Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 18–25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa užfiksavo vieną 3,1 proc. tyrimo paklaidą viršijantį pokytį.

Bendrai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės darbą vertinančių gyventojų dalis padidėjo 4,9 proc. punkto – nuo 64,2 proc. sausį iki 69,1 proc. vasarį.

Partijų lentelėje – stabilu

Reitingų eilutė atrodo taip: pirmojoje pozicijoje ir toliau lieka Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), juos sausį rėmė 18,1 proc. respondentų, o vasarį – 18,6 proc. respondentų, rezultatas menkai, bet auga.

Antroje vietoje įsitvirtino ir rezultatą stabilizavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS): sausį už ją Seimo rinkimuose būtų balsavę 9,8 proc. respondentų, o vasarį – 9,9 proc.

Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir toliu lentelėje lieka treti, nors rezultatą kiek sustiprino: sausį juos rėmė 7,7 proc., o vasarį – 8,3 proc. respondentų.

Ketvirtas liko Liberalų sąjūdis, už kurį vasarį būtų balsavę 6,8 proc., o sausį – 6,2 proc. respondentų.

Į Seimą taip pat būtų patekusi ir Darbo partija, jos rezultatas menksta, kad ir paklaidos ribose. Sausio mėnesį už ją būtų balsavę 6,7 proc. respondentų, o vasarį šis rezultatas sumenko iki 5,1 procento.

Kas kartelės neperžengė?

5 proc. patekimo į Seimą barjero būtų nepraėjusi partija „Tvarka ir teisingumas“: sausį už šią partiją būtų balsavę 3,3 proc., o vasarį – jau 3,8 procentai respondentų.

Už ribos taip pat liko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS): sausį už juos 3 procentai, o vasarį – 3,3 proc. respondentų.

Kiek augančiu, bet dar nepakankamu rezultatu gali pasigirti ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – sausio mėnesį už juos būtų balsavę 2 procentai respondentų, o vasarį šis skaičius pakilo bene iki 3 procentų – 2,9 procentų respondentų savo balsą būtų patikėję LSDDP.

Gintautas Paluckas, Aušrinė Armonaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Laisvės partijos rezultatas per mėnesį sumenko: už ją sausį būtų balsavę 3,9 procentai respondentų, o vasarį jų liko 2,7 procento.

Už Lietuvos centro partiją „Gerovės Lietuva“ sausį būtų balsavę 2,5 procento respondentų, o vasarį – 2 procentai respondentų.

Dar 3,9 proc. apklaustųjų vasarį būtų balsavę už kitą partiją. 18,8 proc. apklaustųjų vasarį būtų nebalsavę Seimo rinkimuose, o 13,9 proc. nežinojo, už ką balsuotų, arba neatsakė.

Neturėtų tenkinti nė vienos partijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius komentuodamas naujausius reitingus partijų lentelėje įvertino kaip jaučiamą „status quo arba įšalą“. Tačiau intrigų, anot politologo, taip pat tikrai lieka.

„Intrigos lieka centro dešinėje, lygiai taip pat ir centro kairėje. (…) Nepaisant to, kad turime status quo, intrigų tikrai išlieka“, – reitingų lentelę Delfi vertino A. Krupavičius.

„Penketukas yra ganėtinai stabilus, tos 5 partijos tikrai pretenduoja į atitinkamas mandatų dalis būsimajame Seime“, – sakė politologas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė priminė, kad vykdant šią apklausė, politinėje arenoje buvo gana ramu.

„Tai mes ir matome, kad partijos yra tame pačiame lygmenyje: niekas nešauna labai į viršų: rimtesnė kampanija tikrai dar nėra prasidėjusi, tie pokyčiai faktiškai ir lieka tokie patys“, – sakė ji.

Ramūnas Karbauskis

Politologė tikino, kad šie rezultatai neturėtų tenkinti nei vienos politinės partijos.

„Šiandien išvada partijų turėtų būti labai paprasta – šis reitingas neturėtų tenkinti nei vienos iš jų. Reitingai, kai partija turi, kad ir LSDP apie 8 procentus, tai turbūt nėra tai, kas juos galėtų nuraminti. Ar LVŽS negalėtų pasigirti 10 procentų. Tuos signalus jos jau mato ilgą laiką, bet pokyčių partijų veikloje mes tikrai nematome“, – kalbėjo politologė.

„Iš esmės visos partijos stumdosi žemumose. Taip, Tėvynės sąjunga turi apie 18 procentų, turi dvigubą atotrūkį nuo LVŽS. Bet tai yra žemoji lyga, kai kiekviena partija bando kovoti dėl kiekvieno procento. Ir tai partijos yra bloga žinia“, – Delfi partijų rezultatus komentavo R. Urbonaitė.

A. Krupavičius teigė, kad sunerimti LSDP – jų reitingų kilimas per lėtas. O lėtai visuomenės pasitikėjimą augina ir buvę bendražygiai LSDDP.

„Jeigu turėtume vieną socialdemokratų partija šiai dienai, tai jie užtikrintai būtų antroje lentelės vietoje“, – sakė A. Krupavičius ir užsiminė, kad jis gali būti ganėtinai skaudus LSDP.

Nerimo signalai

Politologas dėmesį atkreipė ir nors paklaidos ribose esantį, tačiau ženklų Darbo partijos rezultato susitraukimą.

„Tam tikras skambutis skamba Darbo partijai, jų reitingas šiek tiek susvyravo, žinoma, paklaidos ribose. Jie turi vieną esminį rezervą – Viktorą Uspaskichą. Jo viešojoje erdvėje maždaug pusantro mėnesio nesimatė. Ir kadangi partija didele dalimi yra personalistinė, tai reitingas susvyravo“, – sakė politologas.

Ir pridūrė, kad partijos rezultatas Seimo rinkimuose stipriai priklausys būtent nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ likimo.

Viktoras Uspaskichas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

R. Urbonaitė taip pat sakė, kad bus įdomu stebėti Darbo partijos reitingų pokyčius.

VDU politologas A. Krupavičius žinutę perdavė ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamai Laisvės partijai.

„Kol kas Laisvės galimybės būti kaip partijai Seime, pagal proporcinę rinkimų dalį, yra tikrai menkos“, – prognozavo jis.

Tinkamiausia premjerė – I. Šimonytė

Daugumos per „Spinter tyrimų“ apklausą apklaustųjų nuomone, tinkamiausia ministro pirmininko pareigoms užimti būtų parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Taip vasarį manė 14,2 proc., o sausį – 14,8 proc. respondentų.

Antroje lentelės vietoje – dabartinis premjeras S. Skvernelis, jį tinkamiausiu premjero pareigoms sausį laikė 8,6 proc. respondentų, o vasarį – 6,5 proc. respondentų.

Trečioje vietoje – TS–LKD lyderis G. Landsbergis. Jį Vyriausybės vadovu sausį norėjo matyt 6 procentai, o vasarį – 6,2 proc. respodentų.

Komentuodama reitingus, kuriais vertinamos asmenybės, politologė R. Urbonaitė konstatavo, kad Lietuvos politinės partijos patiria lyderių krizę.

„Man čia įdomiausia tai, kad mes turime labai žemus partijų lyderių reitingus: R. Karbauskis, V. Uspaskichas, G. Landsbergis. O dviejų pagrindinių partijų pirmininkų mes šioje lentelėje visiškai nematome“, – apie liberalų vadovę V. Čmilytę–Nielsen ir socialdemokratų lyderį G. Palucką kalbėjo politologė.


„Partijoms tai yra blogos žinios: partijų reitingai žemi, partijų lyderiai nėra matomi kaip potencialiai geri premjerai. Ir iš esmės mes turime tokią „pelkės“ situaciją ir panašu, kad save iš jos nelabai sekasi ištraukti“, – teigė R. Urbonaitė.

A. Krupavičius teigė, kad S. Skvernelio reitingas pradėjo mažėti dėl situacijų, į kurias jis įsivėlė.

„I. Šimonytė šiuose lentelėje yra visiškas lyderis. (…) O S. Skvernelio reitingas mažėja, bet ne taip dramatiškai, bet jis tikrai nėra aukštas. Matyt, pagrindinės problemos yra visos tos istorijos, į kurias jis pateko paskutiniu metu: tam tikra konfrontacija su prezidentui Gitanu Nausėda, dar keliuko istorija. O ir S. Skvernelio retorikoje atsirado tam tikros arogancijos gaidų“, – premjerą vertino politologas.

„Kitas dalykas, S. Skvernelio reitingas yra mažesnis nei LVŽS. O G. Landsbergio reitingas net keletą kartų mažesnis nei partijos. Tai rodo, kad partijų lyderiai yra silpni. O tada ir reikia lizinginių lyderių“, – teigė jis.

Roko Masiulio įvertinimas šioje apklausos dalyje sausį buvo 4 proc. , o vasarį jau 6,2 procento, jis lentelėje liko ketvirtas.

Ingrida Šimonytė

Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vertinimas sausį buvo 5,1 proc., o vasarį – 4,4 procento.

Už ministrą pirmininką Vytenį Andriukaitį sausį pasisakė 2,2 proc. respondentų, o vasarį – 3,1 proc.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus galimybės būti premjeru buvo įvertintos 1,4 proc. sausį ir 2,7 proc. respondentų palaikymu vasarį.

LVŽS lyderį R. Karbauskį kaip tinkamiausią kandidatą užimti premjero postą sausį vertino 2,2 proc., o vasarį – 2,6 proc. respondentų.

Europarlamentaras Andrius Kubilius 2,2 proc. respondentų kaip tinkiamiausias kandidatas į Vyriausybės vadovo poziciją buvo įvertintas sausį, vasarį šis skaičius pasiekė 2,5 proc.

Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą sausį palaikė 3,1 proc. apklaustųjų, o vasario mėnesį – 2,2 procentų.

Vyriausybės vertinime atsispindi ateities valstiečių problemos

Vasarį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 24,3 proc., o sausį – 26,9 proc. apklaustųjų.

Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą sausį vertino 69,1 proc., o vasarį – 64,2 procento respondentų.


6,6 procentai apklaustųjų vasarį ir 8,9 proc. apklaustųjų sausį nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą, arba neatsakė į jį.

A. Krupavičius teigė, kad Vyriausybės vertinimas tiesiogiai susijęs su premjero vertinimu. Su tuo sutiko ir MRU politologė R. Urbonaitė. Ji prognozavo, kad žiūrint ir į vertinimą tampa aišku, kad rinkimai valstiečiams nebus lengvi.

„Matome, kad valstiečiams tai bus problemiška: Vyriausybė nėra gerai vertinama, jų pačių reitingas sukasi apie 10 procentų, gali būti ir blogiau, nėra tragedija. Bet tikėtis, kad į juos bus sudėta daug lūkesčių ir vilčių, tikrai rinkėjai mobilizuosis, to tikėtis turbūt jau nebegalima“, – Delfi sakė R. Urbonaitė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų vasario 18–25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face–to–face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne.

Atliekant apklausą internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.