Specialiu keltu iš Zasnico uosto į Lietuvą pagaliau grįžę žmonės neslepia, kad įtampa neatslūgo iki paskutinių minučių, kai jau paaiškėjo, kiek žmonių pagaliau pateks į laimingųjų ratą ir pasieks namus.
Pirmasis specialusis reisas iš Zasnico uosto, anot grįžusiųjų, išplaukdamas paliko dar keliasdešimt kilometrų nusidriekusią automobilių eilę. Tad ar pavyks sutalpinti likusius, ne vienas nesiryžo spėlioti.
Ilgi pokalbiai su valdžios atstovais, anot žmonių ir vargino, ir guodė, mat pagalbą iš Lietuvos blokavo Lenkijos valdžia. Ne vienas grįžusiųjų dėkojo už suteiktą galimybę grįžti, maistą, kurio gavo kelte.
„Dabar nuotaika jau nebloga, bet tokiame strese buvau, kol nepakliuvau į keltą. Teko ir mašinoje miegot susirietus, – atviravo vos iš kelto automobiliu į Klaipėdą atvykęs Ramūnas. – Žinojau situaciją, tad važiavau į tiesiai keltą. Visokių buvo nuomonių laukiant, svarstė ir kad dar gali neišleisti. Kelte jau ramiau buvo nurimę žmonės, bet nuotaikos buvo įvairios“.
„Važiuoju iš Berlyno, ten į žinią apie virusą reaguoja ramiai. Vėliau važiuosiu atgal, dabar grįžus reiks karantinuotis. Grįžt labai gerai, kelte laukė maistas. O nuotaikos grįžus tikrai labai geros. Berlyne dirbo nuo sausio mėnesio, tad tikrai, kai tik bus galimybė, ten grįšiu“, – sakė dar vienas kelto keleivis.
„Svarstėm, ar praleis, ar nepraleis. Skambinom ir tiesiai į ministeriją, jie su mumis kontaktavo. Buvo paskelbta ir klaidinga informacija, bet ministerija viską organizavo, ir keltą, ir kai suvažiavome, viską padarė gerai. Lenkai griežtai nusprendė, ką praleidžia, ko nepraleidžia. Tiesiog kalbi su lenku, kuris irgi važiuoja mašina, bendrauji, kalbi, o po to staiga jis „viso gero“ - praleido, ir jau tu kitoks kažkoks pasidarai. Važiavo sunkvežimis, kiaules vežė, tą praleido. Tai kiaulės svarbiau nei žmogus gaunasi. Man į darbą reikėjo, važiavau į Olandiją, bet išgirdęs, kad bus uždaryta siena su Lenkija, iškart apsisukau atgal. Maniau, gal spėsiu“, – Vokietijos ir Lenkijos pasienyje kelias paras nežinioje laukęs vyras.
Visi kalbintieji sako jau pasirūpinę vieta, kur apsistos ir vykdys saviizoliacijos įsipareigojimus, nors ir įvažiuojant į keltą, ir atvykus visi keleiviai buvo tikrinami, matuojama jų temperatūra. Medikų pagalbos neprireikė, visgi kai kuri žada nė nesusitikti su šeima.
„Važiuoju jų apsaugoti, o ne ligą platinti. Galėjau likti Vokietijoje, bet kas pasirūpins mano šeima, jei kas nutiks?“, – sako iš Vokietijos grįžęs kaunietis.
Pasienyje įstrigę lietuviai, anot vieno vairuotojų, dar aiškiai nesupranta, kaip lengvai keliauja virusas.
„Pasienyje kalbėjo apie virusą, bet būriuojasi drąsiai, lyg tai jų tai neliečia. Bet niekas negali žinot, o kai kurie elgėsi taip, lyg žiūrėtų kokį filmą. Daug kas dar galvoja, kad manęs tai nepalies. O visa tai juk jau vyksta čia ir dabar, tarp mūsų visų“, – atviravo į darbą užsienyje nė nespėjęs nuvykti vyras.
Į keltą „Baltivia“ pateko ne visi lietuviai, kurie įstrigo Vokietijos-Lenkijos pasienyje, kai Lenkija ėmėsi drastiškų priemonių ir uždraudė tranzitu važiuoti per šalį savo automobiliais. Iš Zasnico uosto kovo 17 dieną pateko 137 keleiviai, grįžo 108 automobiliais. Dar vienas specialus reisas keliauja į Latviją, Venspilio uostą.
„KLASCO“ kompanijos teritorijoje buvo imtasi priemonių, kad į vidų nepatektų jokie pašaliniai asmenys ir specialiosios tarnyboms suteikta galimybė apžiūrėti grįžusiuosius. Policijos pareigūnai organizavo konvojų ir palydėjo iki Latvijos pasienio keltu grįžusius Latvijos ir Estijos piliečius. Jie taip pat negalėjo pravažiuoti per Lenkiją tranzitu.