Pagal Vyriausybės priimtus sprendimus, taikomus visai Lietuvai, ugdymo procesą stabdyti rekomenduojama nuo kovo 13 d., o privaloma – nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. imtinai, tačiau neatmetama, kad šį laikotarpį gali tekti pratęsti.
Vilnius atskiru savivaldybės lygmens sprendimu fiziškai ugdymo įstaigų duris užvėrė nuo penktadienio penkioms savaitėms iki balandžio 17 dienos, į šį periodą įtraukiant ir šv. Velykų atostogas. Tačiau savivaldybė neatmeta, kad, jei situacija dramatiškai pagerėtų anksčiau, laikotarpis gali būti sutrumpintas.
Pagal dabartinę situaciją, kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Svarbu pabrėžti, kad vyresnių vaikų tėvams nedarbingumas vaikų priežiūrai karantino laikotarpiu neišduodamas.
Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, pranešimu spaudai informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kilo klausimų dėl senelių
Delfi skaitytoja iškėlė klausimą, kodėl šitoje situacijoje seneliai negali pasiimti nedarbingumo.
„Ar galėtumėte viešai iškelti klausimą, kodėl ligos atveju seneliai gali pasiimti nedarbingumą, o karantino atveju ne? Kalbėjau su sveikatos ir apsaugos ministerija ir patvirtino, kad seneliai tikrai nėra įtraukti. Kodėl? Neaišku... tik tėvai, įtėviai, globėjai. O seneliai mūsų valstybėje eilinį kartą nieko nereiškia?“, – rašė moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė atsakė, kad šiuo atveju kalbame apie sveiko, bet mažo vaiko priežiūrą, todėl gavėjų ratas yra siauresnis ir apsiriboja tik tėvais, įtėviais ir globėjais.
Po dviejų savaičių teks ieškoti kitų išeičių
Jeigu nebus priimtas atskiras sprendimas dėl ekstremalios situacijos, po dviejų savaičių baigsis galimybė vaikų priežiūrai gauti nedarbingumą, ir tėvams reikės ieškoti kitokių išeičių, kaip derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
Tarp kitų galimybių spręsti situacijai, kurias pranešime nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra nurodomas nuotolinis darbas. Ministerija pažymėjo, kad tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
„Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų“, – rašoma pranešime spaudai.
Ministerija dar nurodo, kad tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas. Arba vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.
Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.