Situacija keičiasi kiekvieną dieną

Pasiteiravus, kaip vertina dabartinę situaciją, viceministras tikino, jog situacija Europoje iš tiesų labai neramina, todėl reikia būti atsargiems.

„Be jokios abejonės, situacija keičiasi kiekvieną dieną. Mes ją stebime ir, jeigu žiūrėtume pasaulio mastu, tai jau yra beveik 100 tūkst. infekuotų žmonių. Labai neramina tai, kad didėja ir mirčių skaičius. Jau yra beveik 3400 mirusių žmonių nuo šio viruso. Šiek tiek ramina ir teikia optimizmo, kad daugiau nei 55 tūkst. žmonių pasveiko. Tai reiškia, kad kas antras įveikia virusą, matome, jog skaičiai Kinijoje jau šiek tiek traukiasi, stabilizavosi situacija, bet mus labai neramina tai, kas vyksta Europoje“, – laidoje sakė A. Šešelgis.

Kelia nerimą atvejai Europoje

Nerimą kelia ir tai, kad vis dėlto daugelis žmonių labai mėgsta keliauti į Italiją, todėl rizika didėja.

„Italijoje yra apie 4 tūkst. infekuotų žmonių, beveik pusantro šimto jau mirę. Labai daug lietuvių per atostogas važiuoja į Italiją slidinėti, o tas virusas yra apėmęs šiaurinius Italijos regionus. Matome, kad Norvegijoje, Vokietijoje infekuotų žmonių skaičius siekia šimtus. Tai rodo, kad šiam virusui Europoje sienų nėra, o mes, lietuviai, esame keliaujanti tauta, vykstame į verslo komandiruotes, lankome draugus, važiuojame atostogauti ir pan. Mums taip pat kelia nerimą tai, kad ir Lietuvoje gali būti įvežta daugiau tokių atvejų“, – tikino jis.

Algirdas Šešelgis

Viceministras pabrėžė, kad kol kas jokių draudimų, susijusių su koronavirusu nėra, tačiau yra daug rekomendacijų, ypač jos liečia keliaujančius žmones.


„Rekomendacijų stabdyti skrydžius pateikta tikrai labai daug. Dabar mūsų pagrindinis tikslas yra toks – jeigu būtų nustatyta daugiau koronaviruso atvejų, mes turėtume sustabdyti viruso plitimą. Mūsų algoritmai buvo sulaukę ir kritikos, kad neva ne viską padarėme arba padarėme per daug. Girdime kritikos, kad kitos šalys labiau atsipalaidavusios, tačiau matome, kas tose šalyse vyksta. Būtent tie mūsų algoritmai, iš anksto pasiruošti, vykdoma prevencinė veikla ir leido nustatyti atvežtinį atvejį. Žinoma, atsipalaiduoti negalime ir didelio džiaugsmo mes nereiškiame. Turime dar labiau telkti jėgas, koncentruotis ir vykdyti tai, ką darome“, – laidoje sakė A. Šešelgis.

Silpniausios vietos

Laidoje viceministras ne vieną kartą pabrėžė, kad būtina ruoštis patiems įvairiausiems scenarijams. Pašnekovas taip pat atsakė, kiek balų duotų sveikatos sistemos pasiruošimui.

„Jeigu reikėtų vertinti iš 10 balų, tai vertinčiau 8-etu. Tikrai turime, kur pasitempti, ne veltui buvo sukurta ir medikų, ekspertų grupė, kuri dar kartą peržiūri algortimus, kaip medikai turėtų elgtis, jeigu paprastai kalbant, kokios procedūros dar turi būti atliktos, privalomos, kai yra susiduriama su atveju (koronaviruso atveju), kad išvengtume klaidų. Tai reiškia, kad mes dar turime galimybę tobulėti“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kur yra silpniausios vietos, viceministras tikino, kad vis dar dažnai koją šiek tiek pakiša netikslūs algortimai.

Algirdas Šešelgis

„Truputį silpniausia vieta yra ta, kad nebūnant tiems labai tiksliems algoritmams, mes darome daug prevencinių veiksmų, o ne tikslinių, kurie norėtųsi, kad būtų. Ką aš turiu omenyje taip sakydamas? Labai daug mėginių ateina į laboratoriją, kurie galbūt būna paimami dėl koronaviruso iš žmonių, kurie net neatitinka kriterijų, dėl kurių reikėtų tai daryti, bet kol kas, kol nėra antplūdžio, mes tikrai džiaugiamės, kad atsarga gėdos nedaro, ir tyrimai yra čia pat atliekami, nežiūrint į tai, kad mes turime ženkliai didesnius pajėgumus“, – sakė pašnekovas.

Blogiausias scenarijus

A. Šešelgis taip pat pabrėžė, kad būtina ruošis ir blogiausiam scenarijui.

„Mes turime būti pasiruošę visiems galimiems scenarijams, netgi – patiems blogiausiems. O tai reiškia, kad mes, iš anksto galvodami apie tai, turime užsitikrinti teises, jog galėtume vykdyti vieną ar kitą veiksmą, jeigu atsitiktų pats blogiausias scenarijus. Vienas iš tokių veiksmų, jeigu jau įvyktų pats blogiausias scenarijus, – turėtume pasirūpinti papildomais medikamentais; gydytojai yra nustatę sąrašą medikamentų, kurie būtų gyvybiškai būtini. Jų šiandien yra Lietuvoje, bet tiekėjai pagal sutartis veža į kitas šalis, pavyzdžiui, Latviją ar Estiją.

Tai būtų kraštutinė priemonė, ir svarbu, kad tokią galimybę turėtų ministras, ir ne tik kaip ministras, o ir kaip valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas. Ar pasinaudos tokia galimybe, ar ne priklausys nuo situacijos. Tikėkime, kad nereikės pasinaudoti, bet galimybę reikia turėti“, – tikino pašnekovas.