Usonis: tokios pandemijos šiuolaikinėje visuomenėje dar nebuvo
Kalbėdamas apie pirmąjį sunkų atvejį Lietuvoje, Usonis dar kartą pabrėžė, kad koronavirusas labai pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms.
„Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, ir be koronaviruso kartais patiria sveikatos problemų, jiems, būna, prireikia medikų pagalbos. Ir būtent šiuo Panevėžio atveju žmogus kreipėsi dėl kitų priežasčių“, – sakė jis.
Paklausus, kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su infekcija, profesorius V. Usonis pabrėžė, kad kol kas sekasi neblogai, tačiau yra sričių, kur situacija galėtų būti geresnė.
„Žiūrint, su kuo lyginsime: ar mes norime lygintis su Italija, ar su kitomis šalimis. Tiesiog tvarkomės taip, kaip galime tai daryti. Kol kas turbūt turėtume sakyti, kad gana sėkmingai tvarkomės, dar neturime sprogimo, sergamumas tolygus, deja, jo visiškai sustabdyti nepavyko niekam, bet nėra tokio sprogimo kaip buvo Kinijoje ar Italijoje. Tai galėtume pavadinti sėkme, bet visada yra sričių, kur galima padaryti daugiau ir geriau“, – laidoje kalbėjo profesorius.
„Turime suprasti, kad tokio masto pandemijos šiuolaikinėje visuomenėje dar nebuvo. Mes neturime patirties, neturime su kuo lygintis. Užkrečiamųjų ligų klasika sako, kad yra infekcijos šaltinis, plitimo keliai, imli visuomenė. Šiandien mes žinome, kad nieko negalime padaryti infekcijos plitimo atžvilgiu. Kol kas neturime vakcinos. Tuomet lieka poveikis plitimo keliams – kaip galima labiau juos riboti“, – pridūrė jis.
Pavojus jauniems žmonėms
Visuomenėje vis dar yra žmonių, kurie galvoja, kad karantinas nėra būtina priemonė, tačiau, profesoriaus nuomone, ši infekcija pavojinga ir jauniems žmonėms, šie turėtų pagalvoti ir apie save, ir apie vyresnius asmenis.
„Net jauniems žmonėms tai nėra nekalta infekcija. Vis daugiau gydytojų kalba apie plaučių fibrozę, kaip liekamuosius reiškinius po persirgtos koronavirusinės infekcijos, tuos reiškinius, kurie gali pasireikšti gerokai vėliau, po dešimtmečio, šiandien jauniems žmonėms. Taip pat turime turėti omenyje jaunus žmones, kurie serga gretutinėmis lėtinėmis ligomis: plaučių, kardiologinėmis, diabetu. Tokiomis ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės.
Be to, jauni turėtų pagalvoti apie vyresnius, kuriems daugiau nei 60 metų. Jiems ši infekcija gali būti labai pavojinga ir grėsminga. Labai vaizdžiai kalbant, sergant šia virusine infekcija, plaučiuose vietoje to audinio, kuris užtikrina mūsų plaučių apykaitą, atsiranda randas, kuris yra neveiksmingas audinys, ir net jeigu šiuo metu ta plaučių funkcija yra kompensuota, augant žmogui ir bėgant laikui, tai gali būti rimta problema“, – tikino jis.
„Didžiausią grėsmę visuomenei kelia ne sunkiai sergantys, bet sergantys lengvai arba visai be simptomų“, – pridūrė pašnekovas.
Būtina plėsti tyrimus
Paklausus, ar pakankamai skiriama dėmesio tyrimams, V. Usonis pabrėžė, kad būtina išplėsti mėginių ėmimą.
„Nėra paprasta atsakyti, atsakymas nevienareikšmis. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Žmonės akcentuoja laboratorijų pajėgumą, bet tai nėra svarbiausia vieta. Svarbu, kaip saugiai mėginius paimti, kaip juos saugiai transportuoti.
Gerai žinome, kad ne laiku paimti mėginiai gali visiškai suklaidinti. Pavyzdžiui, jeigu tyrimo metu per anksti paimama medžiaga, tyrimas gali nieko nerodyti, nors jau po kelių dienų asmuo gali susirgti. Visi sutaria, kad mėginių ėmimas turi būti labai išplėstas, mėginių skaičius taip pat turi būti išplėstas“, – pabrėžė jis.
SAM: koronaviruso infekcijai nustatyti reikalingi reagentai Lietuvą pasieks antradienį
Lietuvą antradienįturėjo pasiekti koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti reikalingi reagentai.
Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), per 10 tūkstančių reagentų Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) pasieks šią savaitę, dalis jų – jau antradienį, dar 20 tūkstančių – ateinančią savaitę.
Šiuo metu su įvairiais tiekėjais iš viso susitarta dėl 60 tūkst. reagentų pristatymo.
„Gyvename tomis pačiomis sudėtingomis sąlygomis, kaip ir likęs pasaulis. Situacija dėl daugelio priemonių įsigijimo nėra paprasta. Tad tai, kad reagentai jau pakeliui į Lietuvą ir kliūčių atlikti tyrimus nebus, geras ženklas“, – pranešime teigia Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Vis dėlto atsakingai noriu pakartoti tai, ką jau sakiau, – tyrimai turi būti atliekami racionaliai, išnaudojant visus įrangos apkrovimus, o ne atliekant po kelis tyrimus ir taip prarandant reagentus“, – pabrėžia ministras.
Jis pastaruoju metu raginamas leisti tyrimus atlikti ne tik Vilniuje, vienoje laboratorijoje, bet ir kitose įstaigose – Klaipėdoje, Kaune, motyvuojant siekiu sutrumpinti laiką laukiant atsakymų.
Ministras pabrėžia, jog jau sudarytos galimybės plėsti tyrimų apimtis – steigiama dešimt mobiliųjų punktų, kur žmonės galės atvykti automobiliu, o, atlikę tyrimą, važiuoti namo ir būtent namie, o ne ligoninėje laukti rezultatų.
Tokie punktai bus steigiami dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos.