Feisbuke pasipylė pasiūlymai pabūti vaikų auklėmis – net mokiniai pasišovė užsidirbti. Aukle dirbanti Šarūnė Jovaišaitė pastebėjo: situacija itin sudėtinga, žmonės imasi už galvos. „Vien dėl to, kad lieka be darbų, nežino ar gaus algas, ar turės pinigų“, – laidai „Delfi rytas“ vardijo iškilusius sunkumus ji.
Netaupė juodai dienai
Iš pradžių Š. Jovaišaitė į pasirodžiusius skelbimus rimtai nežiūrėjo, jie pasirodė netgi juokingi. „Bet dabar į tai žiūriu kitaip. Žmonės, baigę magistro studijas: renginių organizatoriai, aktoriai, kiti savo srities specialistai, visi lieka be darbo. Dažniausiai dirbantys sau netaupo. Pati taip pat netaupiau, negalvojau, kad tokia padėtis susiklostys šiandien“, – sakė ji.
Laidos vedėja Kristina Pocytė teiravosi auklės, ką tinkamo išsilavinimoi neturintys asmenys gali duoti vaikams, ar bet kas gali juos ugdyti? „Be abejo, reikia, kad vaikus ugdytų specialistai, nusimanantys žmonės, o ne bet kas. Samdant kiekvienam patarčiau žiūrėti, kaip būsima auklė bendrauja. Jei sakys – mokėkite man dešimt eurų už valandą, nes yra tokia kritinė situacija – ne, aš tokios auklės nesamdyčiau“, – patarė ugdymo specialistė.
Kol kas, anot Š. Jovaišaitės, tėvai reaguoja ramiai, nepuola ieškoti auklių. „Dar tik pirma savaitė, bet kiek vėliau (jei šeimoje trys, keturi vaikai) reikalai pasikeis, visi eis iš proto: ir vaikai be vaikų, ir tėvai lygiai taip pat. Visi nori save realizuoti, ką nors veikti gyvenime, o ne tik sėdėti užsibarikadavę“, – sakė ji.
Ar šiandien pavyktų rasti auklę, kuri turi kompetencijos dirbti savo darbą, ar ne? „Yra ir bus. Jei reikia, ateisiu aš“, – juokavo Šarūnė. Vėliau siek surimtėjusi pridūrė – šioje situacijoje juokai menki – reikia ieškoti išeičių, valstybės pagalbos.
Kai galėsi – ateik
Pastebima, kad auklių teikiamos paslaugos pabrango. Koks atlyginimas buvo įprastas Vilniuje iki šiol? „Už valandą 5-7 eurai. Kol kas nejaučiu panikos, bet jau išgirstu sakant: kai galėsi, ateik. Tačiau kol kas seku kiekvieną savo žingsnį – gal vaikas serga? Todėl lieka nuotolinis būdas – noriu padėti, man rūpi vaikai“, – kalbėjo Šarūnė.
Ji nesiėmė prognozuoti, kiek auklių paslaugos brangs ateityje. Dabar, anot pašnekovės, turėtume susiimti ir padėti vieni kitiems. Net esu linkusi dirbti nemokamai, jeigu matysiu, kad mama eina iš proto. Turime susivientyti“, – patikino ji.
Tačiau, ką daryti, jei po dviejų savaičių karantinas bus pratęstas? Ir liks tik tos auklės, kurios nutarė pažiūrėti vaikus tik šiuo kriziniu laikotarpiu? Kaip nuspręsti, kokios specialybės žmogus galėtų būti gera aukle? Tarkim, animatorė būtų gera, o renginių organizatorė – bloga? „Animatorė su vaikais dirbti moka, tikrai ras būdų ir metodų kaip prie jo prieiti. Išsilavinęs žmogus vaikui visada turės ką duoti – įsitikinusi Š. Jovaišaitė. Priešingai, nei mokiniai – pastarieji, pašnekovės manymu, tenori užsidirbti.
Tėvams, kurie tikrai nesamdys auklės, pašnekovė davė patarimą – išlikti stabiliems, stengtis išlaikyti ramybę. Gerai apgalvoti kiekvieną savo kelionę, kiekvieną sprendimą, ką veikti su vaikais.
„Žaidimų aikštelė – dabar nerekomenduojama, perneš virusus, apkrės tėvus, senelius. Gali baigtis labai blogai“, – įspėjo ji.