Kovo 11-osios naktį orai subjurs. Prie Lietuvos priartės aktyvesni ciklono debesys. Pradedant vakariniais rajonais ims intensyviau lyti. Per naktį lietus pasieks ir rytinius šalies rajonus. Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, pajūryje gūsiai jau sieks 15-18 m/s. Temperatūra pažemės iki 2-6 laipsnių šilumos.
Dieną dargana ir toliau gadins šventinę nuotaiką. Daug kur palis. Dar labiau sustiprės vėjas, 16-21 m/s pietvakarių vėjo gūsiai tikėtini jau daug kur. Įdienojus temperatūra kils iki 6-10 laipsnių šilumos.
Ypač vėjuota bus savaitės pabaigoje – ketvirtadienį, penktadienį. Iš penktadienio į šeštadienį, anot sinoptikų, galima tikėtis (ne žiemos sugrįžimo, nes jos kaip ir nebuvo), bet šaltesnių orų, šlapio sniego. Prognozuojamas šioks toks atšalimas.
Nesustabdomas pavasaris
Gamtininkas Almantas Kulbis konstatavo: pavasaris atėjo nesustabomai, tiek kalendorinis, tiek fenologinis. Pastarasis, anot jo, buvo neįprastai ankstyvas. Užfiksuota, kad kai kurie pavasario pranašai – lazdynai, alksniai (ypač baltalksniai), šalpusniai šiais metais Lietuvoje pražydo dar vasario mėnesį. Nėra dažnas reiškinys, kad fenologinis pavasaris būtų toks ankstyvas.
Šiais laikais, anot A. Kulbio, geras fenologijos įrankis yra socialiniai tinklai. „Žmonės pamatę vieną iš pavasario požymių, tarkim snieguolę, tuoj pat pasidalija nuotraukomis. „Snieguolė – kultūrinis augalas, tačiau mūsų šalyje išplinta pati savaime, ypač miestų aplinkoje. Teko matyti mieste didelę pievą snieguolių paskutinę vasario savaitę, ko gero, kitur pražydo ir dar anksčiau. Šie metai įdomūs tuo, kad visą žiemą buvo galima rasti žydinčių augalų“, – pastebėjo gamtininkas.
Pasak jo, vėlyvosios žibuoklės pražydo dar žiemos pradžioje, paskui jų galima buvo pamatyti ir sausį, ir vasarį. Pavilnių regioniniame parke jos dabar žydi masiškai, gausiai.
Praktiškai vasario mėnesį spėjo nužydėti ir lazdynai. Vyriškieji lazdynų žiedynai – žirginiai išbarsto žiedadulkes ir nukrenta. Dar galima rasti ir su žirginiais, ir su nykstančiais, nubyrėjusiais žirginiais.
Ankstyvas žydėjimas taip pat susijęs su žiedadulkių koncentracija ore, tai pajunta alergiški žmonės – šiais metais žiedadulkių sezonas prasidėjo gerokai anksčiau.
Grybautojai patraukė į miškus
Kitas, įdomesnis pavasario požymis – jau ir grybautojai patraukė į miškus. Vėlgi pasitarnauja socialiniai tinklai – žmonės skelbia radę paprastųjų bobausių. Tiesa, buvo netikinčių, bandančių sakyti, kad keliamos pereitų metų nuotraukos, bet vėliau pasipylė atsiprašymai – bobausiai tikrai išdygo, jų galima rasti smėlingose kirtavietėse, šalia takų. Pirmieji bobausiai pasirodė ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
Žmonės išėję į mišką pamato ir kitą Lietuvoje paplitusį ankstyvą, lėkštelę primenantį pavasario grybą – raudonąją plačiataurę, kitaip dar vadinamą gegutės bateliais, elfų taurėmis, kurie auga ant žemės nukritusių yrančių medžių šakelių. Šie grybai įspūdingi savo spalva – skaisčiai raudoni.
Galima rasti ir retesnių rūšių grybų, vienas jų – valgomasis tampriukas.
Gamta, A. Kulbio manymu, jau pasiruošusi pasitikti pavasarį. Pirmiesiems augalams net kelių laipsnių šaltis nėra baisus, jeigu toks ir naktimis sugrįžtų.
Tame pačiame Pavilnio regioniniame parke gamtininkas sakė matęs ir daugiau žydinčių augalų: pirmosios baltažiedės plukės jau iškėlusios žiedus, nors dar pilnai neišsiskleidę, bet tai tik kelių dienų klausimas. Jau žydi tamsioji plautė, daugiametis laiškenis.
A. Kulbis pasakojo prieš kelias dienas lankęsis Nidoje, ten jau pražydo karklai, vadinamieji kačiukai. Pajūrio zonoje – keliais laipsniais šilčiau. „Kartais žmonės pastebi, kad žydi kačiukai, bet tie pūkeliai – tai dar ne žiedai, tik išsprogę žiediniai pumpurai. Tikrasis žydėjimas prasideda tada, kai pasirodo geltona spalva, piestelės arba dulkinės. Tik tada galima teigti, kad jie žydi“, – pažymėjo jis.
Kopose gamtininkas pamatė ir kitą augalą – pavasarinę ankstyvę. Tai mažytis, vos kelių centimetrų dydžio augalas, jį sunku pastebėti, tačiau yra vienintelis Lietuvoje tikrasis efemeras. „Efemerai, tai tokie augalai, kurie gyvena labai trumpai. Šito augalo gyvenimas užtrunka viso labo tik dvi savaites – nuo išdygimo iki sėklų subrandinimo. Pavasarinės ankstyvės atėję į kopas birželio mėnesį tikrai nerasime“, – aiškino pašnekovas.
Ar atskubėjęs pavasaris, nesibaigs anksčiau? „Jei pažvelgtume į fenologų sudėliotus ilgamečius stebėjimus ir tyrimus – vasaros pradžia laikomas raukšlėtalapio erškėčio žydėjimas. Kai pražysta erškėčiai, galima sakyti, kad prasidėjo vasara“, – kalbėjo gamtininkas ir pridūrė, jog jau keli metai, kai galime stebėti erškėčius žydint gegužę ar gegužės viduryje. Tad ir šiais metais galėsime laukti erškėčio žydėjimo – labai smalsu kada jis pražys.
Šalna labai nepakenks
A. Kulbis stebėdamasis pripažino – tiesiog rekordų metai: „Aišku, bus šalnų. Mieste teko pastebėti „išsprogusias“ kai kurias gyvatvores, tokias kaip blizgantysis kaulenis, totorinis sausmedis. Lapeliai nemaži, kokių 1-2 centimetrų.“
Teoriškai, pasak gamtininko, stipresnės šalnos dar įmanomos, tai augalams gali šiek tiek pakenkti. „Tačiau medžiai yra prisitaikę, jeigu vienas ar kitas lapas ar pumpuras žus, tai atsigaus, medžiai turi vidinių jėgų. Tokių atvejų būna kiekvienais metais“, – nuramino jis.
Kaip pavyzdį pateikė vienais metais per anksti išsprogdinusius pumpurus ir išskleidusius lapus ąžuolus. „Vėliau užklupo stiprios gegužinės šalnos iki minus kelių laipsnių. Tada jauni lapeliai paraudo, lyg juos kažkas būtų nudeginęs, tačiau ąžuolas atsigavo ir tais metais sulapojo“, – pasidžiaugė gamtininkas.
Tokios šalnos, anot jo, yra įprastos, nors ir pakenkia vaismedžiams, vaisiams – būna mažesnis derlius. Tačiau pačių augalų gyvenimui tai neturi didelės įtakos.
Sezonų persistūmimas maždaug mėnesiu, pastebimas gana seniai. A. Kulbis paminėjo, jog ir drugiai šiais metais išsirito žymiai anksčiau. „Yra toks drugys – sniegsprindis. Pirmieji drugiai iš lėliukių įprastai išsirisdavo apie balandžio mėnesį.
Tačiau šiemet juos pastebėjau jau vasario pabaigoje“, – pasakojo pašnekovas.
Pasirodo, tai ne pirmas atvejis – entomologai šiuos drugius užfiksavo pirmąją vasario dekadą. „Kadangi sniego nebuvo, pasitaikę šiek tiek šiltesnių dienų, ir tie drugiai išsirito, ėmė skraidyti. Net ir pavasariniai citrinukai atsirado. Kovo pradžioje tai įprasta, bet vasario pabaigoje tokį fenomeną mažai kas yra matęs“, – sakė A. Kulbis.
Šie metai gamtininkus kartu ir džiugino, ir neramino. „Džiugina tuo, kad yra ką stebėti, o neramina dėl to, kas bus toliau: kaip mūsų gamta reaguos ir kaip prisitaikys“, – baigdamas pokalbį sakė pašnekovas.
