Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sekmadienį savo Facebook paskyroje pasidalino įrašu, kuriame teigiama, kad COVID-19 nebereikėtų lyginti su gripu: „Europos šalių ligoninių tinklas patiria didesnį spaudimą dėl COVID-19 negu dėl gripo. Jeigu Italijoje susidariusios situacijos šiuo požiūriu nebelyginame seniai (Italijoje net juodžiausios gripo savaitės intensyvios terapijos skyriams buvo 5 kartus lengvesnės), tai verta dar kartą pažvegti į kitų smarkiai kenčiančių dėl COVID-19 šalių situaciją. Prancūzija ir Ispanija šiais metais gripo sergamumo piko savaitę intensyvios terapijos skyriuose gydė po 120 pacientų. Dėl COVID-19 šiuo metu intensyvios terapijos skyriuose Prancuzijoje gydomi net 300 asmenų, o Ispanijoje 272 asmenys, nors registruotų COVID-19 atvejų minėtose šalyse „tik" po kelis tūkstančius. COVID-19 tose šalyse reanimacijai pridarė bėdų jau 2,5 karto daugiau negu gripas (!!!) ir situacija iki šiol tik blogėja. Todėl trūksta tiek DPV, tiek intensyvios terapijos lovų, tiek apsaugos priemonių.”
Ekonomistas Nerijus Mačiulis savo Facebook paskyroje pasidalino įrašu, kuriame teigia: „Bijoti yra gerai, panikuoti – ne. Baimė verčia saugoti save ir kitus. Panika sukausto, užgniaužia racionalias mintis ir išlaisvina pavojingą gyvulišką pradą. Kiekvienam piliečiui turi būti akivaizdu, kad karantino įvedimas yra ne desperatiška valstybės panika, o šaltakraujiška prevencinė priemonė, priverianti kelius pavojingo viruso plitimui.
Todėl vakar pasakius A, šiandien reikia pasakyti ir B. A – saugome nuo viruso, B – apsaugosime ir nuo ekonominio streso. Ir jei dėl A ne viskas valstybės rankose, tai B galima įvykdyti su kaupu. Įvedusi karantiną ir įšaldžiusi daugelio veiklą bei pajamas, valstybė turi pasakyti, kad turi išteklius ir yra pasiruošusi užkirsti kelią nuostolių ir nedarbo lygio didėjimui. Trumpalaikis ekonominis šokas – kad ir koks didelis jis būtų – negali palikti ilgalaikių pasekmių Lietuvos augimo potencialui.
Pastaruosius ketverius metus valstybė turėjo biudžeto perteklių – iš mokesčių mokėtojų surinkdavo daugiau, nei išleisdavo jų poreikiams. Ši suma siekia daugiau nei pusantro milijardo eurų. 1,5 milijardo eurų. Svarbus atsakingos fiskalinės politikos elementas yra kaupti rezervą gerais laikais. Nemažiau svarbi ir kita medalio pusė – sugebėti laiku ir efektyviai tuos pinigus išleisti tuomet, kai jų labiausiai reikia. Dabar.
Ne, nebūtina skubiai spręsti kokį viešąjį pirkimą surengti ar kokį kelią nutiesti. Geriausi pavyzdžiai – pažangiausiose ES valstybėse.
* Leisti įmonėms bent keliems mėnesiams atidėti PVM, pelno mokesčio, socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Čia galima pradėti filosofuoti ar visiems sektoriams, bet bus mažai tokių, kurios nesusidurs su staiga kritusiu pinigų srautu, jų sąrašas bus ilgas ir platus – nuo maitinimo įstaigų, kirpyklų ir įvairiausių parduotuvių, iki pramonės įmonių, susidursiančių ne tik su mažesne vidaus, bet ir užsienio paklausa. Ir ne laikas biurokratinėms mantroms „jau ir dabar gali kreiptis, apsvarstysime“.
* Valstybė jau dabar teikia įvairiausias paskolų garantijas, skatinančias kreditavimą ir likvidumą. Reikia pasiruošti šias priemones naudoti platesniu mastu ir greičiau.
* Gyventojai netrukus deklaruos pajamas už praėjusius metus, o iki gegužės 1 dienos turės sumokėti GPM. Šis terminas turi būti atidėtas iki, pavyzdžiui, gruodžio 1 dienos.
* Svarbiausia skubiai kopijuoti ir adaptuoti vokišką kurzarbeit – padėti įmonėms ne atleisti laikinai nereikalingus darbuotojus, o išleisti juos neapmokamų atostogų, kurių metų atlyginimą mokės valstybė. Tai būtų toks biuletenis susirgus ne asmeniui, o ekonominei sistemai.
* Jokių baimių, užsidiskutavimo ir vilkinimo dėl galimo piktnaudžiavimo – ne vieta ir ne laikas nepasitikėti piliečiais ir galvoti apie ribinius atvejus. Galvoti apie medų, o ne degutą; nieko tas lašas nesugadins, jei reiks bus galima išgraibyti vėliau.
Valstybė pinigų turi daugiau nei reikia. Bet neturi laiko abejoti.”