2017-ųjų sausio 13-ąją, likus savaitei iki išrinkto prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, jo komandai teko itin rimtas išbandymas: iš vienų didžiausių Europos ir Azijos miestų staigiai ima plisti nauja pandemija, savo pavojingumu primenanti 1918-ųjų Ispaniškojo gripo virusą, kuris nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybę.
Pasitarimo metu D. Trumpo komandai pateikiamos niūrios prognozės – gripo atmaina yra ypač pavojinga, ja užsikrečia vis daugiau žmonių, su ligos protrūkiu nesusitvarko sveikatos apsaugos sistemos Azijos šalyse, Europoje, o pirmieji židiniai užfiksuoti Kalifornijos ir Teksaso valstijose. JAV taip pat ima trūkti priemonių – medicininių kaukių, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų.
Tai tebuvo vienas iš trijų pratybų scenarijų, pateiktų naujojo prezidento komandai, kurią instruktavo dvi kadencijas JAV valdžiusio Baracko Obamos komandos žmonės. Pratybų tikslas – supažindinti su galimomis grėsmėmis, geriau joms pasiruošti, jei ateityje tokia kiltų iš tikrųjų.
Tačiau dabar aiškėja, kad tuomet naujojo JAV prezidento ir jo komandos pernelyg nedomino tokia krizių simuliacija – tokia krizė neatrodė reali. Panašių balsų dar neseniai buvo girdėti ir Lietuvoje – iš pradžių kai kurių įstaigų pareigūnai nerodė entuziazmo bendradarbiauti, vengė atsakomybės ir į pasiruošimus žiūrėjo pro pirštus.
Pratybos, kurios išpranašavo krizę
2017-ųjų sausio 13-ąją į Baltuosiuose rūmuose susirinko dvi viena kitai didelio pasitikėjimo, simpatijų nejaučiančios komandos, tačiau tokia procedūra buvo privaloma.
Viskas vyko pagal planą, numatytą 2016-siais įsigaliojusiose valdžios perdavimo įstatymo pataisose. Nuo 1963-ųjų veikiantis JAV įstatymas numato, kad kadenciją baigiantis prezidentas ir jo komanda per kelių mėnesių laikotarpį sklandžiai perduos valdžią išrinktajam lyderiui ir jo komandai.
B. Obamos komanda tokią tradiciją paveldėjo iš George'o W. Busho komandos, kuri, savo ruožtu, B. Obamos komandai surengė išsamius mokymus, siekdami nekartoti Billo Clintono administracijos klaidų ir pasimokę iš krizinės 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių.
Tai suprantama – JAV yra įvairiausių interesų visame pasaulyje turinti valstybė, tai šalis, kurios piliečiams – nuo karštuosiuose taškuose kariaujančių kariškių iki civilių nuolat kyla įvairiausių grėsmių. JAV myli arba nekenčia, bet žino visi ir abejingų lieka nedaug. Tai šalis, kuri turi branduolinį ginklą ir yra vienintelė karo veiksmuose tokį panaudojusi. Į šią valstybę, kaip į vieną pasaulio lyderių su viltimi arba pavydu dairosi likusios.
Todėl valdžios perdavimas – ne tik simbolinės ceremonijos, simbolinis pirmtako laiškas, priesaika ant Kongreso laiptų, bet ir pasidalijimas slapta informacija apie grėsmes. Žmonėms, tokiems, kaip D. Trumpas ar dalis jo komandos, kurie neturėjo patirties JAV valdyme, neįsivaizdavo, kaip veikia milžiniškas biurokratinis aparatas, tokios pratybos turėjo tapti vienu pirmųjų susidūrimu su užgriuvusia atsakomybe.
Stebėtinai panašus pratybų scenarijus į šiuo metu besiklostančią situaciją JAV ir pasaulyje buvo vienas iš trijų – kiti du susiję su kibernetine ataka ir uraganu. Beje, su pastaraisiais iššūkiais realybėje, net ir ne tokiu katastrofiniu mastu, D. Trumpo administracija jau per pastaruosius kelerius metus buvo susidūrusi ir, kritikų pridarė nemažai klaidų.
Tačiau būtent pandemijos scenarijus tuomet, 2017-ųjų sausį sulaukė mažiausiai susidomėjimo. Už uždarų durų pratybose dalyvavusių asmenų teigimu, atmosfera buvo geriausiai „keista“, o blogiausiai – „vėsoka“.
Turėjo laiko pasiruošti
D. Trumpo komandai pristatytame scenarijuje buvo pateiktos situacijos, kuomet JAV sveikatos apsaugos sistema užklumpama nepasiruošusi: trūksta vaistų, medicininių kaukių, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų, kitų priemonių.
O esmė, kaip pabrėžė pratybų vadovai, buvo efektyvi koordinacija, savalaikiai įspėjimai ir tinkama komunikacija – visa tai dabar tapo D. Trumpo administracijos kritikos taikiniais: JAV pamažu grimzta į chaosą, trūksta testavimo dėl koronaviruso priemonių, o iš šio viruso grėsmės iš pradžių išsišaipęs D. Trumpas dabar jau tikina, kad esą „niekas negalėjo numanyti, jog gali kilti toks baisus įvykis, mes visi labai nustebę“.
Seanas Spiceris, tuometinis Baltųjų rūmų spaudos atstovas, kuris taip pat dalyvavo pratybose, tikino supratęs priežastis dėl pratybų naudos, tačiau milžiniški informacijos kiekiai jam pasirodė esantys labiau teoriniai. Tačiau 2017 m. pratybų dalyviai nutarė prabilti ir tikina, kad D. Trumpas bei jo komanda buvo įspėti ne tik dėl teorijos.
„Privalumas, kurį mes turėjome dirbdami B. Obamos administracijoje buvo tas, kad per pirmus ketverius metus Baltuosiuose rūmuose liko tie patys darbuotojai. Vien tokia tąsa gali daug ką pakeisti“, – teigė buvęs JAV darbo reikalų sekretoriaus pavaduotojas Chrisas Lu. Būtent jis buvo vienas 2017 metais vykusių pratybų Baltuosiuose rūmuose dalyvių.
„B. Obamos komandos žmonės pabrėžė, kad būtina iš anksto aptarti poreikius, pasiruošti iššūkiams, būti priekyje ir suteikti reikiamas priemones greitai. Tikslas buvo supažindinti Trumpo komandos atstovus su tuo, kaip koordinuoti veiksmus reikšmingų incidentų metu.
Pandemijos scenarijaus metu aptartas naujas žmonių greitai perduodamas gripo virusas, kuris kyla Azijoje ir Europoje, tai, kad trūksta laboratorijų, uždaromos sienos, tam tikras laiko tarpas, per kurį virusas pasieks JAV, vakcinos būtinybė, irbtinių plaučių ventiliavimo aparatų trūkumas – skamba pažįstamai?“, – savo „Twitter“ paskyroje, tvyrant koronaviruso krizei rašė Ch. Lu.
Apie sienas jau tuomet kalbėti pamėgusio D. Trumpo komanda buvo šaltai informuota: pandemijoms sienos nebaisios, net jei jos kyla kitose šalyse, būtina klausytis mokslininkų patarimų, federalinės ir valstijų valdžios bendradarbiavimas yra būtinas, kaip ir nuolatinė komunikacija, socialinė distancija, o viską gali lemti dienos ar net valandos.
Tad kai Trumpas sako, kad „mes visi buvome nustebinti COVID-19“, jis neturėjo stebėtis. Obamos komanda įspėjo jo žmones apie galimą pandemiją – ar tai buvo pasiruošimo trūkumas, ar darbuotojų kaita, būtinas pasirengimo darbas nebuvo padarytas“, – teigė Ch. Lu.
Pratybų metu – snaudulys ir atsainumas
„Realybėje dalykai nebūna tokie paprasti, kaip tose pratybose. Nebūna pasitarimų, kurie tave galėtų paruošti tokiai pasaulinei pandemijai“, – gynėsi S. Spiceris.
Jis buvo vienas iš 30 D. Trumpo komandos žmonių, tačiau su savo kariniu išsilavinimu jis bent jau suprato, kad šios pratybos, net jei teorinės, nebuvo vaikų žaidimai. Tuo metu kiti D. Trumpo komandos žmonės nebuvo tokie atidūs: būsimasis prekybos sekretorius Wilburas Ross snūduriavo,
kiti komandos nariai lakstė iš kambario į kambarį.
Energetikos sekretorius Rickas Perry nuolat plepėjo su kadenciją baigiančiu pirmtaku Ernestu Monizu, tačiau daugelis kitų D. Trumpo komandos narių beveik neapsikeitė nė vienu žodžiu su žmonėmis, kuriuos jie pakeitė. Dar keisčiau atrodė Michaelas Flynnas, apie kurį būtent tą dieną pasklido nekokios naujienos – būsimasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sukėlė daug klausimų dėl jo ryšių su Rusija, šios šalies ambasadoriumi ir pačiu Vladimiru Putinu.
Be to, dabar buvę pratybų nariai, pavyzdžiui tuometinė B. Obamos patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice priminė, kad būtent D. Trumpas išardė tą nacionalinio saugumo tarybos dalį, kuri atsakinga už JAV lyderiaujantį vaidmenį pasaulyje, reaguojant į pandemijų grėsmes.
„Vietoje to, kad įsiklausytų į įspėjimus, imtųsi planavimo ir išsaugotų jam patikėtas struktūras bei biudžetus, prezidentas ignoravo pandemijos riziką“, – rašė S. Rice. Pačiam D. Trumpui priminus tokį jo poelgį jis pareiškė, kad jam žurnalistės klausimas yra šlykštus, o jis apie tai esą nieko nežinojo.
B. Obamos paskirta Tėvynes apsaugos departamento sekretorė Lisa Monaco tikino, kad pandemijos scenarijus jau tada vertintas rimtai, kaip viena didžiausių grėsmių naujai administracijai. Ir nors prieš tris metus vykusios pratybos vargu ar galėjo dramatiškai pakeisti šiandieninius įvykius, tačiau vien tai, kad dabartiniai administracijos veiksmai atrodo klampūs, susiję su nepasiruošimu ir netgi nenoru dalyvauti valdžios perdavimo procedūrose bei mokymuose 2016-2017 metais.
„Problema dar ir tų pratybų metu buvo ta, kad kai kurie naujojo prezidento komandos žmonės atrodė labai arogantiški, tarsi žinotų daugiau. Buvo žmonių, kurie rodė nepasitenkinimą ir sakė, kad „visa tai yra labai kvaila, kodėl mes čia turėtume būti“.
Pavyzdžiui, Švietimo reikalų sekretorė Betsy DeVos atrodė ypač nepatenkinta“, – teigė vienas B. Obamos administracijos pareigūnas apie dabartinę Švietimo reikalų sekretorę, kuri jau ne vienerius metus kaltinama dėl kompetencijos trūkumo, o pastaruoju metu – dėl nekoordinuotos ir pavėluotos reakcijos į koronaviurso grėsmę mokslo įstaigose.
Netgi Davidas Shulkinas, kuris D. Trumpo buvo paskirtas Veteranų reikalų sekretoriumi, pripažino, jog tarp B. Obamos ir D. Trumpo komandų koordinacijos ir noro dirbti išvien nebuvo.
Dar didesne problema tapo nuo pat D. Trumpo kadencijos pradžios jau įprastu reiškiniu tapusi dažna administracijos pareigūnų – nuo žemiausios grandies iki aukščiausios – kaita. Kai kurių pareigybių nepavyko patvirtinti 2017-siais, dėl ko vėlavo valdžios perdavimo procedūros, o vėliau pasikeitė ir du trečdaliai originaliųjų D. Trumpo komandos žmonių – naujieji nebuvo dalyvavę pandemijos krizės pratybose ir visiškai nežinojo kaip elgtis realios krizės metu.
Lietuva ruošėsi, bet nespėjo
Įdomu tai, kad Lietuvoje taip pat ilgą laiką nebuvo nei gynybos planų, nei realių krizės simuliacijų pratybų, kurių metu aukščiausi šalies pareigūnai modeliuotų galimas krizines situacijas.
Lietuvoje krizėms taip pat imta ruoštis vėlokai – tik po 2014-ųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kai įvykdyta Krymo okupacija, sukeltas karas Donbase.
„Tokių krizių simuliacijų pratybų mums reikėjo. Apskritai mes tik po 2014 ėmėme rimčiau žiūrėti į įvairus krizinių situacijų modeliavimus ir simuliacijas. Aišku, pradėjome nuo to, kas atrodė aktualiausia. Bet įvairių kitų krizinių situacijų modeliavimas taip pat labai svarbus. JAV tą daro periodiškai, nuolat ir įvairiais aspektais. Mes kol kas tik iš praktikos mokomės“, – pažymėjo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas prof. Tomas Janeliūnas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad Lietuvos pareigūnai – nuo kariškių iki aukščiausių šalies vadovų daugiausiai ruošėsi kariniams ir hibridiniams scenarijams. Kas, jei Rusijos karinė agresija? Ką daryti, jei pasirodys žalieji žmogeliukai?
„Niekas niekada nėra pasiruošęs 100 proc.. Patys amerikiečiai, matėme, reagavo pavėluotai ir gana spontaniškai.
Bet čia svarbu patys įgūdžiai – planavimo ir veikimo krizinėse situacijose simuliacijos svarbios tam, kad sumažinti chaoso ir panikos (taip pat ir aukščiausių vadovų galvose) lygį“, – teigė T. Janeliūnas. Jo manymu, tokios pratybos bent jau per pereinamąjį valdžios perdavimo laikotarpį, kai keičiasi išrinktieji šalies lyderiai, nebūtinai turėtų būti įtvirtintos įstatymu, bet gali tapti bent jau tradicija.
Pernai spalį Lietuvoje surengtos pratybos, kuriose šalies specialiosios tarnybos ruošėsi Astravo atominės elektrinės avarijai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad scenarijus buvo pernelyg optimistinis ir nerealistinis su iš anksto žinomais atsakymais bei laiminga pabaiga, todėl pratybose galiausiai atsisakė dalyvauti Vilniaus savivaldybė, kuri pasiliko tik stebėtojos teises.
Tai buvo jau antras kartas, kai Vidaus reikalų sistemos lyderiaujamos pratybos susilaukė kritikos. 2017-ųjų balandį būtent VRM surengė žaliųjų žmogeliukų ataką imitavusias pratybas pasienyje, po kurių turėjo teisintis aukšti pareigūnai.
Vis dėlto, Delfi šaltinių duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje vyko mažiausiai kelios rimtos vyriausybės lygmens pratybos, kuriose visas ministrų kabinetas buvo susirinkęs ir slapta modeliavo įvairius grėsmės scenarijus.
Uždarose, saugiose patalpose, į kurias negalima įsinešti asmeninio ryšio priemonių simuliuoti įvairūs kriziniai scenarijai, susiję su šalies saugumu. Iki tol, tokio pobūdžio pratybos būdavo kariuomenės, prezidentūros reikalas, o į panašius susibūrimus kai kurios ministerijos deleguodavo geriausiu atveju viceministrus.
Galiausiai nuspręsta rengi slaptas vyriausybės lygmens pratybas, kuriose būtų imituojama būtent pandemijos grėsmė. Scenarijus esą buvo paremtas dar Jungtinėje Karalystėje prieš kelerius metus jau išbandytų pratybų modeliu, kuriame šios šalies ministrų kabinetas, vadovaudamasis specialistų – mokslininkų rekomendacijomis, simuliavo reakciją į pandemijos grėsmę.
Tiesa, galiausiai Jungtinė Karalystė atsisakė savo strategijos, kuri paremta bandos imuniteto įgijimu – visi, išskyrus izoliacijoje ar rizikos grupėje atsidūrusius asmenis galėjo persirgti koronavirusu ir įgyti imunitetą. Tačiau tokios drastiškos priemonės, kaip spėjama, būtų pareikalavusios kelių šimtų tūkstančių britų, ypač vyresnio amžiaus gyvybių.
Delfi šaltinių duomenimis, Lietuvoje norėta surengti panašias pratybas, tik ne su tokiu drastišku scenarijumi, paliekant dalį populiacijos likimo valiai. Ironiška, kad prie šio klausimo grįžta šių metų pradžioje, tačiau nespėta – koronaviruso grėsmė tapo reali, o reaguoti teko greitai, chaotiškai, pagal teorinius planus, kaip dabar aiškėja, neturint visų būtinų priemonių.
bublik.delfi.ee
Prenumerata
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai