„Gyvename Antakalnyje ir jau prieš paskelbiant karantiną laikėmės visų įmanomų saugumo reikalavimų. Maršrutas apsiribojo namai–miškas (žinoma, važiuojant mašina). Vakar mūsų namų bendrijos feisbuko paskyroje pasidalyta informacija, kad gretimo namo kaimyno žmonai nustatytas koronavirusas. Žmogus pasakojo, kad jie grįžo iš tuo metu rizikos sąraše nebuvusios šalies bei išvardijo, kur lankėsi – parduotuvėje, namo žaidimų aikštelėje, automobilių stovėjimo aikštelėje“, – pasakojo vilnietė.

Moteris sakė, kad jų šeima karantino laikotarpiu nesilanko žaidimų aikštelėse, tačiau pro langą mato ne vieną šeimą, su mažyliais žaidžiančią kieme.

„Gal vieni turėklus ir nusivalo dezinfekcinėmis servetėlėmis, bet šiaip nemačiau to. Svarbu dar kartą priminti, kad ant išorės paviršių virusas išlieka aktyvus dar ilgą laiką, todėl visiems žaidimų aikštelių derėtų vengti – miške tikrai yra ką veikti, o dar ir saugu“, – svarstė vilnietė.

Virusas gali išsilaikyti ant paviršių iki trijų parų

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 ore gali išlikti gyvybingas iki kelių valandų, o ant kai kurių paviršių – iki trijų parų, rašo žurnalas „New England Journal of Medicine“, remdamasis amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, rašė BNS.

„Virusas gali išlikti gyvybingas ir užkrečiamas suspenduotųjų dalelių pavidalo iki kelių valandų, o ant paviršių – iki kelių dienų“, – rašoma žurnale.

Tyrime dalyvavo JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto, Prinstono universiteto, Kalifornijos universiteto ir JAV ligų kontrolės centrų mokslininkai. Tyrimo metu aerozolio pavidalo koronavirusas buvo paskleistas ore ir ant paviršių.

Paaiškėjo, kad patekęs į orą SARS-CoV-2 gali išlikti gyvybingas iki trijų valandų. Viruso gyvybingumo laikas ant paviršių buvo skirtingas, priklausomai nuo medžiagos, ant kurios jis pateko. Ilgiausiai – iki 72 valandų – virusas išsilaikė ant plastiko ir nerūdijančio plieno. Ant kartono jis išgyveno ne daugiau kaip 24 valandas, o ant medinių paviršių – ilgiausiai keturias valandas.

Mokslininkai palygino naująjį virusą SARS-CoV-2 su ankstesniu SARS-CoV-1, taip pat atsiradusiu Kinijoje 2002 metais. Per SARS-CoV-1 protrūkį 2002 ir 2003 metais mirė 8 tūkst. žmonių, o nuo 2004 metų nebuvo užregistruota nė vieno užsikrėtimo šiuo virusu.

Mokslininkai pastebėjo abiejų virusų plitimo panašumus ir tvirtina, kad jų tyrimai „davė informacijos, kurios reikia kovai su pandemija“. „Nustatėme, kad SARS-CoV-2 ir SARS-CoV-1 patvarumas tyrimų sąlygomis yra panašus.

Tai rodo, kad šių virusų epidemiologinės charakteristikos skirtumus lemia kiti veiksniai, įskaitant didelį viruso (koncentracijos) kiekį viršutiniuose kvėpavimo takuose ir SARS-CoV-2 užsikrėtusių asmenų galimybę perduoti ir skleisti šį virusą, nejuntant jokių simptomų“, – rašoma straipsnyje.

Nustatyti 36 atvejai

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 36 koronaviruso atvejai.

Grįžusiems iš užsienio 14-os dienų saviizoliacija yra privaloma. Pajutus ligos simptomus būtina skambinti 1808 (nemokamai visoje Lietuvoje, visą parą).

Primenama, kad atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pirmadienį prasidėjo karantinas. Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Tai reiškia, kad įsigaliojo taisyklės, kurių privalu laikytis visiems Lietuvos gyventojams, įstaigoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (291)