- Ponas Kasiulevičiau, kas yra žinoma naujo apie šį virusą? Kokie jo nauji ypatumai atsiskleidžia?
- Pradžioje mes galvojome, kad susirgęs žmogus pasveiksta ir labai greitai galime būti ramūs. Dabar žinome, kad net ir pasveikus yra apie 10 dienų laikotarpis, kada egzistuoja rizika, kad tas žmogus gali užkrėsti kitą žmogų.
- Įsivaizduokime paprastą situaciją, kad žmogus yra jaunas, jam yra 25-30 metų. Jis iš kažkur grįžo arba kažkur apsikrėtė, beveik nepajusdamas pravaikščiojo dvi savaites, arba laikėsi karantino. Jis, galvodamas, kad yra visiškai sveikas, gali užkrėsti kitus, nes jis net nepajuto, kad persirgo?
- Tikėtina, kad jis kažkiek pajuto. Klausimas – kiek jis suteikia reikšmės pojūčiams. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad, jeigu jis yra įtariamas šituo susirgimu, tai gali būti, kad tas susirgimas gali pasireikšti švelniais simptomais. Pavyzdžiui – sloga, gerklės skausmas, kosulys. Labai dažnai tai yra kosulys, gali būti temperatūra.
- Praėjusią savaitę man skaudėjo gerklę. Visiškai į tai nekreipiau dėmesio. Galvojau, kad reikia laukti kitų simptomų.
- Maža tikimybė, kad praėjusią savaitę užsikrėtėte tuo susirgimu. Mes kalbame jau apie šią savaitę ir šiandien dieną – ypač po to atvejo, kai vienas keleivis, kuris atskrido, keliavo į Kretingą autobusais.
- Lankėsi kavinėse Vilniuje, socializavosi..
- Turėkime galvoje, kad užkrečiamumas yra daug didesnis negu gripo. Jeigu mes anksčiau galvojome, kad vienas žmogus gali užkrėsti maždaug 2,5 žmogaus, lyginant su gripu, kuris užkrečia maždaug 1,5 žmogaus. Tai dabar jau manoma, kad gali užkrėsti iki 6 žmonių. Tai yra didelė rizika. Įsivaizduokite kontaktų skaičių, kurį reiktų atsekti. Tai yra labai sudėtinga.
Žinoma, kad simptomai kažkaip pasireiškia. Jis negaluoja, kosėja, šiek tiek karščiuoja, bet kartais žmonės į tai nekreipia dėmesio. Toks žmogus, kuris, pavyzdžiui, sirgs keletą parų, ir po to jo būklė reikšmingai pagerės, jis dar iki dešimt dienų gali užkrėsti kitus. Taip manoma dabar. Galbūt įrodymai gali pasikeisti.
- Noriu paprašyti Jūsų žvilgtelti į žemėlapį. Tai yra tiesioginiai duomenys apie užsikrėtusius, pagijusius žmones. Italija – daugiau negu 21 tūkst. atvejų. Tai yra milžiniški skaičiai tokiai mažai šaliai, jeigu lygintume su Kinija.
- Iš tikrųjų tai yra labai dideli skaičiai. Šiandien dienos augimas – 3,5 tūkst. rodo, kad Italija dar yra kilimo fazėje. Reikia suprasti, kad ten susirgimų skaičius tik plečiasi, ir tos priemonės, kurios buvo įdiegtos nuo vasario pabaigos, iki šiol neduoda reikiamo efekto. Tai yra tikrai rimtas signalas.
Turėkime dar galvoje, kad tie registruoti atvejai, tai nėra visi atvejai. Labai didelė tikimybė, kad daugybė lengvesnių atvejų tiesiog nėra registruojama.
- Kelių savaičių perspektyvoje turbūt sudėtinga buvo sudėtinga įsivaizduoti, kad kažkas panašaus Lietuvoje galėtų nutikti. Ar ne profesoriau?
- Galbūt sudėtinga, bet maždaug nuo sausio vidurio, kai atidžiai pradėjau stebėti situaciją Uhane, tokią mintį aš jau turėjau. Tokios infekcijos, toks jų plitimo mastas, yra gana pavojingos.
Žinote, tikrai yra baisesnių infekcijų – Ebola, MERS, SARS, bet labai piktos infekcijos tarp visų baisių savybių turi vieną geresnę, jos šiek tiek lėčiau plinta. Intervencijos, taikomos joms sustabdyti, būna efektyvios.
Man atrodo, dalis šalių lyderių pasidavė minčiai, kad tiek MERS, tiek SARS, buvo galima valdyti, ir tuos pavienius atvejus bus galima izoliuoti. Tačiau epidemiologai ne kartą perspėjo, kad panašus protrūkis, kuris kartojasi kas šimtmetį, gali būti labai rimtas, ir tapti pandemija, jeigu infekcija nebus tiek smarkiai mirtina kaip Ebola arba MERS, bet ji plis labai greitai.
Šitos infekcijos plitimo greitis parodė, kad ji nepaiso jokių sienų. Situacija Uhane, kurios ėmėsi Kinijos Vyriausybė, buvo irgi ne šiaip sau. Kinijos valdžiai, nepaisant to, kad ji turi daugybę resursų, galimybių, kontroliuoti savo piliečius, tokie sprendimai, izoliavimas tokių milžiniškų teritorijų, buvo tikrai didelis iššūkis. Bene pirmą kartą istorijoje tiek milijonų žmonių yra uždaroma, izoliuojama. Tai veikia ir pačios Kinijos reputaciją. Ji to nedarė šiaip sau, o suprasdama tikrą šios infekcijos grėsmę.
Tuo tarpu Europa šiek tiek atsipalaidavusi tikėjosi, kad kinai susitvarkys, nes kinų raminimai, kad jie susitvarkys su situacija irgi buvo tokie. Mačiau, kad infekcija patenka į aplinkines šalis.
Kai kurios šalys tvarkosi labai neblogai. Pavyzdžiui – Singapūras. (…) Tai nereiškia, kad šalys, kuriose galioja demokratinės normos ir atsipalaidavęs požiūris į viešąjį gyvenimą, gali taip lengvai tvarkytis. Mes turime tą situaciją.
Pilną interviu su prof. Kasiulevičiumi kviečiame žiūrėti laidoje Delfi Dėmesio centre. Profesoriaus teigimu, tikėtina, kad ši išskirtinė situacija Lietuvoje truks du mėnesius.