Valdininko įsakymą apskundė teismui
Laisvės pr. 60 valstybinės žemės sklypą sudaro 78012 kvadratinių metrų. Ir šiame sklype iš viso yra 14 pastatų. Šiuose pastatuose veiklą vykdo daugybė įmonių. Pastatų ir patalpų savininkai nėra sudarę sklypo nuomos sutarčių.
Ir štai Nacionalinė žemės tarnyba 2016 metais liepos 27 d. pasirašė įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo”. Šiuo įsakymu pastatams ir įmonėms buvo padalinta valstybinė žemė.
Būtent tada ir kilo konfliktas tarp pastatų savininkų. Ir tas konfliktas persikėlė į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nemaža dalis pastatų savininkų pasipiktino NŽT valstybinės žemės sklypo padalijimu ir teigė, kad toks padalijimas palankus tik AB „Spauda”. Jai atiteko didžiausia valstybinės žemės sklypo dalis. Kiti turto savininkai teigė, kad tai neteisinga ir neteisėta, nes jos valdomas turtas esą nėra didžiausias, palyginti su kitais savininkais.
Susipažinę su NŽT 2016 metų įsakymu UAB „Dujotekana”, UAB „M-1”, UAB „Retinvestus”, UAB „ZnadWilli”, UAB „Savaitė”, UAB „Lirsona popierius”, RUAB „Molesta” kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas ir kad žemės sklypo dalių planas būtų grąžintas patikslinti.
Ieškinyje teismui buvo nurodyta, kad AB „Spauda” gavo didžiausią sklypo dalį ir tai pažeidžia kitų savininkų interesus.
Kitų savininkų parengtas planas buvo atmestas
AB „Spauda” užsakė parengti sklypo padalijimo projektą. UAB „Orkanas” 2015 metais parengė nurodytą planą. Jame nustatytos pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys. Galiausiai „Spauda” pateikė šį planą NŽT.
Tiesa, NŽT buvo pateiktas alternatyvus UAB „KM Centro” parengtas projektas, kurį užsakė kiti patalpų savininkai. Tačiau NŽT atmetė šį projektą.
Pastaroji 2016 m. liepos 27 d. priėmė įsakymą, kuriuo nustatė sklypo dalis, reikalingas pastatams ir įrenginiams eksploatuoti. Galutinis dokumentas patvirtintas „Spauda” parengto plano pagrindu.
Ieškovai teismui teigė, kad nurodytas planas „ydingas, neteisingai nustatytos sklypo dalys”. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad NŽT įsakymu sukurta situacija, kai projekto sprendiniai keičia detaliajame plane nustatytus teritorijos naudojimo būdus ir režimus. Verta pabrėžti, kad NŽT įsakymas negali prieštarauti detaliajam planui.
„Pastatui 4B22b, kuriame yra ieškovų patalpos, įsakymu priskirta teritorija daug mažesnė, vertinant dydį pagal turimų patalpų ir skirto naudotis teritorijos proporciją”, - teismui dėstė ieškovai.
Teismas NŽT įsakymą panaikino
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė ieškovams palankų sprendimą. Teismas patenkino abu ieškinius ir panaikino NŽT įsakymą, įpareigojo grąžinti patikslinti nurodyto žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planą.
Teismas konstatavo, kad NŽT patvirtintas planas, prieštarauja teisės aktams ir „vienam pastatui priskiriama neproporcingai didesnė teritorija, kitam – neproporcingai mažesnė”.
Teismas nustatė, kad sklype yra 2925 kv. m. ploto 6B3b pastatas, kuriame veikia VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras”. Jam būtina automobilių parkavimo aikštelė. Tačiau šiam pastatui eksploatuoti skirta tik 3901 kv. m. Kitam pastatui, t. y. spaustuvei, skirti 28674 kv. m. Tai yra beveik septynis kartus didesnė dalis.
Kaip konstatavo teismas, teatrui paskirto ploto neužtenka žiūrovų automobiliams statyti. O spaustuvei, anot teismo, paskirta per didelė sklypo dalis: „Šis žemės plotas neadekvačiai didelis, nebūtinas spaustuvei eksploatuoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepateikti argumentai, kodėl spaustuvei eksploatuoti reikia tokio didelio ploto. Automobiliais į teatrą važiavę žiūrovai, neradę vietų prie teatro pastato, automobilius statys greta esančioje teritorijoje. Ji skirta kitam pastatui 4B22b (kuriame yra ieškovų patalpos) eksploatuoti. Ginčijamu įsakymu šiam pastatui skirta per maža teritorija (11032 kv. m). Dėl to bus trukdžių eksploatuojant šį pastatą”, - nurodoma teismo nutartyje.
Kaip rašoma nutartyje, ginčijamu įsakymu pastatams 4B22b, 6B3b ir 7M2 eksploatuoti skirta per maža teritorija (12238 kv. m arba 12,238 ha).
„Spaudos rūmų” pastatui ir ieškovų pastatams turėjo būti skirtas 2,13 ha plotas, už kurį pastatų savininkai ilgą laiką mokėjo nuomos mokestį. Detaliajame plane „Susisiekimo sistema” nustatyta, kad trečiajam asmeniui AB „Spauda” priklauso 529 automobilių parkavimo vietos, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai” administruojamiems pastatams – 877 vietos. Ginčijamu įsakymu nustatyta priešingai: AB „Spauda” skirta dvigubai daugiau žemės negu ieškovų pastatams”, - teigiama nutartyje.
Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamu įsakymu patvirtintas planas, kuriuo nustatytos sklypo dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti, yra ydingas. Dėl to teismas patenkino ieškovų reikalavimus.
Apygardos teismas „Spaudos" prašymų netenkino
„Spauda” prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.
Apeliantė nesutiko, kad ginčo įsakymu patvirtintas UAB „Orkanas” planas parengtas neatsižvelgiant į faktinę žemės paskirtį bei faktinį jos panaudojimą.
Vis dėlto apygardos teismo kolegija 2019 m. sausio 25 d. paskelbė nutartį, kuria visi „Spauda” prašymai buvo atmesti. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
„Spauda” tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai įvertino faktus, nes padarė išvadą, kad ieškovų pastatams priklauso 21300 kv. m žemės, o skirta dvigubai mažiau – 12238 kv. m. Apeliantė nurodė, kad UAB „Orkanas” plane ieškovų pastatams skirta 19902 kv. m žemės. Pažymėtina, kad į ieškovų pastatams skirtus 19909 kv. žemės įskaičiuota taip pat ir bendro naudojimo žemė. Be tiesiogiai apeliantės paskirtos žemės, jos pastatams ir statiniams tenka didelė dalis bendro naudojimo žemės. Iš viso apeliantėms pastatams ir statiniams skirta 36565 kv. m žemės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prioritetas suteiktas „Spauda” interesams, neatsižvelgus į kitų pastatų savininkų interesus”, - konstatavo teisėjų kolegija.
Taip pat teismas pripažino, kad NŽT patvirtinto plano kai kurios nuostatos prieštarauja detaliajam planui: „Nepakeitus detaliojo plano sprendinių, negalėjo būti nustatyti šio plano neatitinkantys sprendiniai sklypo dalių paskirstymo pastatams eksploatuoti plane. Svarbu tai, kad UAB „Orkanas” suplanavo ieškovams ir kitiems asmenims automobilių parkavimo aikšteles ten, kur detaliajame plane suplanuotas pastatas.”
Galiausiai teismas konstatavo, kad ginčijamu įsakymu nurodyta bendro naudojimo žemė priskirta išimtinai pastatams, kurie priklauso „Spauda” (5048 kv. m iš 5602 kv. m). „Taigi UAB „Orkanas” netinkamai paskirstė žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti”, - nurodė teismas.
Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą ginčijamą atsakovės (NŽT) įsakymą.
„Sprendžiant, kuri įsakymo dalis teisėta (neteisėta), reikėtų nagrinėti viso plano, bet ne atskirų jo dalių teisėtumą. (...) Pozicija, kad turėjo būti panaikinti tik ginčijamo įsakymo dalis, nepagrįsta, nes, keičiantis vienų statinių dalims žemės sklype, turi būti peržiūrimos taip pat ir kitiems statiniams priskiriamos dalys (laikomasis proporcingumo principu)”, - konstatavo teisėjų kolegija.
Turto savininkai sako, kad naujasis įsakymas ir vėl palankus „Spaudai"
Vilniaus apygardos teismo nutartis paskelbta 2019 metų sausio 25 d. ir beveik po metų – 2020 metų sausio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Mindaugas Joteika pasirašo naują įsakymą, kuriuo padalija pastatų savininkams valstybinę žemę Laisvės pr. 60.
Su įsakymu susipažinę dviejų palankių teismo nutarčių sulaukę turto savininkai neslėpė pasipiktinimo. Jie sako, kad naujasis įsakymas beveik niekuo nesiskiria nuo ankstesnio, kurį teismas buvo panaikinęs.
Delfi jie teigė, kad NŽT nesivadovavo teismų sprendimais, todėl esą jei NŽT vadovybė nepanaikins vedėjo įsakymo, jis ir vėl bus skundžiamas teismui.
„Vien tai, kad, pavyzdžiui, pastatui (4B22b), kurio patalpų plotas 11032,51 kv. m, skirta 9839 kv. m žemės sklypo ploto, o pastatui (1P3/b), kurio patalpų plotas 20968,95 kv. m skirta 25716 kv. m žemės sklypo ploto, (patalpų plotai skiriasi 1,9 karto, o žemės sklypų plotai – 2,6 karto) aiškiai rodo objektyvumo įsakyme stoką, kai individualaus administravimo aktas nėra motyvuotas”, - nurodoma NŽT direktoriui adresuotame skunde.
Su Delfi kalbėję pastatų savininkai laikėsi pozicijos, kad toks NŽT darbuotojo sprendimas gali būti korupcinio pobūdžio. Dėl to šį skundą persiuntė ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
„Kiek mes teismų belaimėtume, NŽT ir vėl priima „Spaudai" palankų sprendimą. Ar tai ne korupcija?" - klausė su Delfi bendravęs turto savininkas, nesutikęs, kad būtų paviešinta jo tapatybė.
Be to, jis pabrėžė, kad NŽT tvirtina tik „Spaudos" parengtus planus. O alternatyvūs esą atmetami.
Naujuoju planu „Spauda" nesiskundžia
AB „Spauda” generalinis direktorius Rimantas Baradinskas Delfi pripažino, kad 2016 m. planą parengė UAB „Orkanas". „Šią bendrovę atrado būtent Aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai", kuri paprašė AB „Spauda" pasirašyti sutartį bei taip pat padengė dalį plano rengimo kainos. Bendradarbiavimas su Aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai" bei jos nariais 2015 m. vyko gan sklandžiai, šalys matininkui išdėstė nuomonę dėl plano sprendinių ir planas buvo pateiktas tvirtinti NŽT. Tik paskutinėmis dienomis, kuomet matininkas pateikė planą tvirtint NŽT, sužinojome, jog vis tik Aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai" (jos valdybos nariams) šis planas kažkuo neįtiko (pakeitė nuomonę). Tai lėmė dar vieną teismų maratoną”, - dėstė generalinis direktorius.
Anot R. Baradinsko, galiausiai buvo nutarta pateikti NŽT matininkų siūlomą plano variantą - visą prie pastatų esančią žemę priskirti visiems savininkams. „Planą galėjo parengti bet kuris matininkas, tačiau buvo pasitelktas matininkas, kuris anksčiau dirbo UAB „Orkanas" ir rengė ankstesnį planą, nes jam buvo gerai žinoma situacija, susijusi su sklypu, sklype esančių pastatų techniniais parametrais ir pan.”, - dėstė jis.
Generalinis direktorius Delfi teigė nemanantis, kad naujasis planas pažeidžia teismų sprendimus, kadangi visas už pastatų prieigų esantis sklypas buvo priskirtas visiems savininkams.
„Šioje vietoje reikia itin pabrėžti, kad, nepaisant plotų paskirstymo, šiuo metu NŽT įsakymu patvirtintas planas įtvirtina visų sklypo savininkų teisę naudotis visu sklypu. Toks plano variantas yra kompromisinis, nesudarant išskirtinių sąlygų naudotis sklypu (jo dalimis) nei vienam savininkui (taip pat ir AB „Spauda“)”, - Delfi atsiųstame atsakyme teigė R. Baradinskas.
NŽT į klausimus atsakė publikavus tekstą
Delfi bandė susisiekti su NŽT ir paklausti, kuo naujasis planas skiriasi nuo to, kurį teismai panaikino, ir kodėl taip susiklostė, kad abu įsakymai galbūt palankūs vienai konkrečiai įmonei, tačiau atsakymo gauti prieš pasirodant tekstui nepavyko. Tačiau tekstą publikavus, ketvirtadienį ji atsiuntė paaiškinimus.
NŽT atstovas Audrius Gelžinis aiškino, kad abu planai nėra lygiagretūs. Esą naujasis planas buvo pakoreguotas: „Abu įsakymai skiriasi savo planais. Naujasis planas buvo patobulintas, atsižvelgiant į teisėtus žemės naudotojų reikalavimus.”
Delfi paklausė, kaip 2020 metų įsakyme įgyvendintas teismo sprendimas. NŽT atstovas pateikė štai tokį atsakymą: „Nustatytos naujos žemės sklypo dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, remiantis Vyriausybės nutarimu. Nustatant dalis buvo skaičiuojama proporcingai užimamų pastatų plotui, bet ne patalpų plotui, kaip ir numato metodikos. Sklypo naudojimosi tvarką pagal planą nustato ne NŽT, bet patys savininkai”, - dėstė A. Gelžinis.
Taip pat buvo domėtasi, kodėl NŽT abu kartus patvirtino AB „Spauda” parengtus planas, o alternatyvūs planai buvo atmesti.
„Alternatyvus planas buvo atmestas, nes plano rengėjai neatsižvelgė į NŽT pastabas pagal reglamentuojančius teisės aktus. Jei abi pusės tarpusavyje taip ir nesugebėjo susitarti, tai dabar bet koks NŽT sprendimas netenkins kažkurios iš pusių”, - aiškino NŽT atstovas.
Be to, žurnalistas paklausė, ar antra įsakymą, iš dalies palankų AB „Spauda” pasirašęs NŽT valdininkas neturėtų būti įvertintas antikorupciniu pobūdžiu. Tačiau NŽT atstovas su tuo nenorėjo sutikti. „NŽT nepriima palankių/nepalankių sprendimų. NŽT priima teisės aktais pagrįstus sprendimus”, - teigė A. Gelžinis.
STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė teigė, kad STT ši situacija yra žinoma.
Tačiau ji pridėjo, kad „šiai dienai STT neturi pagrindo priimti sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”.
Vis dėlto R. Keblienė su Delfi pasidalino sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ duomenis. Kaip rodo tyrimas, gyventojų, valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, tarp Žemės ūkio ministerijos pavaldžių institucijų korupcijos paplitimas Nacionalinėje žemės tarnyboje yra didžiausias.
„Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi kelias korupcijos rizikos analizes Nacionalinės žemės tarnybos veiklos srityse ir pateikusi pasiūlymus, kaip mažinti korupcijos rizikas”, - teigė R. Keblienė.