiku iš Amsterdamo į Vilnių.
Lietuvos piliečiams, įstrigusiems Vietname ir Tailande, organizuojamas užsakomasis skrydis „Bamboo“ avialinijų reisu Hošiminas-Bankokas-Kaunas.
Pageidaujančių pasinaudoti šia galimybe sugrįžti į Lietuvą prašoma registruotis: https://www.vietnamballoons.com/book-online. Skrydžio kainos: ekonominė klasė: 999 eurai Eur/asm. (254 vietos); verslo klasė: 2 499 Eur/asm. (28 vietos).
Siekiant padėti Baltijos šalių piliečiams, įstrigusiems Tenerfėje, kompanija „Atlantic Travel“ skelbia galimybę organizuoti papildomą skrydį iš Tenerifės į Rygą kovo 21 dieną, atsižvelgiant į žmonių, išreiškusių poreikį, kiekį.
Vis dar vyksta skrydžiai iš Norvegijos į Lietuvą, kuriais gali sugrįžti Lietuvos piliečiai. Kol kas vykdoma apklausa dėl užsakomojo skrydžio Balis-Vilnius organizavimo, kuris vyktų 23 dieną.