„Šiandien buvau susitikęs su premjeru. Mes apie tai kalbėjomės. Jo nuomone, parlamentinis tyrimas yra būtinas. Aš irgi remiu visus sąžiningai dirbančius specialiųjų tarnybų pareigūnus ir darbuotojus. Tuo patys turėjote progos įsitikinti, bet, jeigu yra klaidų , jeigu yra sąmoningas kažkoks veikimas, kuris diskredituoja žvalgybos institucijas, mes į tuos klausimus turime atsakyti. Tie pareigūnai turi į tai atsakyti, ir tada priimti sprendimus , kad tų dalykų nebūtų“, - sakė V. Bakas per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją Seime.

Jo įsitikinimu, šis procesas yra „ypatingos reikšmės“.

„Šiame procese yra taip: mano vertinimu, jeigu pasitvirtins informacija, ji baigsis tuo, kad keli pareigūnai neteks savo postų, visiškai neatmesčiau, kad gali būti keliami klausimai dėl apkaltos tam tikriems politikams, jeigu pasitvirtins tai, kad jie prašė žvalgybos neteisėtai rinkti duomenis. Taip gali atsitikti“, - sakė V. Bakas.

Laikosi nuomonės, kad pranešėjas buvo tardomas

Per spaudos konferenciją V. Bakas sakė, kad trečiadienį kalbėjosi su pranešėju iš VSD.

„Tą darau periodiškai. Man svarbu žmogaus likimas. Svarbu, kaip valstybė sugebės susidoroti su šituo iššūkiu. (…) Vakar aš su juo kalbėjausi. Paaiškėjo šokiruojanti informacija, (…) žmogus vakar buvo iškviestas į vieno iš pavaduotojų, pono Bridikio, kabinetą. Jis buvo klausiamas, ar jis turi pranešėjo statusą.

Atkreipiu dėmesį, kad ponas Bridikis yra vienas iš žmonių, kuriam krenta įtarimai dėl neteisėto informacijos rinkimo. Kitaip sakant, direktoriaus pavaduotojas Bridikis kviečia pranešėją, tardo jį, ar jis yra pranešėjas. Dar daugiau, kai žmogus pasako – taip, jo klausia, ar yra dar pranešėjų VSD. Mano vertinimu, tai yra poveikis pranešėjui, kas yra neleistina pagal įstatymą“, - sakė V. Bakas.

Parlamentaras siūlo prezidentui nušalinti VSD vadovą ir jo pavaduotoją nuo pareigų.

Sako, kad pranešėjas yra garbingas žmogus

Parlamentaras pranešėją charakterizavo kaip garbingą žmogų. Jis taip pat užsiminė, kad pranešėjas yra „pagal savo rangą puikiai susipažinęs su užduotimis, jis nėra tik pavedimų vykdytojas“.

„Jis yra pasirašęs dokumentus, juos pateikęs man, kaip tuometiniam NSGK pirmininkui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui ir generaliniam prokurorui. Tai yra tikras žmogus su tikrais įrodymais apie galimai neteisėtai rinktus duomenis apie daugelį asmenų, taip pat galimą poveikį rinkimų procesui“, - sakė V. Bakas.

Siekdamas išsklaidyti abejones, ar žvalgybos pareigūnas galėjo jam teikti informaciją, jis citavo Žvalgybos įstatymą, kuris apibūdina parlamentinę žvalgybų kontrolę.

„Pagal ją bet kuris Lietuvos žvalgybos pareigūnas, bet kokio rango, bet kada gali kreiptis tiesiogiai į bet kurį NSGK narį ir pranešti apie jo manymu neteisėtą arba abejotiną veiklą savo institucijoje. To prasmė yra užtikrinti stabdžių-atsvarų sistemą, ir užtikrinti parlamentinę žvalgybų kontrolę“, - kalbėjo V. Bakas.

Jo ir pranešėjo nuomone, informacija buvo renkama be teisinio pagrindo.

Išvardijo chronologiją

Parlamentaras taip pat išvardijo chronologiškai, kaip vykdo procedūra.

„2019 m. balandį į mane žodžiu kreipėsi pranešėjas ir pasidalino ta informacija, apie kurią kalbame. Paprašė patarimo, kaip elgtis. Aš jam pasakiau, kad pagal Žvalgybos įstatymą, vienintelis oficialus būdas yra visa tai išdėstyti raštu ir kreiptis oficialiai į mane kaip komiteto narį. Pareigūnas taip ir padarė“, - sakė V. Bakas.

Pasak jo, balandžio 25 d. jis gavo oficialų pareigūno kreipimąsi ir tą pačią dieną susitiko su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi.

„Mes su juo susitikome ir dviese, nes man rūpėjo pono Bartkaus nuomonė, kaip toliau elgtis su šita informacija, ar eiti politinio tyrimo keliu, o galbūt tai yra nusikalstamos veikos požymiai. (…) Buvo nuspręsta, kad ši informacija yra reikšminga, todėl ji turėtų eiti baudžiamojo proceso tvarka. Taigi 25 d. STT iš manęs tą informaciją pasiėmė“, - pasakojo V. Bakas.

Pasak jo, paskui kas mėnesį arba du mėnesius jis prašė grįžtamojo ryšio.

„Oficialūs susitikimai, kurie fiksuoti įstaigose: 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. liepos 9 d. - su STT direktoriumi. Su ponu generaliniu prokuroru telefonu kalbėjomės telefonu balandžio arba gegužės pabaigoje. Oficialus mūsų susitikimas, aš buvau Generalinėje prokuratūroje, buvo liepos 15 d.”, - sakė V. Bakas.

Pasak jo, šių metų sausį jis po vieno komiteto posėdžio gavo informacijos, kad procesas baigėsi. Tada jis nusprendė kreiptis oficialiai į STT ir Generalinę prokuratūrą, ir prašyti atsakymo, koks priimtas sprendimas.

„Tuos atsakymus gavau sausio 29 d. Viskas – teisėsauginis kelias baigėsi. Prasideda politinis kelias, tai yra ir konstitucinė, ne tik baudžiamoji atsakomybė. (…) Todėl kreipiausi į Seimo pirmininką ir Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą, nes galimo neteisėto informacijos rinkimo ir kišimosi į rinkimus faktas nebuvo paneigtas, ir nebuvo pateiktas vertinimas. Kokie buvo įvykiai toliau jūs puikiai žinote“, - sakė V. Bakas.

„Delfi“ primena, kad trečiadienį BNS paviešino informaciją, jog aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.