Karantiną pasitiko vakarėliais
Nuo penktadienio 24 val. Belgijoje įsigaliojo restoranų, kavinių veiklos bei įvairių renginių draudimas. Belgai, kurie ženkliai dažniau nei lietuviai, lankosi baruose ir restoranuose, šią naujieną sutiko be didelio priešiškumo, tačiau su „fejerverkais“ – penktadienio vakarą daugelis barų buvo pilni, o lygiai 24 val. minios žmonių pasirodė gatvėse (barai – užsidarė) – taip buvo atsisveikinta mažiausiai trims savaitėms su barais ir pasitiktas karantinas. Toks elgesys sulaukė net Belgijos vyriausybės pasmerkimo.
Tačiau ir tai nesustabdė belgų nuo noro linksmintis – dalis šeštadienį ar sekmadienį patraukė į kaimyninės Olandijos barus bei vėlgi sulaukė vyriausybės, kuri yra mažumos, bet dėl koronaviruso grėsmės jai bent 6 mėnesiams suteikti specialūs įgaliojimai, pasmerkimo bei prašymo neberengti vakarėlių. Nežinia, kiek jaunimo išgirdo šį raginimą, bet šio straipsnio autoriaus kaiminystėje gyvenantys studentai visą savaitgalį ošė.
Taip pat savaitgalį, kurio metu didelė dalis briuseliečių įpratę praleisti apsiperkant, buvo uždarytos ne maisto prekių parduotuvės. Vis dėlto tai neparalyžiavo Briuselio gyvenimo: veikė maisto parduotuvės, mėsinės, kepyklėlės (net specializuotos alaus parduotuvės) ir net ūkininkų turgeliai ar net kai kurios užkandinės.
Tiesa, prisėsti niekur nebuvo galima: „Tik išsinešti“ – skelbė užrašai, nors kai kur teko vykti policijai ir aiškinti, kad karantinas ir įstaiga turi neaptarnauti klientų.
Šeštadienį ar sekmadienį su draugų kompanija prie vyno pasitikti įpratusių belgų tai nestabdė – vynas buvo pilstomas susirinkus ant suoliukų aikštėse, užkandamas čia pat ūkininkų turgelyje pirktomis austrėmis ar kitais gurmaniškais skanėstais. Parkuose buvo daug žmonių, gal todėl netrukus nuspręsta betoniniais blokais užblokuoti vaikų žaidimo aikšteles.
Šiek tiek neįprastai šeštadienį atrodė gal tik didžiųjų maisto parduotuvių ištuštėjusios lentynos. Parduotuvių darbuotojai vos spėjo suktis pildydami lentynas, bet šeštadienį po pietų mėsos, vaisių ir daržovių, kaip žinoma, ir tualetinio popieriaus lentynose švilpavo vėjai.
Net elgetų sumažėjo
Pirmadienio rytą Belgija pasitiko be įprastų automobilių spūsčių – mokymo įstaigos trims savaitėms uždarytos, visiems galintiems, rekomenduota dirbti iš namų.
Popiet Briuselio senamiestis atrodė ištuštėję. Jei tiek būtų Vilniaus centre žmonių pirmadienį, galbūt, būtų normalu, bet tai kas „normalu“ Vilniui, ne visai įprasta Briuselyje. Vietoj gausybės turistų – ar tai skubančių prie „Sisiojančio berniuko“, ar tai besistumdančių eilėse prie belgiškų bulvyčių – tik keli „atsitiktiniai“, besidarantys asmenukes tuščiose gatvelėse.
Restoranai ir kavinės nedirbo, nuobodžiavo ir suvenyrų pardavėjai. Tylu, vieniša ir šokolado ar garsiųjų belgiškų vaflių parduotuvėlėse. Net elgetaujančių romų, tikėtina, atvykusių iš Rumunijos, – tik vienas kitas, o ne ant kiekvieno kampo, kaip buvo dar prieš keletą dienų.
Šiek tiek gyvesnės parduotuvių gatvės – darbo dienomis Belgijoje kol kas gali veikti ne maisto prekių parduotuvės. Bet ir čia per vitrinas buvo aiškiai matyti, kad ten dirbantys konsultantai vaikė nuobodulį dėliodami ir vėl perdėliodami daiktus ar naršydami savo išmaniuosiuose telefonuose.
Ar panašu į apokalipsę – ne visai, tačiau perspektyvos neįkvepia. Užsikrėtusių skaičius Belgijoje auga, kaip ant mielių – pirmadienį jų fiksuota virš 1000, per parą šis skaičius išauga maždaug pusantro šimto. Antradienį paskelbta apie dar 185 naujus susirgimo atvejus, viso – 1243, mirusių – 10.
Todėl nenuostabu, kad netyla gandai, esą Belgijos vyriausybė imsis dar griežtesnių priemonių. Tuo labiau, kad sveikatos ekspertai skundžiasi, jog belgai nežiūri rimtai į karantiną (kaip rašyta aukščiau), o kaimyninė Prancūzija jau ėmėsi ypač griežtų priemonių – nuo antradienio vidurdienio šalis perėjo prie visiško užsidarymo: visiems gyventojams liepta likti namuose, jie gali išvykti tik dėl itin rimtų priežasčių. Šiandien vakare renkasi Belgijos saugumo taryba ir ji spręs dėl naujų priemonių.
Tai atsiliepė – per parduotuves antradienį nusirito dar viena masinio apsipirkimo banga. Per pietus kai kuriuose didžiuosiuose maisto prekybos centruose jau nebuvo makaronų, miltų ir kitos lentynos buvo apytuštės (nekalbant apie tualetinį popierių).
Automobiliai vienas po kito suko į prekybos centrus ir iš jų išjudėdavo pilnomis bagažinėmis. Prie mažesnių parduotuvių susidarė eilės – nes ribojamas žmonių skaičius jose. Jei anksčiau tik turistai slėpė veidus po kauke, tai dabar vos ne kas antras vietinis su ja arba bent jau sulindęs į skarą ar šaliką. Dauguma gyventojų taip pat nuolat dėvi vienkartines pirštines. Prognozuojama, kad koronavirusas piką Belgijoje pasieks kitą savaitę. Juokai, regis, baigėsi.
Lietuviai – kupini nerimo
Tokia aplinka ir tolesnė nežinomybė kelia ypač didelį nerimą čia esantiems lietuviams: likti, grįžti, jei grįžti, tai kaip – ar skris lėktuvai, ar dar galima „prašokti“ Lenkiją?
„Tikrai labai daug skambučių sulaukiame pastarosiomis dienomis. Žmonės klausinėja informacijos, klausia apie evakuaciją. Daug tarsi paramos ieškančių skambučių, psichologines paramos“, – „Delfi“ teigė Lietuvos ambasadorė Belgijai ir Liuksemburgui Rita Kazragienė.
Labiausiai lietuviai domisi apie konvojaus į Lietuvą galimybes. Pasak ambasadorės, kas antras to klausia.
„Daug nerimo tarp žmonių“, – sakė R. Kazragienė.
Nerimo gausu ir socialiniuose tinkluose. „Kas skrenda Briuselis–Ryga rytoj? Kaip iš Rygos grįžti į Lietuvą?“, „Gal kas važiuoja per Amsterdamą–Leuvardeną iki Kylio rytoj?“, „Kokios oro linijos vis dar skrenda į Lietuvą?“ – tokie ir panašūs klausimai buvo užduodami Belgijos lietuvių grupėje „Facebook“.
O situacija su skrydžiais atrodo vis įtemptesnė. Sekmadienį iš Briuselio išskrido visiškai pilnas „Brussels Airlines“ lėktuvas, bet pirmadienį šios kompanijos skrydis buvo atšauktas, kaip ir antradienį. „Ryanair“ vis dar skraido iš toliau nuo Briuselio esantį oro uostą, bet kiek ilgai? Į tai negali atsakyti net Lietuvos diplomatai. Tuo labiau, kad iš kai kurių ES šalių skrydžiai į Lietuvą jau uždrausti.
Pasak ambasadorės R. Kazragienės, ambasada tik registruoja norinčius išvykti žmones. Toliau – Lietuvos Vyriausybės sprendimas, koks evakavimo būdas bus pasirinktas – konvojus, specialus lėktuvo reisas ar t. t. Pirmadienį po pietų buvo apie 50 žmonių, kurie užsiregistravo, kaip norintys, bet neturintys galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą iš Belgijos ir Liuksemburgo. Registracija vykdoma iki antradienio 18 val.
„Stebint skaičių dinamiką, užsikrėtusių Belgijoje skaičiaus augimą, galima daryti išvada, kad situacija yra sudėtinga“, – apibendrino ambasadorė ir lietuviams siūlė nuolat aktyviai stebėti oro linijų pranešimus, sekti situaciją dėl sienų bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos naujienas.
Pati ambasada dirba nuotoliniu-budėjimo režimu, kaip ir kitos Lietuvos atstovybės Briuselyje – nuolatinė atstovybė ES ir nuolatinė atstovybė prie NATO. Pasak R. Kazragienės, kol kas nėra svarstoma apie diplomatų ar jų šeimų evakavimą.