Savo kalboje akcentavęs Sąjūdžio dvasios svarbą prieš 30 metų keliant nepriklausomos Lietuvos idėją, prezidentas teigė norįs, kad gerovės valstybė taptų nauja Lietuvą vienijančia kuriamąja jėga, kuri toliau saugotų ir stiprintų nepriklausomos valstybės pamatus.
Kartu prezidentas akcentavo ir ypatingą pasitikėjimo bei lyderystės reikšmę. Pasak šalies vadovo, ypač svarbi prieš 30 metų buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio lyderystė. Į profesorių dabartinis šalies vadovas kreipėsi, įvardindamas jį prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kartu prezidentas savo kalboje pareiškė V. Landsbergiui užuojautą dėl Kovo 11-osios trisdešimtmečio išvakarėse mirusios jo žmonos pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės.
„Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda: Lietuvoje visada buvo laisve kvėpuojančių
Valstybės vadovas teigė, kad, nepaisant pusę amžiaus trukusios Lietuvos okupacijos, piliečiai nepaliovė kovoti bei gyventi nepriklausomos Lietuvos dvasia.
„Lietuvos valstybė buvo okupuota, tačiau joje visada išliko Nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečių dvasia. Nuo partizaninės kovos didvyrių iki Helsinkio grupės, Lietuvos laisvės lygos, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų, ekologinių judėjimų pradininkų – Lietuvoje visada buvo laisve kvėpuojančių, laisvę ginančių, už idealus kovojančių žmonių. Jų auka, jų drąsa ir ryžtas tapo postūmiu procesui, pakeitusiam istoriją“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas savo kalboje taip pat pabrėžė, kad, Lietuvai vaduojantis iš Sovietų sąjungos, visuomenės nepriklausomybės siekis vieningai sukosi apie Sąjūdžio dvasią. G. Nausėdos teigimu, nepaisant egzistavusių požiūrių skirtumų tarp Nepriklausomybės Akto signatarų, nepriklausomos Lietuvos idėja sugebėjo suskaldyti sovietinę imperiją.
„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją. Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais. Tačiau viena idėja – nepriklausoma Lietuva – suvienijo juos svarbiausiam gyvenimo sprendimui“, – pažymėjo prezidentas.
Šalies vadovas savo kalboje klausė, ar šiuo metu vis dar galima tikėtis bent panašios išsivadavimo metais Lietuvoje tvyrojusios vienybės, ar vis dar Lietuva turi idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones, ar pagaliau idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti.
Prezidento nuomone, solidarumu grįsta gerovės valstybė galėtų būti tokia idėja.
„Norėčiau, kad atsakomybe, teisingumu ir solidarumu grįsta gerovės valstybė taptų ta vienijančia kuriamąja jėga. Jėga, kuri saugotų ir stiprintų Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pamatus. Jėga, kuri padėtų spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip socialinė ar regioninė atskirtis. Jėga, kuri suteiktų galingą postūmį proveržiui švietime, ekonomikoje, aplinkosaugoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ragino nebijoti būti patriotais
G. Nausėda, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos trisdešimtmetį, ragino vengti neapykantos tiek žmogui, tiek aplinkai. Prezidento teigimu, būtent meilės pagrindu kuriama Lietuva išgražėjo.
„Mūsų Lietuva išgražėjo tiek, kiek ji buvo kuriama meilės pagrindu, ji nepatraukli tiek, kiek joje įsispaudė neapykanta. Nebesvarbu, ar tą neapykantą lemia orientyrų praradimas, politinės varžytuvės ar tiesiog nuovargis. Neapykanta tiesiog yra neapykanta žmogui, medžiui, aplinkai. Ji visada destruktyvi. „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“, – byloja „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Jie liudija ne ką kita, o patriotizmą – dar vieną sąvoką, kurią mes kažkaip nepastebimai išgujome iš savo žodyno“, – kalbėjo Nepriklausomybės aikštėje prezidentas, paraginęs nebijoti būti savo šalies patriotais.
„Patriotizmas kaip medis veši iš apačios – meile savo šeimai, gatvei, miestui, Tėvynei. Galiausiai jis išauga, sutaurėja iki meilės žmonijai. Tad nebijokime būti savo šalies patriotais! Įspauskime savo širdyse 1990-ųjų kovo 11-ąją – Vienybės, Pasitikėjimo ir Meilės dieną. Dieną, kai Lietuva atgimė dar kartą tam, kad taptų stipria, teisinga, laisvę mylinčių ir už ją kovojančių piliečių valstybe“, – kalbą baigdamas, sakė šalies vadovas.
V. Pranckietis: trys nepriklausomybės dešimtmečiai išaugino modernaus lietuvio tapatybę
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Nepriklausomybės aikštėje vykusio Kovo 11-osios paminėjimo proga, sakydamas sveikinimo kalbą, akcentavo, kad trys nepriklausomybės dešimtmečiai išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę, ir džiaugėsi, kad bet kokius bandymus nepaisyti demokratijos Lietuvoje „pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė“.
„Prieš trisdešimt metų būti lietuviu reikėjo drąsos. Teko priešintis, elgtis „kitaip“, bet žinojome, kad siekiame nepriklausomybės, ir tai tvirtai jungė visus. Šis siekis buvo pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija. Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo V. Pranckietis.
Seimo pirmininko teigimu, trys laisvos šalies dešimtmečiai išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę.
„Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės. Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra tikrai laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė“, – pažymėjo parlamento vadovas.
V. Pranckietis taip pat teigė tikintis, kad tai, jog likimas lėmė Kovo 11-ąją susitikti po Nepriklausomybės aikštės vėliavomis, yra dar vienas bendros lietuvių tapatybės patvirtinimas.
„Tai – laisvės prasmės priminimas. Čia įvairiausios mūsų tautos sielos stojo ginti laisvės. Čia buvo paliktos laisvės aukos ir, saugomas barikadų, čia gimė pasiryžimas nepasiduoti“, – šventės proga kalbėjo V. Pranckietis, ragindamas švęsti savo laisvę ir laimę.
Nepriklausomybės aikštėje jau plėvesuoja trijų Baltijos valstybinių vėliavos
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines, prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Estijos ir Latvijos – vėliavos.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kovo 11-oiso Akto signatarai, Seimo nariai, kiti svečiai.
Ceremonijoje gieda valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras. Dalyvauti šiame renginyje į Lietuvą specialiai atvyko Estijos ir Latvijos kariuomenės garbės sargybos kuopos nariai.
Siaučiant koronovirusui į vėliavų pakėlimo ceremoniją nepabūgo atvykti tautine atributika pasipuošę sostinės gyventojai ir svečiai.
V. Landsbergis: padarėm – atsiėmėm pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems
Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
„Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė. Ji paskelbė laisvę visiems“, – Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atkūrimą sako V. Landsbergis.
V. Landsbergis antradienį turėjo sakyti kalbą iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tačiau nedalyvavo dėl netekties šeimoje. Kovo 11-osios išvakarėse eidama 91-uosius metus mirė jo žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. V. Landsbergio kalba ceremonijoje buvo perskaityta.
„Tikriausiai tuose kolūkiniuose palankiuose palankiai susiklostė aplinkybės, o mes padėjom joms klostytis. Nejaugi nebuvo tarpusavio pavydų? Ir dar kiek. Nejau nebuvo senų ir naujų abydų (nuoskaudų – BNS)? Sočiai, sočiai... Nejau netūnojo po pernykščiais lapais revanšo žvėris? O, jis urzgia iki šiol“, – sako V. Landsbergis.
Jis retoriškai klausia, „kaip galėjo atsitikti, kad geležinės replės nesutraiškė riešutėlio, bet sulūžo replės?“. „Matyt, patardavo patarėja, Šventoji dvasia, padėjo palankiai sukritusios Panemunių palankių aplinkybės o gal buvom ir patys šio to verti, jutom brolybę, negailėjom jėgų ir gyvybės?“ – sako V. Landsbergis.
„Padarėm, atsiėmėm pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, kad ja nepasinaudojo kaip reikiant, tai juk ir mes nepasinaudojom. Gal nebuvo verti? Būtent gyventi padoriau. Tačiau šį be tai padarėm, atitaisėm dalį žemėlapio. Jei padoresnio gyvenimo troškimo sąjūdis išplistų po margą svietą, Lietuva savo tarptautine misiją būtų atlikusi, tą unikalią misiją, jos pastangą, vertą priminti“, – pažymi pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę.
„Taipgi, politiškai, geležinės uždangos korekcija po Berlyno sienos galėjo palikt Baltijos šalis Rusijai, Sovietų sąjungai, bet Lietuva to neleido. Laisvę visiems, tokia buvo ir liko Lietuvos istorinė apeliacija, aktualusis kvietimas. Kviečiame ir toliau, tokia mūsų žinia – laisvę visiems!“ – savo kalbą baigia V. Landsbergis.
V. Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metais kovo 11 dieną priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.
Tūkstančiai žmonių Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, tūkstančiai žmonių trečiadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.
Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje, po Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos.
Gedimino prospektu kariai, civiliai gyventojai, signatarai, politikai, moksleiviai nešė 400 metrų ilgio trispalvę. Tarp jų vienas pirmųjų buvo prezidentas Gitanas Nausėda.
Priekyje žygiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariniai orkestrai, Lietuvos garbės sargybos kuopos kariai, šauliai, Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai.
„Kovo 11-oji – tai pergalė prieš Sovietų Sąjungą“, – trečiadienį BNS sakė 36 metų vilnietis Tomas Miliauskas, drauge su šeimos nariais nešęs trispalvę.
Jis teigė pačios 1990-ųjų kovo 11-osios neprisimenantis, bet labai įsidėmėjo 1991-ųjų sausio 13-ąją, kai sovietų kariuomenė bandė užimti Vilniaus televizijos bokštą ir Nacionalinį radiją bei televiziją.
„Man tada buvo šešeri su trupučiu. Kovo 11-osios neprisimenu, bet prisimenu Sausio 13-ąją. Tada labai bijojau, klausiau tėvų, ar mus veš į Sibirą“, – pasakojo vyras.
Eitynėse dalyvavusi 77 metų vilnietė Rimantė Umbrasaitė sakė, kad jai Kovo 11-oji reiškia gyvenimą.
„Visą gyvenimą reiškia. Aš buvau tų įvykių liudininkė ir esu laiminga dėl to, tuomet buvau aikštėje (prie Aukščiausiosios Tarybos – BNS). Prisimenu, kad lašnojo visą dieną, o paskui nustojo lyti, ir kai išlindo A. Terleckas su A. Kubiliumi nuimti po (sovietinio) herbo, tiesiog širdis apsivertė iš džiaugsmo“, – pasakojo moteris.
37-erių vilnietė Virginija Baroniūnienė trispalvę nešė su vaikais.
„Kovo 11-oji man yra Nepriklausomybė. Nepriklausomi esame 30 metų. Prisimenu, kai buvau septynerių, pro namus važiavo tankai. Man ši data labai reikšminga. Ir vaikus atsivedžiau, kad pajustų dvasią, suprastų, kas tas yra“, – sakė ji.
Po šv. Mišių Katedros aikštėje Vilniuje Katedros aikštėje koncertuos Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniai orkestrai, o vakare, 21.30 val., šventinis koncertas vyks Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.
Pavakary sostinėje dar numatytos tautininkų organizuojamos eitynės. Jos anksčiau sulaukdavo kritikos dėl perdėto nacionalizmo.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.