Delfi dar vasario pabaigoje skelbė apie keistą ramybę, tvyrančią Rusijoje. Kai pasaulį vis labiau ėmė slėgti koronaviruso užkratas, iš pradžių ėmęs plisti iš Kinijos, o vėliau – ir iš Italijos, didžiausioje pasaulio valstybėje – Rusijoje, atrodė, dvelkė olimpinė ramybė. Tuomet šalyje oficialiai užfiksuoti vos keli atvejai, valdžia ramino, kad prevencinės priemonės veikia, protrūkio išvengti pavyko.
Panašūs „viskas bus gerai“, „tik nekelkite panikos“ pareiškimai tuo metu buvo įprasti daugelyje valstybių, kuriose šiomis dienomis įvedamos karantino ir kitos griežtos saviizoliacijos priemonės, daugėja užsikrėtusiųjų, auga ir aukų skaičius. O Rusijoje, regis, niekas pernelyg nepasikeitė – esą vos kelios dešimtys užsikrėtimo atvejų, nė vienos aukos, o ketvirtadalis jau neva spėjo ir pasveikti.
Nepasitikėti valdžios skleidžiama informacija Rusijoje įprasta dar nuo sovietinių laikų – iš pradžių ima plisti gandai, virtuvės pašnekesių nuotrupos, vėliau – ir tikri pasakojimai, liudijimai, o galiausiai įrodymai neišvengiamai patenka į viešąją erdvę, pavyzdžiui, socialinius tinklus.
Kurį laiką atrodė, kad rusiškas internetas apsigaubė įtartina tyla – jokios kritikos, alternatyvios statistikos reiškimo, tik oficialių duomenų kartojimas, kalbos apie griežtinamas priemones, pavyzdžiui, užveriamas sienas, uždaromas mokyklas.
Tačiau daugelis šių priemonių atrodo jau gerokai pavėluotos, o prasprūstančios abejonės oficialia statistika Rusijos visuomenėje neišvengiamai sukuria spaudimą: kas, jei paaiškės, jog tikrieji užsikrėtimo atvejai skaičiuojami ne dešimtis, ne šimtais, o dešimtimis tūkstančių?
Kodėl rusai lenkia kaimynus
Tokių abejonių kilo ir anksčiau, juk iš pradžių koronavirusas ėmė plisti būtent iš Kinijos, su kuria Rusija turi 4,2 tūkst. km ilgio sieną, iš kurios į Rusiją kasmet atvyksta per 2 mln. turistų ir iki pusės milijono darbininkų.
Tačiau oficialūs duomenys iš Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos ir premjero Michailo Mišustino ir toliau atrodo gana optimistiniai: vos 93 užsikrėtusieji, dalis jų pasveiko, o didžioji dalis netgi nejaučia jokių simptomų arba serga lengva forma. Palyginkime – vos 1,3 mln. gyventojų ir aukštesnį pragyvenimo lygį turinčioje Estijoje užsikrėtusiųjų jau yra daugiau nei 200.
Kaip ir Estijoje ar Lietuvoje, Rusijoje teigiama, kad užsikrėtimo atvejai – įvežtiniai, daugiausia – iš Italijos. 2016 metų duomenimis, Italijoje gyveno beveik 36 tūkst. rusų, daugiausia – koronaviruso židiniu tapusioje Lombardijoje. Nuo kovo pradžios iš Italijos į Rusiją grįžo keli tūkstančiai rusų ir bent jau formaliai atsidūrė tarp 15 tūkst. „stebimų“ žmonių.
Pusė visų užsikrėtusiųjų Rusijoje – sostinėje Maskvoje. Vos vienas atvejis užfiksuotas Kaliningrade, keli – Tolimuosiuose Rytuose, arčiau sienos su Kinija.
Rusijai draugiškoje Baltarusijoje užfiksuoti 36 atvejai – reaguodama į tai Rusija uždarė sieną ir taip supykdė baltarusius. Baltarusijos lyderis sau būdingu stiliumi tyčia ar netyčia leptelėjo iškalbingą frazę apie neva tikrąją padėtį Rusijoje.
Iš tikrųjų prieš kelias dienas Rusijos sostinėje jau ėmė sklisti gandai apie neva 20 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu – informacija apie tai esą slepiama. Tokius gandus galiausiai turėjo paneigti ir Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Galima neigti bet kokius didesnius skaičius, o galima iš jų karčiai šaipytis, kaip tai prieš kelias dienas darė pilnutėlės Sankt Peterburgo „Zenit“ arenos fanai.
Pilnose tribūnose jie visa gerkle plėšė „Mes visi mirsime“ dainą – skirtą tiek įrodyti meilę mylimam klubui, tiek situacijai, susijusiai su koronavirusu Rusijoje. Šioje šalyje, nepaisant papildomų draudimų būriuotis daugiau nei 5 tūkst. žmonių, vis dar įprasta lankytis cerkvėse ir bučiuoti šventųjų ikonas.
Kitas pastarosiomis dienomis Rusijoje pastebimas bruožas – girtis tariamu „rusišku atsparumu“ koronavirusui – šiandien Rusijoje tapo įprastu dalyku. Pavyzdžiui, pastarosiomis dienomis per visą Rusijos žiniasklaidą perėjo klinikinio psichologo Michailo Chorso pareiškimai, esą „bebaimiai rusai gatvėmis vaikšto be jokių kaukių, nes per pastaruosius keliasdešimt metų yra įpratę prie įvairių krizių ir rimtų gyvenimo išbandymų“.
Serga, bet nežino arba slepia?
Vis dėlto tokie „dar ne to mačiusių užsigrūdinusių ir bebaimių rusų“ stereotipų kūrimai nepaaiškina oficialios statistikos. Mat viena yra nepanikuoti, visai kas kita – būti atspariam virusui, kuris ypač pakerta vyresnius žmones. Rusijoje nurodoma, kad tarp užsikrėtusių yra nepilnamečių ir jaunesnių žmonių, sergančių lengva forma. Ir jei virusas plito iš Kinijos ir Italijos – šalių, su kuriomis Rusijos piliečiai palaikė glaudų ryšį, o rusiška sveikatos apsaugos sistema vargu ar gali vadintis viena geriausių pasaulyje, kaip Rusija sugebėjo išvengti masinių susirgimų skaičiaus?
„Aš manau, kad koronavirusas pas mus jau senokai pateko iš Kinijos, o daugelis liga ir persirgo. Bet mes apie tuos atvejus nežinome, nes daugeliu atvejų infekcija veikia kaip eilinės ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, žmonės patys pasveiksta. Pas mus niekas rutiniškai netikrina tų, kurie perserga namuose“, – teigė klinikos „Rasvet“ infekcinių ligų gydytoja Valentina Kovaliova.
Viena versijų, esą Rusijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, statistiką iškraipo testų dėl koronaviruso trūkumas, kol kas sunkiai įtikinama – šalis yra perdavusi per 50 tūkst. testų Iranui, Baltarusijai ir Armėnijai, tad teoriškai trūkumo neturėtų būti.
Kitas įtarimas, kurį išsakė istorikas Valerijus Solovejus, yra tas, kad esą slepiama tikroji mirusiųjų mirties priežastis. Žmogus gali būti miręs nuo koronaviruso, tačiau oficialiai įrašoma, kad jis mirė nuo plaučių uždegimo. Statistika tokiai teorijai tarsi ir būtų palanki – oficialiai pripažįstama, kad šiemet sausį plaučių uždegimu vien Maskvoje užsikrėtė 37 proc. daugiau rusų nei pernai per tą patį laikotarpį – beveik 7 tūkst. šiemet, palyginti su 5 tūkst pernai.
Vis dėlto paviešinus tokią statistiką naujausi duomenys apie plaučių uždegimo sergamumą visoje šalyje tapo nepasiekiami – prieinami tik sausio mėnesio duomenys, kai apie koronavirusą plačiau kalbėta tik Kinijoje. Dabar apie koronaviruso ir plaučių uždegimo atvejus kalba tik pavieniai medikai. Pavyzdžiui, Maskvos 40-ojoje ligoninėje dirbantis gydytojas Denisas Procenko pirmadienį paviešino, kas vyksta: iš 371 paciento 68-iems nustatytas plaučių uždegimas ir tik 17-ai – koronavirusas. Plaučių uždegimo užsikrėtusiųjų skaičius pastarosiomis savaitėmis stabiliai auga.
Tačiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerija suskubo patikinti, kad „katastrofinio skaičiaus padidėjimo nėra“, esą netgi priešingai – tai yra gera žinia, nes žmonės labiau linkę patys išsitirti ir jiems nustatomas plaučių uždegimas, daugiausia – jauniems žmonėms.
Be to, visi kvėpavimo takų susirgimai esą tikrinami ir dėl koronaviruso – iki 100 tūkst. testų jau atlikusi Rusija turi galimybę tokį testų skaičių atlikti per savaitę. Galiausiai visuomenę raminti ėmėsi pats Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško.
„Šiemet mirtingumas nuo plaučių uždegimo sumažėjo 20 proc. palyginti su pernykščių laikotarpiu“, – tikino ministras. Todėl esą kritikų pastabos, kad Kremlius neva slepia tikruosius koronaviruso ir aukų skaičius, nurašydamas juos plaučių uždegimo ar sezoninio gripo komplikacijoms, neatitinka tikrovės.
Mat tokiu atveju vien Maskvos ligoninėse, kur turėtų būti daugiausia pacientų, kaipmat pasijustų antplūdis. Bet net ir jį kontroliuojant neįmanoma nuslėpti elementaraus plaučių ventiliavimo aparatų trūkumo.
Trūkstant tokių aparatų skaičiui, per kelias savaites susidarytų apie pusantro šimto aukų. Ir tokiu atveju apie leisgyvius ligonius, mirštančius žmones ar jų laidotuves žinios neabejotinai prasprūstų į socialinius tinklus, kad ir kaip juos kontroliuotų specialiosios tarnybos. O tokio protrūkio arba bent jau jį suvaržyti specialiomis priemonėmis bandančių valdžios pastangų kol kas nėra.
Tikroji padėtis paaiškės balandį
V. Solovėjaus nuomone, Rusija nesiims drastiškų priemonių ir, pavyzdžiui, neįves nepaprastosios padėties bent jau iki balandžio galo. Šis laikas – neatsitiktinis, nes būtent tuomet numatytas referendumas dėl šalies konstitucijos pataisų, leisiančių V. Putinui išsilaikyti valdžioje dar keliolika metų.
Kol kas situaciją patys Rusijos medikai vadina tyla prieš audrą – kol kas tik nesueina galai dėl skaičių, nes net jei atlikti tyrimus Rusija galimybių teoriškai ir turi, tai kol kas daro ypač nenoriai, todėl nedidelis užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius turėtų augti itin pamažu.
Ir kol daugėja užsikrėtusiųjų tikru ar tariamu plaučių uždegimu, galimas koronaviruso inkubacinis periodas Rusijoje dar nepasiekė piko – pirmąsias dvi kovo savaites nepastebėję ir galimai kitus, ypač vyresnius, žmones užkrėtę asmenys gali išties persirgti liga COVID-19.
Būtent todėl kurį laiką galima tikėtis istorijų apie kvėpavimo sutrikimų turinčius Rusijos piliečius bei neigimus, kad jiems diagnozuotas koronavirusas. Tačiau vėliau, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje, kai užsikrėtusiųjų koronavirusu Rusijoje gali būti dešimteriopai daugiau, ypač vyresnių, priklausančių rizikos grupei, tuomet, anot V. Solovėjaus, esą bus galima imtis ir griežtesnių visuomenės kontrolės priemonių, sutapsiančių su politinėmis represijomis.