Jis sakė, kad turėjo vilties, kad tokių griežtų apribojimų nereikės taikyti šalies gyvenime.

„Tikrai, kad priemonės bus tokios apimties, kad tokio pobūdžio priemonės reikalingos, buvo sunku įsivaizduoti. Buvo viltis ir tikėjimas, kad gal mažesnėmis priemonės pavyks apsisaugoti. Yra įvairios teorijos, įvairios rekomendacijos, mes kliaunamės savo specialistais ir medikais, kurie pasakė, kad mes darėme viską, kad užkirstume kelią patekimui užkrėstų asmenų į Lietuvą, dabar turime padaryti viską, kad užkirstume kelią plitimui šalies viduje“, – sakė jis.

Jis teigia, kad testams visos 4 laboratorijos Lietuvoje jau yra pasiruošusios ir tyrimų apimtys plėsis.

„Mes tikrai turime reikiamų regentų kiekį, be Vilniaus dar trys laboratorijos Lietuvoje aprūpintos. Suprantu žmonių norą pasitikrinti ir nusiraminti, bet sveikatos priežiūros specialistų pagrindinis argumentas yra tas, kad išplėtę tyrimų apimtis tiems, kuriems to nereikia, galime susidurti su tuo, kad nebebus regentų tam, kam reikia“, – sakė jis.

„Apimtys tikrai plėsis, yra pasiūlymai kaip padaryti, kad pagal šeimos gydytojų nukreipimą, galėtų atvažiuoti žmongus automobiliu, duoti mėginį, neišlipant iš automobilio. Bet ne tada, kai pats sugalvoji, vis tiek reikės gydytojo nukreipimo, kad tą testą gali atlikti“, – sakė jis.

Ir pridūrė, kad šeimos gydytojų nukreipimas atlikti testą gali vykti ir telefonu.

„Yra labai daug atvejų, kai konsultacijos telefonu vyksta. (…) Tai tos tyrimų apimtys tikrai plėsis“, – kalbėjo premjeras.

Vyriausybė šiandien priėmė daug draudimų ir tik dvi rekomendacijas: viena yra vengti atsiskaitymo grynais pinigais, antroji – religinėms bendruomenėms nerengti apeigų. S. Skvernelis sakė, kad į bažnyčios reikalus kištis nelabai ir gali, tad tenka rekomenduoti.

Saulius Skvernelis

„Kalbant apie Bažnyčią, tai Lietuvos valstybė turi atskirą susitarimą su Vatikanu, ir labai aiškiai yra atribotos kompetencijos dėl nesikišimo vienas į kito reikalus. Bet aš neabejoju, kad tiek katalikų Bažnyčia, tiek kitos religinės bendruomenės, išgirdo mūsų rekomendaciją, ir galbūt rytoj nežinau, kaip sureaguos.

Religinės apeigos bažnyčiose, maldos namuose, yra labai rizikingos. Dar daugiau į pamaldas renkasi didžiausiose rizikos grupėse esantys žmonės – mūsų tėvai, seneliai, pagyvenę žmonės. Tai yra didžiulis pavojus“, – specialiojo Delfi Dėmesio centre laidoje sakė ministras pirmininkas.

„Reikia saugotis. O dėl grynųjų pinigų – suprantame, kad galbūt tai būtų griežtesni sprendimai, dalis mūsų visuomenės, ypač pati pažeidžiamiausia, nelabai vartoja negrynųjų pinigų atsiskaitymo būdus, dėl to tai yra rekomendacija. Juo labiau, kad tai yra ir banko specialistų pasakymai, kad rizikos tokios didelės nėra.

Bet darome viską, kad minimizuotume bet kokią riziką, jeigu specialistai tokias abejones sukėlė. Šiandien mūsų pasitarime dalyvavo asmens priežiūros įstaigų specialistai, gydytojai, profesoriai, kurie siūlė, kad net ir vaistinėje, jeigu įmanoma, būtų atsiskaitoma ne grynais pinigais“, – teigė jis.

Premjeras, paklaustas ar situacijai dar tik vystantys į problemą nebuvo pažiūrėta liberaliai, S. Skvernelis sakė, kad aplaidumo atvejų buvo.

„Supraskime vieną dalyką, mes nuo pat pirmos dienos kartojome, kad tai yra mūsų atsakomybės klausimas. Jeigu žmogus, atskridęs iš rizikingų šalių, gauna rekomendaciją, kad turi 14 d. būti saviizoliacijoje, jų nesilaikymas – ne tai, kad aplaidumas, tai yra visiška nepagarba pačiam sau, visuomenei. Daugybė deklaravo, kad laikosi režimo.

Deja, šiandien turime jau kitą situaciją. Tikrai dar nėra to, kas vyksta kitose valstybėse, bet sprendimai, kurie priimti nebeleis savanoriškai pasirinkti, izoliacijos režimas bus privalomas. Jį kontroliuos, esant reikalui, tiek policijos, tiek savivaldybių administracijos pareigūnai“, – sakė jis.

„Dar daugiau turime pavyzdžių, kai žmonės, net Lietuvoje nustačius pirmą susirgimą, vis tiek vyko į tas šalis slidinėti, ilsėtis. Atsakingumo trūkumas yra didžiulis. Turime šiuo metu solidarizuotis visa visuomenė, visa bendruomenė, padėti valdžiai. Mes be žmonių pagalbos šitos situacijos vien administracinėmis priemonėmis nesuvaldysime.

Tų žmonių atžvilgiu, kurie jaučiasi labai svarbiais individais mūsų visuomenėje , bet nemano, kad reikia gyventi pagal bendras visuomenės taisykles, įsigaliojus karantinui, numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė“, – teigė jis.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius laidoje kalbėjo, kad jo nuomone, prie karantino sąlygų reikės priprasti ilgam laikui – bent dviems mėnesiams. Premjeras sakė, kad galbūt tiek ir neprireiks.

„Kol kas turime dvi savaites. Tai yra būtinas minimumas. Po to žiūrėsime. Tie du mėnesiai, kuriuos profesorius paminėjo, buvo panaudota iš tų šalių, kurios pavėlavo imtis priemonių, arba per liberalias naudojo. Bet net ir tose šalyse po dviejų–dviejų su puse mėnesių, matome, kad, kaip sakoma, epidemija turi pradžią ir pabaigą, eina pabaigos link. Reikia kantrybės.

Nesame priėmę nekeičiamų sprendimų. Žiūrėsime, kaip gyvenimas koreguosis. Gali būti ir palengvinimų, o sugriežtinimų turbūt jau nėra kur, bet, jeigu reikės, ir tai bus daroma. Kol kas dar turime situaciją, kad nėra plitimo tarp mūsų piliečių, kol kas visi atvejai yra įvežtiniai. Jeigu atsakomybė bus pirmoje vietoje, jausime atsakomybę už savo artimuosius, bendrapiliečius, kaimynus, galbūt bus kitos pasekmės.

Jei vaikščiosime po kavines (dabar jau nebus galima vaikščioti), organizuosimės savo šventes, vakarėlius, po to išeisime į maisto prekių parduotuvę ir pasidalinsime užkratais, tada pasekmės bus gerokai ilgesnės ir sunkesnės“, – sakė premjeras.