L. Linkevičius antradienį situaciją telekonferencijoje aptarė su kitų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais. Jo teigimu, pokalbyje sutarta ieškoti europinio sprendimo dėl humanitarinių koridorių grįžti norintiems žmonėms.
Pagal suderintą tvarką, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įstrigę lietuviai savo artimuosius turi nuvežti iki Frankfurto prie Oderio geležinkelio stoties, o vairuotojai su automobiliais turi nuvykti iki kelto Zasnico uoste.
„Lyg ir viskas paruošta techniškai, bet fiziškai negali žmonės atsidurti ten, kur mes susitarę – tiek prie traukinio, tiek prie kelto. Trimis eilėmis stovi krovininiai automobiliai, fiziškai nėra kur apsisukti. Neįmanoma nieko padaryti, jeigu Lenkijos sienos pralaidumas nepadidės“, – BNS sakė L. Linkevičius.
Jis sakė padėkojęs Vokietijos užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui (Heikui Masui) už vokiečių policijos pastangas suvaldyti situaciją ir galimybę lietuviams naudotis keltu.
„Padėkojau už Vokietijos policijos pagalbą. Jie mėgina daryti, kas įmanoma, tvarkant Lenkijos-Vokietijos sieną, kuri atrodo beviltiškai. Vokietijos policija padeda. Keltas ateina į uostą, kuriame taip pat buvo visokių apribojimų, bet jie išsprendė mūsų prašymu“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Krizę Lenkijos ir Vokietijos pasienyje paaštrino Lenkijos sprendimas nepraleisti konvojumi lietuvių lengvųjų automobilių.
Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Lenkijos vadovu BNS sakė, kad Lenkijos pusė tokį sprendimą grindžia rizika dėl vairuotojų nuovargio.
Lenkai lietuviams leidžia grįžti organizuotai autobusų konvojumi.
L. Linkevičius BNS teigė, kad su Vokietijos, Latvijos ir Estijos ministrais taip pat aptarė galimybę bendradarbiauti europiniu lygiu perkant medicinos prekes.