- Pirmasis mūsų specialios laidos pašnekovas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Labas vakaras, ministre, tai gi, pirmiausia, kas Jums, kaip užsienio reikalų ministrui, šiuo metu svarbiausia?
- Svarbiausia suteikti informaciją Lietuvos Respublikos piliečiams, pasklidusiems po visą pasaulį. Kaip žinia, esame mobili tauta. Dar pridurčiau, kad esame šiek tiek atsipalaidavusi tauta, nes nepaisant įspėjimų, (…) vis tiek atsipalaidavimo nuotaikų stebėtinai yra daug.
- Ką Jūs turite mintyje? Kas – tas atsipalaidavimas?
- Dar būna skambučių: „štai, turiu kelialapį į Prancūziją slidinėti. Ar man vykti, ar nevykti?“, „turiu bilietus kovo pabaigoje, ar man pavyks grįžti?“. Tai visiems reikia aiškinti.
Pasinaudodamas proga dar kartą noriu pasakyti: tikrai grįžkite, jeigu turite tokių galimybių – dar kol įmanoma, įmanomais būdais, nes po to – ne tik dėl viruso grėsmės, bet ir dėl logistikos problemų tikrai bus sudėtinga sugrįžti. Tada susidursite su aibe visokių kitokių praktinių problemų, ir vėl visiems reikės galvoti, kaip tą problemą spręsti.
Dar kartą noriu priminti, kad rytoj, sekmadienį, iki 18 val., esame paprašę, kad visi Jūsų minėtose 18 šalių esantys registruotųsi ambasadose. Mūsų tinklapiuose yra tie adresai. Tie, kurie negali, neranda, kaip grįžti.
- Tiesiog galima atsidaryti www.urm.lt, ten susirasti kiekvienos atstovybės adresą, kontaktus, ir kreiptis į kiekvieną Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę?
- Absoliučiai – taip.
- Kokio pobūdžio informaciją, kokias paslaugas Jūs suteikiate?
- Jeigu kalbėtume apie paslaugas ir informaciją tai yra keliauk.urm.lt, kur galima rasti kažkokią specifiką apie visas šalis. Yra „Keliauk saugiai“ programėlė, kur irgi yra konsulinė informacija. Dabar aš kalbu apie tuos, kurie nori grįžti ir negali. Jiems bus suteikta informacija, kaip tą padaryti.
Iš karto aišku, kad, jeigu yra būdų, kol dar skraido lėktuvai, kol dar ne visos sienos uždarytos, reikia mėginti tą išnaudoti. Jeigu turite bilietus į kažkur pabaigoje mėnesio, juos reikia keisti, kol dar įmanoma.
Kai jau atsidurs tokioje visiškai prastoje situacijoje, kai jau nebus kaip (gali taip būti), tada mes juos visus registruosime, yra prašymas tą padaryti iki rytojaus 18 val. Kad mes suformuotume tą paketą.
- Kad matytumėte bendrą vaizdą?
- Jeigu vėliau – tada vėl reikės tirti tą situaciją, ir tada organizuosime kartu su Susisiekimo ministerija, ieškosime būdų, kaip jiems sugrįžti.
- O koks yra dabar poreikis?
- Yra apie 500 užsiregistravusių tuo keliu, kaip aš sakau. Toks – poreikis šiuo metu. Daug kas svarsto, ar verta. Kaip visada, visokių yra, todėl raginčiau labai nedelsti.
- Turbūt išvykusių laikinai gali būti dešimtys tūkstančių žmonių?
- Taip ir yra, tikrai – dešimtys tūkstančių. Labai sunku atsekti, nes nėra prievartos registruotis. Visi tą suprantame. Bet, kai atsitinka tokia situacija, kaip dabar, tai reikėtų truputėlį disciplinos. Tas atsipalaidavimas yra suprantamas dalykas, bet komforto zona šiek tiek užsidaro visame pasaulyje. Supraskime, ir mes turėtume suvaržyti savo laisves tam, kad atremtume tą nelaimę, kuri yra visiems labai aktuali šiandien.
- Ar nevertėtų pagalvoti apie kažkokius technologinius sprendimus? Juk tarkime ryšio tiekėjai - „Telia“, „Tele2“, „Bitė“ - apsisprendus valstybei, tam tikrą laikotarpį (galima gauti informaciją), kokio kiekio žmonių telefonai buvo įjungti į užsienio režimą.
- Turime tą informaciją.
- Tai turbūt – dešimtys tūkstančių žmonių, kurių telefonai užsienyje, o jie patys dar į Lietuvą negrįžo?
- Matote, gal jie ten ir gyvena. Sunku pasakyti. Bet – taip, mes turime tą informaciją. Aš dabar kalbu apie tuos, kurie ieško būdų. Nes, pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kad buvo lėktuvas, buvo galimybė, bet jie pasinaudojo kitais skrydžiais. Turime tokių atvejų. Reikia žiūrėti kūrybiškai ir proaktyviai, ir tikrai neatsipaiduoti, ir nemanyti, kad čia viskas išsispręs.
- Proaktyviai – valstybės prasme, ar kad tie žmonės taip žiūrėtų?
- Valstybės prasme – tai savaime suprantama. Štai posėdžiaujame, ir ieškome visokių būdų, ką turime padaryti valstybėje. O žmonės turėtų irgi stengtis nemanyti, kad čia .. Jeigu susidarys didžiulės minios, kurios įstrigs.. Dar net pridurčiau tokį dalyką – jeigu yra galimybė gyventi ten, išbūti tą laikotarpį, tai – pirmyn. Nėra privaloma grįžti.
Bet, jeigu yra žmonių, kurie yra likę be jokių aprūpinimo sprendimų, tai žinoma, kad jie turi ieškoti būdų, kaip tą daryti. Mūsų reikalas yra informuoti ir jiems padėti.
- Galbūt verta parašyti visais tais abonentiniais numeriais žinutes valstybei?
- Mes tikrai skleidžiame, kiek tik įmanoma, tą informaciją. Ir dabar kiaurą parą dirba mūsų diplomatai ir konsuliečiai. Srautai yra didžiuliai, klausimai – gal ir buitiniai, bet labai praktiški, labai paprasti klausimai. Ir per feisbuką atsakinėjame, ir ambasados – kiek gali. Srautai yra didžiuliai, supraskime tai. Noriu paprašyti kantrybės tų, kurie nori informacijos. Stengsimės tą padaryti.
- Kai kurios valstybės uždarė sienas. Lietuva taip pat uždaro. Kaip – su Lietuvos piliečiais, juk iš Europos vienintelis sausumos kelias į Lietuvą yra per Lenkiją. Tarkime – Čekija neleidžia ir išvažiuoti, ir įvažiuoti. Kaip – ten su piliečiais?
- Sunkiau – ten, kur neleidžiama ir išvažiuoti, ir įvažiuoti. Lenkija mums aktuali yra ta prasme, kad visi, kurie mėgins grįžti, ir jiems nepavyks to padaryti oru ir kitais būdais, tai sausuma vienintelis būdas yra per Lenkiją. Intensyviai kalbamės su Lenkija.
- Bet jie dar nepritarė tam?
- Aš tikiuosi, kad rasime sprendimą. (…) Manau, kad gal dar ir šiandien, kad 72 valandoms būtų humanitarinis koridorius, ir galėtų žmonės per Lenkiją grįžti į Lietuvą. Svarstome tokį patį sprendimą ir tų, kurie keliaus tranzitu, tarkime - Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos piliečiai. Jie galbūt irgi norės grįžti. Šitą sprendimą taip pat rasime, kad tai būtų žmogiškas sprendimas. Tačiau tai dar ne iki galo nuspręsta.
Klausimų yra tikrai labai daug, ypač dėl važiuojančių automobiliais.
- Galbūt reikia numatyti kažkokį laiko tarpą, kiek jie gali dėrėtis su Lenkija? Kokį laiko tarpą jie gali būti valstybėje, kad per kažkokį sveiką laiko tarpą kirstų teritoriją?
- Taip ir bus. Tie, kurie važiuos tranzitu, jiems bus labai aiškiai sienos apsaugos tarnybos pateiktos instrukcijos, kiek laiko jie gali būti teritorijoje. Tikrai jie neturi niekur išlipti iš automobilio. Galbūt kažkokių būtinumų gali būti – bet minimaliai tą sąlytį su aplinka turėti.
- O Lietuva – kitų valstybių piliečių atžvilgiu? Juk lygiai ta pati situacija (…).
- Lygiai tas pats.
- Trys paros – 72 valandos tam padaryti?
- Mes manome, kad tai yra optimalus laikas – ne per trumpas ir neberibis laike. Dar pridursiu, (…) kad yra tam tikros judėjimo per sieną išimtys užsieniečiams, kurie yra LR piliečių šeimos nariai. Šeimos nariai galės įvažiuoti. Jeigu tai yra diplomatai, yra Vienos konvencija. Jeigu tai yra NATO arba NATO šalių kariai, tai vėl yra išimtys taikomos. Jeigu asmenys turi nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, taip pat jiems reikia daryti išimtis.
- Tokių leidimų Lietuva yra išdavusi dešimtis tūkstančių. (…) Tarkime, dabar žiemos beveik nebuvo, bet, jeigu buvo atostogos statybose, tai ukrainiečių statybininkai grįžo namo, dabar jie tarsi norėtų grįžti į darbo vietą..
- Tie, kurie yra legaliai dirbantys, tai jie čia yra legaliai esantys, ir turbūt turi lūkesčius čia grįžti.
- Jiems būtinai reikia pateikti Migracijos departamento išduotą leidimą? Ar jiems užtektų darbdavio leidimo?
- Kaip turistai, daryčiau prielaidą, jie jau neįvažiuos. Tie, kurie turi legaliai įtikinamus dokumentus, supraskime, turi būti kažkokia tvarka. Bet mes išimtys yra humaniškos, panašios yra taikomos ir kitose šalyse, kurios uždaro sienas. Išskyrus – Čekiją.
- Taip, Čekija neleidžia ir išvažiuoti. Kitas dalykas, dabar, kiek suprantu, diplomatinės atstovybės daugiau dirba patarėjais. Žmonėms pataria, kaip jiems organizuotis kelionę. O valstybė pati – ar ketina investuoti į transportą, skirti transporto priemones – lėktuvus, autobusus, jeigu žmonės patys nesusiorganizuos – nori važiuoti, bet jau neranda galimybių?
- Kaip ir minėjau, mūsų užduotis yra suregistruoti visus lūkesčius ir poreikius. Susisiekimo ministerija tada spręs tansportavimo klausimus. Be jokios abejonės, valstybė, kiek tai yra įmanoma, padės. Tačiau supraskime, kad tai yra finansiškai sudėtingas dalykas. Kalbu tik apie patį principą. Tai nereiškia, kad žmonės patys neturi rūpintis. Raginčiau tą daryti. Tačiau tie, kurie atsidurs tikrai sudėtingoje situacijoje, be jokios abejonės jiems pagelbėsime, ir ieškosime būdų, kaip jiems grįžti.
- Ką Jūs dabar patariate tiems, kurie tarkime atostogauja egzotiškuose kraštuose ir turi jungtinius skrydžius per Europą, kur jau nebegalima sugrįžti? Tarkime, žmonės atostogauja Tailande, Indonezijoje, Filipinuose, Balyje, daug kur jie atostogauja. Ką Jūs jiems sakote?
- Kol kas registruojame situaciją, kurie neturi kaip (grįžti). Šiaip skrydžių yra – iš Balio, Indonezijos, Meksikos, iš kur tik norite. Net iš Amerikos yra skrydžių, tik – ne į Šengeną. Galimybių yra. Todėl tas humaniškas 72 val. laikotarpis, kurį taikysime, jis yra pakankamas, kad būtų galima susirūpinti ir grįžti. Net ir mašina galima grįžti iš Barselonos, jeigu yra labai didelis noras ir poreikis. Manau, kad tą reikėtų ir padaryti.
Žiūrėsime, kaip klostysis situacija. Rytdienos 18 val. yra pirminio paketo formavimui, kad mes matytume, kokie yra poreikiai. Po to greičiausiai rekomenduosime ir visiems kitiems registruotis, kadangi atsiras sunkumų.
Jūs paminėjote 18 valstybių, į kurias yra draudžiama vykti. Tai, kai įvesime karantiną, niekur nebus galima vykti. Tada tie skaičiai atkris, ir nereikės jų skaičiuoti. Karantinas yra tam, kad padarytume kiek įmanoma griežtesnes priemones, kad būtų galima atlaikyti visą tą volą, ir, kad nebūtų tokios situacijos, kaip buvo Kinijoje arba vėliau – Italijoje. Manau, kad žmonės supras, kad tie dalykai yra būtini dėl jų pačių saugumo. Jei būsime atsipalaidavę, tai tas gali išsitęsti labai ilgai ir būti labai problemiška.
- Kaip Jūs apskritai apibūdintumėte dabartinę situaciją diplomatinėse atstovybėse? Formuojant personalą tikrai nebuvo apie tai galvota, žmonių yra tiek, kiek yra. Kai kurios ambasados yra labai mažos – vos po du tris žmones.
- To negali planuoti. Didelį štabą laikyti yra didelės išlaidos. Tikrai neplanuoji, kad bus kažkokia force majore situacija.
- Tarkime, kiek žmonių dirba mūsų ambasadoje Italijoje?
- Keli – iš tikrųjų nedaug. Bet mes mėginsime tvarkytis. Pertvarkysime savo kolektyvą Vilniuje. Daugiau pajėgumų skirsime konsuliniams reikalams, darbui su piliečiais. Jau dabar tas vyksta. Padėsime, kur reikės, atstovybėms.
Spręsime situaciją. Tarkime „Brexit'o“ atveju reikėjo sustiprinti mūsų ambasadą Londone. Mes tą padarėme. Jungtinių Tautų narystės Saugumo Taryboje metu sustiprinome savo misiją prie JT Niujorke. Visa tai buvo atlikta, kai reikėjo. Dabar tenka vos ne visame pasaulyje skirti daugiau dėmesio.
- Ar gaunate signalų, kad: „klausykite, ministre, jau nebegalime, duokite žmonių“?
- Tų signalų visada yra. Žmonės yra nemetaliniai, jie turi ilsėtis. Jie irgi yra grėsmės zonose. Jiems turi būti taikomos visos savęs apsaugojimo priemonės – nes tai yra darbas su žmonėmis.Mes tuo irgi rūpinamės, tačiau neslėpkime, teks tą laikotarpį išgyventi.
- Ar prognozuojate, kad bus dar daugiau nei dabar besikreipiančių žmonių, kada galbūt visose Europos valstybėse bus karantinas?
Visko gali būti. Todėl mes ir norime imtis griežtesnių priemonių. Kol kas dar neturime to, kad skleistų tą virusą viduje. Jis vis dar atvažiuoja iš užsienio. Tikimės, kad pavyks maksimaliai tą suvaldyti.
- Ačiū Jums, kad atvykote pas mus į laidą.