„Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis reikalauja įvesti nepaprastąją padėtį. Toks konservatorių reikalavimas šiuo metu nedelsiant valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neatitinka ne tik pačios nepaprastosios padėties sąlygų, bet ir žmonių bei valstybės interesų. Norime paaiškinti, kodėl“, – rašė R. Karbauskis.

Pasak jo, pirma, nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitas, mažiau žmogaus teises ribojančias, priemones. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra.

„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – rašė R. Karbauskis.

Būtų varžomas privatus gyvenimas

Pasak jo, tai reiškia, kad būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją (t. y. iš esmės galėtų būti įvedama cenzūra), galiausiai – ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.

„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašė R. Karbauskis.

Valstiečių-žaliųjų lyderis kėlė klausimus apie siūlymo dėl nepaprastos padėties įvedimo pagrindą.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo Valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti?“, – kėlė klausimus R. Karbauskis.

Pasak jo, akivaizdu, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės.

„Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia! Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, reiškiame pritarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, imperatyviai nurodančiomis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą, bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu skelbti karantiną ir nustatyti Lietuvos valstybės sienų ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos tvarką, specialią asmenų darbo, gyvenimo, kelionių tvarką, ūkinės veiklos sąlygas. Šias teises Vyriausybei įstatymu ir patikėjęs įstatymo leidėjas, dar 1996 m. priimdamas žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą“, – rašė R. Karbauskis.

Pasak jo, tiems, kurie bando abejoti Vyriausybės sprendimų teisėtumu vykdant jai įstatymu suteiktus įgalinimus, ir taip tikisi sukelti žmonių nepasitikėjimą dėl ypatingos grėsmės akivaizdoje priimtų sprendimų teisėtumo, primintina, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia visiems žinomus neigiamus padarinius, kurie gali kilti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms gali nustatyti kitam, žemesnės nei įstatymo galios teisės aktus leidžiančiam, subjektui teisę laikinai riboti ar uždrausti tam tikrą ūkinę veiklą tais atvejais, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes“.

„Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti nei Vyriausybės veiksmų teisėtumu, nei įstatymo, kurio pagrindu tie veiksmai buvo atlikti, atitikimu Konstitucijai. Pasitikėkime priimtais sprendimais – Seimas ir Vyriausybė daro viską, kad būtų apsaugota kiekvieno Lietuvos gyventojo sveikata, kiek įmanoma labiau išsaugotas valstybės ekonominis ir ūkinis gyvenimas.

Būkime su savo šeimomis ir taip padėkime sau ir kitiems – venkime socialinių kontaktų tada, kai tai nėra būtina. Padėkime senjorams, kurie daugiausiai iš mūsų šiandien rizikuoja. Sudarykime sąlygas jiems likti namuose, pasirūpinkime jų maistu, vaistais. Kas galite padėkite savanoriams. Tuo tikslu pradeda veikti Nacionalinis savanorių koordinavimo centras, kurį pasieksite nemokamu telefonu 1827. Būkime atsakingi ir pilietiški!“, – rašė R. Karbauskis.

Kirkilas idėjos taip pat nepalaiko

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriuo nepalaiko nepaprastosios padėties įvedimo idėjos – „tai tik pablogintų padėtį“, sako jis.

Seimo opozicija ir jos lyderis G. Landsbergis, siekdamas dėmesio politiniais tikslais, sėja paniką ir susipriešinimą visuomenėje; skleisdamas abejones, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, čia pat siūlo teisininkams ir Seimui spręsti, ar nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties šalyje – o tai reikštų dar didesnius gyventojų suvaržymus negu karantino metu. Toks konservatorių elgesys stokoja atsakomybės.

„Džiaugiuosi, kad garsūs šalies teisininkai viešojoje erdvėje jau pasisakė, jog nepaprastoji padėtis nereikalinga, nes ji reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos žmonių teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos – paprasta kalba tai reikštų, jog konservatorių lyderio G.Landbergio pageidavimu, būtų galima kontroliuoti asmeninį kiekvieno lietuvio privatų gyvenimą, riboti ir kontroliuoti asmens pokalbius telefonu, skleisti ar gauti informaciją, būtų įvedama komendanto valanda, būtų įvesti žinaisklaidos ribojimai, kitaip tariant – cenzūra, ir dar daugiau suvaržymų, kurie ne tik kad nepadėtų sudėtingoje situacijoje, bet atvirkščiai dar labiau ją apsunkintų“, – sako Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Nesakau, kad 100 proc. klausimai išspręsti, kai kur trūksta apsugos priemonių, kai kurios ligoninės jų turi pakankamai, tačiau Vyriausybė stengiasi visose srityse ieškoti tinkamiausių sprendimų, ir tą daro operatyviai. Stabdyti jos darbą papildomomis komisijomis ir diskusijomis, ką leistų nepaprastoji padėtis, tikrai negalime sau leisti. „Socialdarbiečiai“ palaiko Valstiečių ir žaliųjų partijos nuomonę, kad nepaprastosios padėties šalyje nereikia.

Raginame kitas politines jėgas atsisakyti tokios minties. Stebina konservatoriaus Arvydo Anušausko kritika Vyriausybės atžvilgiu, žvelgiama biurokratiškai.

„Aš suprantu šiuo metu vyraujančias grėsmes, bet tuomet reikia žiūrėti ir įstatymus, jeigu juose nėra, tai reikia įstatymus keisti (...)“, – cituojamas A.Anušauskas viename portalų. Mes, „socialdarbeičiai“ įsitikinę, kad viruso plitimo akivaizdoje turi būti kuo mažiau biurokratinių kliūčių ir laikui imlių diskusijų, kurios realiai visuoimenei neatneša naudos. Pirmadienį Seimo valdybos posėdyje svarstant klausimą dėl nepaprastosios padėties siūlau šios idėjos nepalaikyti – neapsunkinti situacijos šalyje dar labiau. Pakanka nuolatinio opozicijos politikavimo, dėl kurio nuo pat pradžių ir buvo nuogąstauta, tik dar labiau sėjama panika ir susipriešinimas visuomenėje. G. Landsbergio siūlymas šiuo atveju yra savanaudiškas, siekiant didesnio dėmesio artėjant rinkimams“, – įsitikinęs G.Kirkilas.

Teisininkas: karantinas turi realių pasekmių

Teisininkas prof. Vytautas Nekrošius feisbuke paaiškino, ką konkrečiai reiškia kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas, paskelbęs visos Lietuvos teritorijoje karantiną bei nustatęs jo sąlygas.

Šis nutarimas yra grindžiamas LR žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamų ligų plėtimą. To paties straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad karantiną visos Lietuvos teritorijoje skelbia Vyriausybė, paaiškino prof. V. Nekrošius.

Jis paaiškino, kad realizuodama įstatymo nuostatas LR Vyriausybė, paskelbdama karantiną, nustatė šias sąlygas:
1) uždrausti užsieniečiams atvykti į LR, išskyrus nutarime numatytus atvejus;
2) nustatyti pasienio kirtimo punktus, per kuriuos bus galima vykdyti LR valstybinės sienos kirtimą;
3) tranzitą per LR teritoriją leisti iki š.m. kovo 19 d., išskyrus nutarime nurodytus atvejus;
4) uždrausti LR piliečiams išvykti iš Lietuvos, išskyrus nutarime nurodytus atvejus;
5) asmenims grįžusiems iš užsienio nustatyti privalomąją 14 d. izoliaciją, išskyrus nutarime nurodytus atvejus;
6) draudžiamos kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;
7) draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai;
8) draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus numatytus atvejus;
9) draudžiama parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų vieta, išskyrus numatytus atvejus;
10) kiti numatyti ribojimai.

„LR Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Pavyzdžiui, Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamybę, 32 straipsnyje – teisė laisvai judėti, tame tarpe ir išvykti iš Lietuvos, 36 straipsnyje susirinkimų laisvė ir kitos teisės. Konstitucija numato ne tik šių teisių ribojimo pagrindus, bet ir teisės akto formą – tik įstatymu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad ši Konstitucijos nuostata turi būti aiškinama siaurai. Tai reiškia, kad ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindinės žmogaus teises, Konstitucijoje numatytais pagrindais, gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu“, – rašė V. Nekrošius.

Pasak jo, kadangi Vyriausybės nutarimu yra ribojama judėjimo, susirinkimų, ūkinės veiklos ir kt. laisvės, kyla rimtų abejonių dėl šių ribojimo konstitucingumo.

„Konstitucijos 67 straipsnio 20 p. numatyta, kad nepaprastąją padėtį LR skelbia Seimas. Nepaprastosios padėties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaprastoji padėtis g.b. įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė LR Konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai... Tame pačiame įstatyme numatyta, kad ekstremali situacija – tai padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius“, – rašė V. Nekrošius.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas, o tarp jo sesijų – Respublikos Prezidentas. Įstatymo 18 straipsnyje numatyta, naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Seimas ar Respublikos Prezidentas. Įstatymo 20 – 25 straipsniai įtvirtina galimas asmens konstitucinių teisių ribojimo apimtis. 28 straipsnyje įtvirtinamos galimos taikyti nepaprastosios priemonės (transporto priemonių judėjimo apribojimas, draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas ir pan.).

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės nutarimu įtvirtinti ribojimai praktiškai idealiai atitinka tuos, kurie yra įtvirtinti nepaprastosios padėties įstatyme. Esamas Vyriausybės nutarimo turinys yra grindžiamas vienintele karantino sąvoka įtvirtinta jau minėtame LR žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, kuriame šios priemonės nėra nei įvardintos, nei detalizuotas jos taikymas“, – rašė V. Nekrošius.

Profesoriaus teigimu, net ir įžvelgus dviejų įstatymų konkurenciją, turėtume atsižvelgti į dvi svarbias aplinkybes:

1. Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ribojimas galimas tik Seimo ir tik įstatymu;
2. Nepaprastosios padėties įstatymas numato konstitucinių asmens teisių ribojimo sąlygas ir tvarką, todėl yra specialus ir turi būti taikomas, kai kalbama apie šių teisių ribojimą.