„Man gėda už Lietuvos katalikų Bažnyčią ir jos hierarchus, kurie, žinodami daugelio žmonių kančias, Bažnyčios vardu leidžia kalbėti žmonėms, kurie kalba absoliučias nesąmones – nei mokslu, nei protu, nei Bažnyčios mokymu nepagrįstus dalykus. Ir jų baimės tampa svarbesnis dalykas negu žmonių kančios. Tokia bažnyčia yra šiaudinė“, – sakė A. Maldeikienė.
Jau anksčiau europarlamentarė kartu su dar dviem bendraminčiais – socialiniuose tinkluose aktyviu medicinos studentu, muzikantu Tadu Valentinu Alčausku ir sociologe, filosofe, vertėja Edita Janulevičiūte atviru laišku kreipėsi į Vyskupų konferenciją ir Apaštalinį Nuncijų Lietuvoje, kviesdami oficialiai išsakyti savo poziciją dėl Stambulo konvencijos.
„Esu įsitikinusi, kad pagrindinis oponentų argumentas yra tas, kad tai prieštarauja katalikų Bažnyčios mokymui. Mūsų laiške aiškiai parodyta, kad tai yra mažų mažiausiai melas. Kol kas jokio atsakymo negavome. Portalas „bernardinai.lt“ praėjus dešimčiai dienų laišką atspausdino. Tiesa, prieš tai sugebėjo atspausdinti pora tekstų, kurie kritikavo (konvenciją – „Delfi“)“, – sakė A. Maldeikienė, kuri šeštadienį rengia diskusiją „Dėl Stambulo konvencijos svarstymo Lietuvoje“.
Daugiausiai ginčų – dėl socialinės lyties sąvokos
Vienu iš minėto portalo straipsnių, kuriame daugiausiai nerimo reiškiama dėl genderizmo (socialinės lyties) sąvokos feisbuke pasidalijo ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
„Geri pamąstymai apie Stambulo konvenciją“, – parašė arkivyskupas, dalindamasis straipsniu „Ar „panacėja nuo smurto“ tikrai patikima? Atsakymas Tomai Bružaitei“.
Europarlamentarės teigimu, toks supriešinimas vyksta tik posocialistinėje erdvėje, kur krikščionybė klaidingai suvokiama kaip valstybinė religija.
„Manau, kad tai yra nekorektiška. Mes atsakysime visiems oponentams. Bet iš tikrųjų Bažnyčia niekur ir niekuomet šituo klausimu nėra pasisakiusi. Bažnyčia tikrai nėra institucija, kuri remia smurtą. Bet kuriam katalikui, pirmiausia, užduotis yra rūpintis tuo, kuris kenčia, o ne kurti savo galvoje vizijas, kas bus“, – sakė A. Maldeikienė.
Jos nuomone, įvairios fantazijos apie grėsmes, kurias gali sukelti konvencija, gali kilti nebent labai seksualizuoto mastymo žmogui.
„ Jeigu matome močiutę, kurią daužo jos sūnus, ir atima iš jos pinigus, tai šitą kažkodėl nurašome kaip smulkmeną, palyginus su tuo, kas kažkokiam labai seksualizuoto mastymo žmogui atrodo, kad gal nutiks kada nors. Tai žemina katalikų Bažnyčią“, – piktinosi A. Maldeikienė.
Jos taip pat neįtikina oponentų baimė, kad konvencija atims iš tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus.
„Tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Bet vaikai turi teisę gyventi realiame – ne tėvų sukurtame pasaulyje“, – sakė politikė, kuri pabrėžė, kad pati net sovietiniais laikais pati buvo auklėta griežtai katalikiškai.
Jos nuomone, dėl baimių negalima atmesti pagalbos kenčiantiems žmonėms sistemos kūrimo.
„ Lietuvoje 30 proc. moterų sako esančios patyrusios smurtą, tie skaičiai yra baisūs, ir mes kiekvieną dieną tai matome. Yra labai didelė nematomo smurto dalis Lietuvoje. Dažniausiai tai yra smurtas prieš senus žmones, kurie paliekami kartais net pragyvenimo šaltiniu, kurie yra kankinami. Visame pasaulyje to yra, Lietuvoje – taip pat. Mes apie tai net nešnekame. (…) Šitie žmonės savo kaprizus nori nurašyti, kad nebūtų kuriama pagalbos kenčiantiems žmonėms sistema. Tai yra tikrai antikatalikiškas požiūris“, – sakė A. Maldeikienė.
Sprendžia jau septintus metus
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol Seimas dėl šio klausimo neapsisprendė.
„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos, ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – konvenciją yra komentavusi Lietuvos vyskupų konferencija, kurią citavo BNS.