Lietuva pirmąjį bendrą ES medicininių priemonių pirkimą pramiegojo

Lietuva neprisijungė prie pirmosios ES iniciatyvos bendrai pirkti medicinines priemones kovai su koronavirusu. 20 ES šalių netrukus turėtų pasiekti veido kaukių siuntos. Lietuvos tarp šių valstybių nėra. Tiesa, galiausiai Vilnius prisijungė prie kito bendrų ES medicininių priemonių pirkimo.

„Dėl to, kas dalyvauja pirmuosiuose jungtiniuose ES konkursuose – 20 valstybių-narių dalyvavo, šešios – nedalyvavo: Bulgarija, Danija, Prancūzija, Lietuva, Portugalija, kaip ir Suomija. Priežastis, kodėl Suomija nedalyvavo – nespėjo laiku pasirašyti bendro pirkimo susitarimo“, – per pirmadienio vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Europos Komisijos atstovas spaudai Stefanas de Keersmaeckeris.

Vėliau „Delfi“ prašymu Europos Komisija patikslino informaciją: turėta omeny veido kaukių pirkimo konkursą, kuris įvyko praėjusios savaitės pradžioje. Tikimasi, kad greitu laiku produktai pasieks valstybes. Pasak Komisijos, Lietuva nepateikė prašymo prisijungti prie bendro pirkimo – oficialiai „bendro medicininių atsako priemonių pirkimo“.

Bendras medicininių atsako priemonių pirkimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kurių imasi EK kovai su korona virusu. Proceso paskirtis – užtikrinti lygesnes galimybes įgyti konkrečių medicininių atsako priemonių, didinti tiekimo saugumą ir kartu užtikrinant geriau subalansuotas kainas dalyvaujančioms ES šalims. Ši procedūra pradėta kurti po 2009 m. H1N1 gripo („Kiaulių gripo“) pandemijos protrūkio, kai išryškėjo ES šalyse įdiegtų vakcinų ir kitų vaistų pirkimo mechanizmų trūkumai.

Šiuo metu 26 ES šalys (tarp jų ir Lietuva) yra pasirašiusios susitarimą. Anksčiau EK pareigūnai teigė, kad bendras priemonių pirkimas supaprastinta procesą, ypač mažesnėms šalims.

Kaip jau rašėme kovo pradžioje, tuomet Lietuva neprisijungė prie šio proceso, nes, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės teigimu, „dar nebuvo poreikio“.

Antradienį Komisija planavo paskelbti antrąjį bendrą pirkimą dėl testavimo priemonių ir plaučių ventiliacijos aparatų. Šį kartą Lietuva neliko nuošalyje, bet,kaip galima suprasti iš sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, Vilnių domina tik plaučių ventiliavimo aparatai.

„Dalyvaujame viešųjų pirkimų procedūrose, kuriuos inicijuoja Europos Komisija – Lietuva prisijungė prie bendro pirkimo. Mes išsakėme savo poreikį – kiek norėtume įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų. Jais papildysime turimus rezervus, kurių šiuo metu Lietuva turi daugiau nei pakankamai“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį ryte pranešė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Pirmadienį į Lietuvos verslininkus kreipėsi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius prašydamas paramos Lietuvos medikams: „Artimiausiu metu prireiks daugybės dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Neklauskite kiek. Daug šimtų prie jau esančių 900. (...) Artimiausiu metu prireiks daugybės FFP3 klasės respiratorių Lietuvos ligoninėms, kurios taps atramos ligoninėmis epidemijos metu. (...) Artimiausiu metu prireiks daugybės PGR testų. Dešimčių ar net šimtų tūkstančių terpių ir reagentų. (...) Jeigu turite galimybės pristatyti tai iš bet kurios pasaulio šalies ir padovanoti Lietuvos ligoninėms, tai bus svarbus JŪSŲ indėlis apsaugant mūsų piliečius.“

„Gydytojų darbas labai svarbus, jie stovi pirmose barikadų pusėse kovoje su naujuoju virusu. Tad dedame maksimalias pastangas, kad reikiamomis priemonėmis aprūpintume gydymo įstaigas ir jose dirbančius medikus ir, žinoma, nuolat pildome turimus rezervus, renkame poreikius!“, – jau minėtame antradienio „Facebook“ įraše teigė ministras A. Veryga.