Anot jų, tokie ūkinės veiklos ar judėjimo suvaržymai nesergantiems bei neužsikrėtusiems piliečiams peržengia Užkrečiamų ligų įstatymo ribas, kuriuo rėmėsi Vyriausybė. Parlamentarai taip pat klausia, kad susiklosčius tokiai situacijai šalyje, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Arvydo Anušausko teigimu, nors Lietuvoje nepaprastosios padėties Seimas nepaskelbė, Vyriausybė nutarimu šeštadienį patvirtino būtent šio įstatymo 11 nepaprastųjų priemonių. Pasak parlamentaro, Vyriausybė peržengė kai kuriuos savo įgaliojimus.
„Vyriausybės nutarime yra vienas punktas, kuris liečia neužkrėstus, nesergančius žmones, kur ribojamas jų judėjimas. Šis apribojimas nesergantiems, neužsikrėtusiems žmonėms gali būti tik nepaprastosios padėties atveju. Kitu atveju jis negali būti taikomas kaip dabar jis yra priimtas Vyriausybės ir paskelbtas karantinu. Aš suprantu šiuo metu vyraujančias grėsmes, bet tuomet reikia žiūrėti ir įstatymus, jeigu juose nėra, tai reikia įstatymus keisti (...) Suprantu grėsmes ir vykdomas Vyriausybės prevencijas kaip kitų valstybių sienų uždarymas. Tačiau mes turime žiūrėti įstatymus ir juos taikyti, kol kas yra tokių niuansų, kad (Vyriausybės – ELTA) yra peržengtos ribos“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl karantino, suplakė kelis įstatymus į vieną.
„Nereikia daryti iš skirtingų įstatymų mikso. Dabar Vyriausybės nutarimas yra ir Civilinės saugos, Užkrečiamjų ligų, Nepaprastosios padėties įstatymai. Netgi iš 16 nepaprastųjų priemonių nutarime taikomos 11. Aš suprantu, kad jos dabar sutampa su kitu įstatymu. Bet čia turi įsijungti Seimas ir vykdyti parlamentinę kontrolę“, – teigė konservatorius.
Parlamentaras neatmeta idėjos, kad šalyje reikėtų skelbti neparastąją padėtį.
„Manau, kad tai būtų svarstytinas dalykas, nes nepaprastoji padėtis, gal skamba ir grėsmingai, bet nutarime Seimas gali apibrėžti ribas ir jos visiškai nesiskirtų kaip dabar Vyriausybės paskelbtame nutarime dėl karantino“, – sakė jis.
Socialdemokratų partijos narys Julius Sabatauskas taip pat pritarė A. Anušauskui.
„Būtų buvę tiksliau, jei būtų įsijungęs Nepaprastosios padėties įstatymas, tuomet preciziškai viskas būtų buvę tikslu. Aš nesakau, kad Vyriausybė ėjo neteisingu keliu. Manau, kad Vyriausybė eina teisingu keliu (...) Paskelbus ekstremalią padėtį šalyje, taip, Vyriausybė turi daugiau galių ir gali naudoti resursus, ji gali nustatyti apribojimus, bet tikrai ne visus“, – Eltai sakė J. Sabatauskas.
V. Sinkevičius: nepaprastosios padėties šalyje skelbti nereikia
Tuo metu vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, kad reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta. Karantinas ir jo metu taikomos priemonės numatytos Užkrečiamų ligų įstatyme (21 str.)“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
„Tai, kad kai kurios taikomos priemonės yra numatytos Nepaprastosios padėties įstatyme, savaime nereiškia, kad jos negali būti numatytos ir kituose įstatymuose, šiuo atveju jos numatytos Užkrečiamųjų ligų įstatyme. Taigi, turime dvi skirtingas situacijas : viena susijusi su užkečiamomis ligomis ir priemonėmis užkirsti joms kelią (karantinas, kurio metu taikomi įvairūs ribojimai) ir nepaprastoji padėtis, kuri numato dar didesnius ribojimus, taip pat ir tokius, kurie taikomi ir nepaskelbus nepaprastosios padėties, o paskelbus karantiną pagal Užkrečiamųjųligų įstatymą. Nėra jokio konstitucinio pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį“, – sakė jis.